| |
|
|
|
APIE ŠVĖKŠNĄ IR ŠVĖKŠNIŠKIUS |
 |
 |
 |
|
Parašė Saulius A. Girnius
|
Redaktorė ALICIJA RŪGYTĖ: Švėkšna. Švėkšniškių draugija, Chicago, 1974. 536 psl., kaina 10 dol.
1974 m., minint Švėkšniškių draugijos įkūrimo Chicagoje auksinį jubiliejų, buvo išleistas stambus veikalas Švėkšna, per šviesą į tiesą. Švėkšna yra mažas miestelis pietinėj Žemaitijoj, kuris nepasižymi savo didumu ar istorine svarba. Tad reikia stebėtis, kad švėkšniškiai prieš 50 metų sukūrė savo. ratelį Chicagoje, kuris ir šiandien tebegyvuoja. Švėkšniškiai ne tik savo tarpe susirenka, bet ir nutarė išleisti savo miestelio istoriją. Nėra abejonės, kad ši veikla ir knyga nebūtų išvydusi pasaulio be knygos redaktorės Alicijos Rūgytės nepailstamos energijos ir entuziastingo ryžto.
Sunku šią knygą apibūdinti, ji yra per marga. Iš esmės ji yra istorinis veikalas, išsamiai pateikiantis Švėkšnos krašto proistorę, miestelio istoriją, jos žymiausių žmonių biografijas ir nepriklausomybės laikų gyvenimą, ypatingą dėmesį kreipiant į jos gimnaziją. Tačiau tuo pačiu ši knyga drauge yra lyg gimnazijos "yearbook", kur žmonės gali surasti savo pavardes ar veidus nuotraukose ir prisiminti praėjusius laikus.
Knyga yra suskirstyta į dvi dalis: a. Kraštas ir žmonės ir b. Švietimas ir auklėjimas. Svarbiausią knygos dalį sudaro dr. Jono Puzi-no straipsnis "Švėkšnos krašto pro-istorė", kur plačiai išdėstyti pagrindinių archeologinių kasinėjimų duomenys, a.a. prof. Antano Salio, tur būt, paskutinis straipsnis "Švėkšnos vardas ir tarmė" ir inž. Jono Rugio ilga studija "Švėkšnos praeitis". Ši studija, 1950 m. išleista kaip knyga ir dabar perspausdinta su mažais pakeitimais, įdedant minimų dokumentų foto-status bei vertimus į lietuvių kalbą, apžvelgia Švėkšnos istoriją iki 1919 metų. Galima tiktai dalinai patikslinti teigimą, kad "net ne-užsiliko pavardžių klebonų buvusių po kun. Hurčino" (p. 117). Valančiaus Žemaičių vyskupystėj galima rasti, kad 1841 m. Švėkšnoje buvo 5 kunigai su klebonu Stan. Bušma (M. Valančiaus Raštai, II, p. 219). Iš kan. Juzumavičiaus Švėkšnos aprašymo matyt, kad 1848 m. klebonavo kan. Kulvins-kas, kuris ir pastatė naują kleboniją (p. 209). Kiti knygos skyriai, verti ypatingo dėmesio, yra 1899 m. parašytos kan. V. Juzumavičiaus Žemaičių vyskupijos istorijos ištrauka apie Švėkšnos parapiją, o taip pat A. Rūgytės straipsniai apie gimnazijos sunkumus per okupacijas. Straipsnių paskirstymas į dalis lieka neaiškus. Pvz., kodėl "Švėkšniškiai karininkai" yra antroj dalyj, o "Gimnazija pirmame bolševikui etyj e" pirmoj? Kuo skiriasi atsiminimai, sudėti atskirame skyriuj knygos gale, nuo kitų atsiminimų?
Knygoje yra labai daug vertingos medžiagos, bet ši medžiaga yra apsupta mažiau reikšmingų ir per smulkių straipsnelių, kaip, pvz., "Švėkšnos viadukas", "Švėkšnoje statytos ligoninės himnas" ar net "Kupletai apie švėkšniškius", skaityti gimnazijos auksiniame jubiliejuje Chicagoje. Redaktorė nesiėmė pakankamai atrankos, gal būt, jausdama pareigą įdėti visą kitų žmonių atsiųstą medžiagą. Nesuradusi žmonių ar negavusi pažadėtų straipsnių, pati redaktorė visas spragas užpildė. Knyga padarytų rimtesnį įspūdį, jei visa eilė trumpesnių straipsnelių būtų buvę neįdėti ar įjungti į kitus straipsnius. Autorių gausumas (jų Yra aPie 40) ne sustiprino, bet susilpnino knygą, nes atsirado nemaža nereikalingų kartojimų, pvz., straipsniai "Švėkšnos vidurinė mokykla 1940-1942" ir "Gimnazija pirmame bol-ševikmetyje". Knygos medžiagos gausumas dalinai ir nustelbia istorinį svarbumo jausmą. Ar pats žymiausias Švėkšnoje gyvenęs ir palaidotas lietuvis, Simanas Stanevičius, yra tikrai vertas tik pusantro puslapio, kai žymiai smulkesni žmonės gavo tiek pat, jei ne daugiau vietos?
Baigsiu keliais trumpais pasiūlymais, kurie tiktų kiekvienai šio pobūdžio knygai. Pasigedau įvadinio straipsnio, kuris trumpai aptartų skaitytojui, kuris mažai ką žino apie Švėkšną, jos geografinę padėtį, pateiktų demografinių žinių (apie gyventojus) ir trumpai apibūdintų jos istoriją. Čia logiškiau būtų tikęs ir Švėkšnos apylinkės žemėlapis. Ar nebūtų buvę geriau sudėti visus dokumentų fotostatus ir vertimus į vieną skyrių? Tame skyriuj logiškiau būtų radęs savo vietą ir Juzumavičiaus dokumentas, ir ištrauka iš 1748 m. Žemaičių vyskupijos reliacijų apie Švėkšną? Kaip ir visada, knygoje pasitaikė ir klaidų, pvz., parašyta, kad 1833 m. Švėkšnoje mokėsi 42 vaikai (p. 359), bet 1832 m. caro įsakymu buvo uždarytos visos privačios mokyklos; A. Girniaus straipsnis "Technikos Žodyje,, buvo priskirtas A. Griniui (p. 171) ir t.t.
Tačiau, apskritai imant, reikia knygą teigiamai vertinti, nes ji tikrai padeda dalinai užpildyti tą didelę spragą lietuvių istoriografijoj, kurią sudaro vietovinių istorijų stoka. Gausiomis nuotraukomis (jų yra virš 300) iliustruota knyga duoda skaitytojui Švėkšnos gyvenimo vaizdą. Būtų gerai, jei ir kiti miestai ir vietovės galėtų turėti panašias studijas.
Saulius A. Girnius
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
