Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NOBELIO PREMIJOS LAUREATAI VIENI AMERIKIEČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   
Šiemet visos penkios Nobelio premijos — chemikos, fizikos, medicinos, ekonomijos ir literatūros — buvo paskirtos amerikiečiams. Tai pelnytas pripažinimas tautos, kuri po antrojo pasaulinio karo pirmauja eksperimentiniuose moksluose, neatsilikdama ir literatūroje. Taikos premija šiais metais visiškai nepaskirta. Matyt, bijota, kad kartais neatsitiktų taip, kaip aną sykį, kai ją gavo Amerikos ir šiaurinio Vietnamo užsienio reikalų ministeriai už bevaises pastangas. Po taikos priedanga net buvo išduotas pietinis Vietnamas komunistams ir tuo sukompromituota Nobelio premija. Gal pasitaikė ir kitų priežasčių, bet vis dėlto keista, kad šiuo metu pasauly nerasta iškilaus asmens su nuopelnais taikai.
Chemijos premija, skiriama pirmiausia, teko Williamui N. Lips-combui, kilusiam iš Clevelando ir išsimokslinusiam Kentuckio universitete bei Kalifornijos technologijos institute. Tai palyginti dar jaunas mokslininkas (56 m.), dirbąs Harvardo universitete. Jo atradimai chemijoje labai specialūs, liečia vandenilio ir borono junginius, kurie šiuo metu jau naudojami raketų kurui. Tikimasi, jog ateity tie elementai bus pritaikyti ir vėžio gydymui.
Fizikos premija padalyta tarp dviejų mokslininkų — Burtono Richterio ir Samuelio Tingo. Pirmasis yra gimęs New Yorko mieste, antrasis — Ann Harbor Michigane. Tai ypatingai jauni mokslininkai — abu ant 40 m. amžiaus ribos. Richteris dirba fizikos laboratorijose Stamfor-de, Tingas — New Yorke ir Ge-nevoje. Abu jie savais metodais priėjo prie tų pačių mokslinių atradimų. Jų laimėjimas — mažesnės už atomą, vadinamos "J", dalelytės atradimas, kuris atversiąs naujas medžiagos pažinimo galimybes.

Medicinos premija taip pat padalyta tarp dviejų mokslininkų — Pennsylvanijos universiteto profesoriaus B.S. Blumbergo ir Bethes-dos neurologijos instituto mokslininko D.C. Gajduseko. Abiejų atradimai sukasi daugiausia apie limpamų ligų apvaldymą. Gajdusekas prie savo išvadų patologinėj srity priėjo studijuodamas Naujosios Gvinėjos laukinių žmonių būdą.

Žinomas Amerikos ekonomistas Miltonas Freedmanas laimėjo Nobelio ekonomijos premiją. Jis dėsto Chicagos universitete, rašo periodinėj spaudoj ir patarinėja vyriausybei. Skiriant premiją, buvo ir priešingų balsų, nes Freedmanas — mokslininkas su politiniu atspalviu. Jo ekonominiai išvedžiojimai laikomi konservatyviais, bet įtakingais gyvenime. Jam teikiama premija už ekonominius nuopelnus nėra paties Nobelio įsteigta, bet 1968 jo vardui įamžinti sugalvota.
Populiariausia šiandien yra tapusi Nobelio premija už literatūrą, kurią laimėjo chicagiškis rašytojas Saul Bellovv. Skaitančiajai šio krašto visuomenei jis gerai žinomas, nes produktyvus romanais, kurie paskleidžiami gausiais tiražais. Jis yra ir daugelio kitų literatūrinių premijų laureatas, įskaitant garsiąją Pulitzerio premiją, gautą praėjusiais metais. Šiaip jis labai kuklus, mėgstąs nuošalumą, bet nebėgąs nuo realaus gyvenimo. Priešingai — patirtim ir intuicija Bellow jį kiaurai pažįsta ir savo romanuose nuogai atveria. Jis laikomas šių dienų vienatvės kankinamo žmogaus ekspertu ir intelektualiausiu tarp visų Amerikos rašytojų beletristų.
Bellow gimė žydų šeimoj Montrealy 1915. Pagal amerikiečių informaciją, jo tėvai — emigrantai iš Rusijos, (Reikėtų patyrinėti, ar kartais šio rašytojo šaknys nėra iš Lietuvos. Amerikiečiai dažnai neskiria ano laiko Lietuvos nuo Rusijos.) Jo tėvai 1924 persikėlė į Chicagą. Šeimoj visą laiką laikytasi žydiškų tradicijų. Jų įtaka aiškiai atsispindi ir Bellowo raštuose. Laureatas Chi-cagos universitete studijavo antropologiją ir sociologiją. Šiose srityse jau manė įsigyti ir mokslo laipsnius, bet, kaip pats prisipažįsta, jį sulaikė tikrasis talentas, nes kiekvieną sykį, kai bandė paruošti mokslinį darbą, išeidavusi savotiška novelė.

To užteko, kad šis Nobelio premijos laureatas pasuktų kitu keliu. Tas kelias jam nebuvo lengvas. Pradžioje duoną užsidirbo savo plunksna administracinėse tarnybose ir Encyclopedia Britannica redakcijoje. Tuo laiku jis rašė savo pirmąjį romaną Bastūnas (Dangling Man), kurį užbaigė antrojo pasaulinio karo metu, tarnaudamas Amerikos laivyne. Tai buvo tvirtas žingsnis į jo garsią literatūrinę karjerą.

Po to Bellowas parašė dar 7 romanus, 4 scenos veikalus, pluoštus novelių ir literatūrinių straipsnių. Be to, jis dėsto Chicagos universitete anglų kalbą ir daug važinėja su paskaitom. Paskutinė jo kelionė buvo į Izraelį, iš kurio grįžęs, parašė knygą "Į Jeruzalę ir atgal".

Švedijos Akademija, skirdama Bel-lovvui Nobelio premiją už literatūrinius nuopelnus, iškėlė jį kaip vaizduotoją "žmogaus, kuris, keliaudamas per svirduliuojantį pasaulį, ieško po savo kojom tvirtos žemės ir guodžiasi tikėjimu, kad gyvenimo vertė priklauso ne nuo sėkmės, bet nuo kilnumo ir tiesos triumfo". Bellovvas yra šeštasis amerikietis, pagerbtas Nobelio premija už literatūrą. Kiti amerikiečiai laureatai
šie: Sinclair Lewis (1930), Eugene O'Neill (1936), Pearl Buck (1938), VVilliam Faulkner (1949), Ernest Hemingway (1954), John Steinbeck (1962). Visi jie grožinės prozos atstovai. Joks amerikietis dar nėra gavęs Nobelio premijos už poeziją.

Lyginant su industrinių korporacijų pareigūnų algom, Nobelio premijos piniginė vertė ($162,140) nelaikoma labai didele. Labai didelė gi yra garbė susilaukti tokio pasaulinio pripažinimo, už kurį nėra aukštesnio. Jis šiemet teko vieniems amerikiečiams.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai