Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NIDA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MARIJA SAULAITYTĖ   
1
Žvynais žvilga
iš srovės ištrūkus
įlankoj valtis.

Nei puta, nei kraujas,
nėi ošimas jūros
neneša tavęs.

Atsistoji vienas
nuošalioj pakrantėj,
ilgesy žmogaus.

2
Iš aukšto žvyla
akis nuleidęs,
sentėvis.

Medžio geriamas lietus
saldus kaip žilstanti
žydrynė.

Įbrinkęs nuo lašų
ir švelnaus skonio
juosvėja vienas.

Melsva danga
praskėst akis
nūsta giedra.

3
Kopti kriaušu sunku,
pakojėje slystant
vaismedžio grūdams.

Mintys niršta
sėkliašaknių
lengvu braukimu.

Per tylus šis kraštas.
Jo kimus balsas
rėžiantis.

4
Primerktom akim sugrąžinu
į pievas šlamesį

susitraukiančio pusiaujyje šešėlio,

su kuriuo išnyksta
tamsiaveidis būtinumas,

po kurio išsiplečia
įsaulė erdvumą.

Tik stiebeliai, įkaitimo nesuvokę,
krypsta nevikriai.


5
Kiekviena lenta bando skirti
erdvę nuo erdvės.
Properšoje sklinda žvaigždės,
lyg šėltų danguje
laisvos ir laimingos.

Namų skliautui neatlaikius
jų žaidimo,
kaupiasi namiškiai
kreivoj kertėj
aprėptos erdvės.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai