Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MIES VAN DER ROHE — MŪSŲ EPOCHOS ARCHITEKTAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
"Mažiau yra daugiau"
Visame pasauly, kur mūsų akis beužklius už plieno ir stiklo konstrukcijos pastatų, nežiūrint kieno jie bebūtų projektuoti, vienokiu ar kitokiu būdu jie veda į Ludvig Mies van der Rohe mokyklą. XX amžiaus architektūrinių formų blaškymuose Mies pasireiškė išskirtinai savitais architektūrinės kompozicijos sprendimais, sujungdamas stiklą ir plieną į harmoningą, architektūrinę išraišką. Jo dėka XX amžiaus architektūra įgavo naujas, aiškiai griežtas kompozicines formas.

Graikų teatrai, Romos bazilikos, viduramžių katedros mums imponuoja kaip epochiniai kūriniai, o ne kaip individualių architektų darbai. Ir nedaugelis šiandien težino, kas buvo anų epochinių architektūrinių pastatų kūrėjai. Mies van der Rohe vardas liks žinomas — ateinančioms-kartoms jo darbai liudys apie mūsų amžiaus architektūrą. Jis padėjo pagrindus vadinamajai skeletono — plieno ir stiklo — konstrukcijos architektūrai. Mies van der Rohe pastatai, apipavidalinti iki smulkiausių detalių, savo preciziškumu ir darnia kompozicija yra mūsų epochos klasikinė architektūra.

Ludwig Mies van der Rohe gimė 1886 m. Aachene, Vokietijoj, mirė Chicagoj 1969 rugsėjo mėn. 17, sulaukęs 83-jų metų amžiaus. Profesinio architektūrinio išsimokslinimo jis kaip ir neturėjo. Jo didžiausias inspiratorius buvo jo tėvas, mūrininkas ir akmentašys. Kurį laiką dirbo pas architektą P. Behrensą. Nuo pirmųjų žingsnių Mies idėjos vystėsi vadinamojoj skeletono (skin-and-bones) formoj, be jokių pagražinimų ar bereikalingų masių. 1919 m. Berlyne jis suprojektavo pirmą 20-ties aukštų tiesių, paprastų linijų stiklo ir plieno pastatą. Tuo laiku niekas netikėjo, kad tokio pobūdžio pastatai Įmanomi pastatyti. Nors tas pastatas nebuvo pastatytas, bet jo projektas laikomas šių dienų plieno ir stiklo dangoraižių prototipu. 1930 m. Mies buvo išrinktas Bauhaus Akademijos Dessau mieste) direktorium. Po trijų metų sėkmingo vadovavimo akademiją uždarė, o jis pats išvyko į Ameriką, protestuodamas prieš nacių suvaržymus.

1939 m. Amerikoje jis buvo paskirtas Chicagoj Armour instituto architektūros skyriaus vedėju. Dabar Šis institutas vadinamas Illinois technologijos institutu. Per dvidešimt savo čia buvimo metų jis suprojektavo ir pastatė naujus Illinois technologijos instituto rūmus ir visą jo pastatų kompleksą. Kiekvienas pastatas pagal savo paskirtį turi ir individualias konstruktyvines detales, nesikartojančias kituose pastatuose. Mies skyrė didelį dėmesį ne tik bendrai pastato kompozicijai, bet ir mažiausioms pastato detalėms. Garsus jo posakis, kad Dievas esąs detalėse (God is in details). Iš viso Amerikoje jis suprojektavo per 70 pastatų.

Iš jo žymiausių ir būdingiausių darbų pažymėtini: Chicagoj Illinois technologijos instituto rūmai, šio instituto koplyčia (1949-52) ir Crown Hali (1951-56), Lake Shore Drive dangoraižis (1948-50) IBM 52 aukštų dangoraižis, New Yorke — Seagram dangoraižis (1955-58), Toronte — Dominijos centras (56 ir 46 aukštų dangoraižiai, 1964-69), Berlyne — Naujoji nacionalinė galerija (1962-68) etc. Jo pastatams būdinga yra konstruktyvinė ekonomija, bet kartu paprastumas ir vientisumas. Balansas ir harmonija jaučiama visuose jo pastatuose, nežiūrint, ar tai monumentalūs, ar maži pastatai.

Kad ir mažai profesiškai išsimokslinęs, Mies buvo apsiskaitęs ir gerai susipažinęs su graikų ir krikščionybės filosofais, taip pat ir su mūsų amžiais mąstytojais, kaip Rus-sell, Whitehead ir Wittgenstein. Filosofo Wittgensteino garsus posakis "Privalu tylėti apie tai, ko negali išreikšti" ("Whereof one cannot speak, thereof one must be silent") turi ryšio su Mieso posakiu "Mažiau yra daugiau" (Less is more). Tas motto sudarė pagrindą Mieso kūrybinės filosofijos — jo aiškios matematinės elegancijos architektūrinėje išraiškoje. Wittgensteinas skelbė, kad iš daugelio galimų kombinacijų tik tam tikri žodžiai sudaro prasmę. Taip pat — architektūroje. Technologija pateikia daugelio įvairių medžiagų pasirinkimą; bet realybėje tik labai ribotas skaičius prasmingai panaudojamas. Mies, pagal savo aforizmą "Mažiau yra daugiau", siekė įvairius galimus elementus savo pastatuose sujungti į harmoningą ir prasmingą vienumą, padarant juos savo paskirčiai veiksmingus ir vertingus.

Atstovaudamss funkcionalizmui, Mies rašė, kad aiški konstruktyvinė mintis yra viena iš pagrindinių kūrėjo filosofinių idėjų. Diskutuoti apie vieną ar kitą dalyką nėra sunku, bet nėra taip paprasta jį įgyvendinti, prisilaikant pagrindinių konstruktyvinių reikalavimų ir pervedant į pačią pastato konstrukciją. Kaip Mies dėstė, architektūra prasideda nuo dviejų prasmingai padėtų plytų, o vėliau išsivysto į disciplinuotą architektūrinę kalbą. Ir jei tu moki tą kalbą gerai, ji pasidaro graži proza. Ir jei tu moki ją labai gerai, tada kalbėsi poetine torma. Mies van der Rohe Šia prasme architektūroj buvo vienas iš tų retų didžiųjų poetų, kurio architektūrinės formos išliks kaip mūsų epochos dvasinė išraiška. Galbūt būdamas savo kūrybinėj tilosoiijoj paprastas, jis net nenumatė, kokią didelę įtaką padarė XX amžiaus mo dėmiajai architektūrai.

Individui Mies pripažino nevaržomą laisvę, palikdamas pastato plane atvirą erdvę, kurią individas, pagal savo profesinę darbo paskirtį, pasiskirsto į mažesnes celes. Tą idėją jis pirmą kartą pritaikė 1929 m. Vokietijos paviljonui Barcelonos tarptautinėj parodoj. Šis paviljonas liko vienas iš geriausių atdaros vidaus erdvės sprendimų. Neradęs tinkamų baldų apstatymui, kad išlaikytų vientisumą, jis suprojektavo ir baldus, kombinuodamas odą, stiklą ir plieną.

Mies mažai rašė profesinių straipsnių. Visiškai nuošaliai laikėsi nuo politikos. Jo asketiškas gyvenimas buvo paskirtas vien menui ir architektūrai.

Bernard Shaw išsitarė, kad Mies gali statyti, bet ne mokyti. Tačiau Mies buvo ne tik vienas iš žymiųjų pasaulio architektų, bet taip pat ir mokytojų. Per 20 metų jis buvo Illinois technologijos instituto architektūros katedros vedėjas ir savo idėjas perdavė jaunajai kartai.

Kartą vienas žurnalistas užklausė Mieso, kodėl jis nepamėgina ko nors skirtingo ir įdomaus pakaitalui. "Aš nenoriu būti įdomus, aš noriu būti geras", — atsakė Ludwig Mies van der Rohe. Jo darbai buvo ne tik geri, bet ir įdomūs.
Arch. E dm. Arbas




 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai