Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1973 metai PDF Spausdinti El. paštas

Dvidešimt penktieji išeiviniai metai

Iš pokario DP stovyklų masinė emigracija į užjūrį prasidėjo 1949 metų pradžioje. Tad, aplamai imant, 1973 metai buvo dvidešimt penk­tieji metai išeivinemis salygomis. Šimtmecio ket­virtis yra nemažas laiko tarpas, turint galvoj žmogaus amžiu. Per ta laika daugeli išskyne mirtis. Daug kas iš pat pradžios užsidare tik i asmeniniu rupesciu narva. O nemaža jaunojo prieauglio ištirpo svetimos aplinkos "lydyklose". Gal but, ir naujuju išeiviu tik kokia puse iš tikrųjų priklauso lietuviškajai bendruomenei. To­del ir reikia laikyti nuostabos vertu dalyku, kad vis delto dar turime palyginti stiprią lietuviškąja išeiviją.

Niekam, berods, neatejo mintin, kad praei­tais metais naujieji ateiviai galejome "švesti" emigrantinio isikurimo sidabrine sukakti. Nebuvo ko švesti, nes emigrantais buvome paversti, sovietu okupacijai užtverus kelia po karo grižti tevynen. Traukdamiesi i Vakarus, dauguma ti­kejome, kad karas bus baigiamas taika, pagrista teise, bet ne jega. Deja, užuot pažengus pirmyn tarptautinio gyvenimo moralizacijoj, atžengta atgal. Leidus sovietams vykdyti visus savo agresyvinius planus, Atlanto charta liko tik tušti žodžiai. Užtat po šio karo negalejo buti su­kta ne taikos konferencija. Tik praeitais metais - vietoj pradeta vadinamoji Europos saugumo bendradarbiavimo konferencija. Kad sovietu pavergtosios tautos negali nieko gero tiketis iš - konferencijos, pakankamai parode praeita pavasari Helsinky areštavimas ten nuvykusiu lietuviu atstovu. Ne tik ši konferencija atsisako išgirsti sovietu pavergtuju tautu atstovus, bet ciniškai juos laiko nepatogiais "tvarkos" drums­tejais. Kai "tvarka" (status quo) yra neteisi, suprantama, reikalauti teises iš tikro reiškia ne­raminti sąžines.

Aišku, esamomis sąlygomis ilgas dar kelias į tarptautinių santykių sumoralėjimą. Tuo pačiu ilgas dar kelias ir į sovietų pavergtųjų tautų išlaisvinimą. Tačiau žmonijos sažine jau išbudo tautų laisves idėjai ir del to pasmerkė impe­rializmą kaip nemoralią atgyveną. Todel ir patys sovietai yra priversti savo imperializmą dangstyti "federalizmu" ir reklamuoti pavergtųjų tautų "laisvumą" broliškoje šeimoje. Panašiai jaučiamai priverstais brutalia diktatūra garbinti "socialis­tine demokratija", o žmogaus teisių paneigimą aukštinti "socialistiniu humanizmu". Tai vaidinti pažanga, bet žengti atgal i barbarišką praeitį. Kas yra atžangu, negali tureti ateities. Nors ir letai, bet nesulaikomai istorijoje žmonija mora­liškai žengia pirmyn. Tai ir lemia sovietinei imperijai ir sistemai žlugimą. Nieko istorijoje nėra amžino, nors ir kokios fizines galybes kas butu pasiekęs.

Žinoma, užtruks, kol subyrės sovietine im­perija, išaugusi pasauline galybe. Dabarties is­torinėj perspektyvoj istorine viltis nevienam gali atrodyti tik iliuzine paguoda. Tai daug ka gali stumti neviltim Bet niekas negali likti abejin­gas, kas seka dabartini tevynes likima: iš vienos puses — okupanto klastingai vedama rusifikacija ir šiai tarnaujancia komunistine indoktrinacija. iš antros puses — tautos nepalaužiama priešini­masi okupanto kėslams ir savo dvasiniu versmiu gynima. Tautos atsparumas savaime žadina ir mu­su tautini gyvastinguma, neleidžia pamiršti, kad esame ne paprasti emigrantai, bet turime savo vaidmeni likimineje tautos kovoje.

Gyvendami savosios tautos rupesčiais, rupi­names ir savo tautine gyvybe kaip galima in­tensyviau išlaikyti. Todėl, apskritai imant, ir po dvidešimt penkerių metu išeivinis musu gyveni­mas vis dar lieka judrus.

Liudija tai ir 1974-tieji metai. Kažkuo ypa­tingu praeitieji metai neišsiskyrė iš kitu. Ne­buvo ne kokiu nors atskiru vardu jie pavadinti, kaip kai kurie ankstesnieji. Šia prasme galėtume 1974-tuosius metus laikyti eiliniais. Bet dėl to jie anaiptol nebuvo tušti.

Organizacines veiklos plotai Plačiosios visuomenes tautinis gyvastingumas ryškiausiai atsispindi organizacijų veikloj. Pir­miausia ir kreipiame žvilgsni i ši bara. VLIKas pernai pirmakart savo seima turejo Toronte, Kanadoje. Isikures Lietuvoje 1943 m., dar vokiečiu okupacijoj, jis savo darbą tesia jau 30 metu. Vliko pirmininko dr. K. Valiuno žodžiais, negalime tokia sukaktimi džiaugtis, bet tai neturi palaužti musu ryžto: "VLIKas savo veikla pradėjo Lietuvoje ir savo darbą baigs Lietuvoje, kai ji vėl bus laisva nepriklausoma demokratine valstybe". Tam paciam tikslui JAV dar anksčiau įsikūrusios ALTos 33-čiasis metinis suvažiavimas vyko Cikagoj; pirmininku perrinktas dr. K. Bobelis. Pastaraisiais metais ir šiame krašte, JAV, i Lietuvos laisvinimo darbą itin aktyviai isijunge LB. Pernai šiam reikalui buvo sudaryta atskira Visuomeniniu Reikalu Taryba, kuriai vadovauja A. Gecys. Kitu kraštu LB nuo seno laike savo uždaviniu ir Lietuvos reikalą. Tačiau JAV LB pradėjus šiuo reikalu rūpintis, iškilo vad. "altininku" ir "bendruomenininkų" itampa. Darbo visiems yra per akis, bet svarbu vieningai dirbti, o ne eikvoti jėgas nesusipratimams. Todėl iš tikro aktualus reikalas susitarti del tokio struktūrinio susiorganizavimo, kuris laiduotu atrama visuose išeivijos sluoksniuose.

Iš gausiu atskiru politiniu organizacijų daugelis tik nominaliai egzistuoja, pasitenkindamos tik savo atstovavimu VLIKe ir ALToje. Praeitais metais viešumoje pasireiškė tik trys iš ju. Tautine sąjunga savo XIII seima sušauke Detroite; pasitraukus T. Blinstrubui, pirmininke išrinkta E. Cekiene. Krikščioniu demokratu konferencija buvo Cikagoj; ilgameti pirmininka A. J. Kasulaiti pakeite VI. Šoliunas. Frontininkai buvo sušauke tris rajonines konferencijas (Los Angeles, New Yorke ir Chicagoj).

Visus ligi šiol taikiai telkes BALFas pastaruoju metu buvo taip pat ištiktas vidiniu ginčų, siekusiu net ligi amerikiečiu teismo. Laime, praeitu metu seime Clevelande vel atstatyta taika.

Didžiausias 1974 metu visuomeninis renginys buvo Pasaulio Lietuviu Bendruomenes IV seimas Washingtone (žr. apraša spalio numery). Buves pirmininkas St. Barzdukas pakeltas PLB garbes pirmininku, o nauju pirmininku išrinktas Br. Nainys. JAV buvo renkama LB VII taryba. Rinkimuose dalyvavo rekordinis skaičius — 10,440, nes šikart kai kuriose apygardose vyko karšta kova. Nauji JAV LB vadovai: tarybos pirmininkas A. Rugienius (buvo V. Kamantas), valdybos pirmininkas J. Gaila (buvo V. Volertas), Švietimo tarybos pirmininkas S t. Rudys (buvo J. Kavaliunas).

Tiek PLB seime, tiek JAV LB tarybos rinkimuose varžesi dvi skirtingos šalys. Negalint abiem lygiai laimėti, pralaimėjusiuose liko daug

kartėlio. Pvz., užteko po JAV LB tarybos rinkimų pateikti ankstesnių metų statistiką ir pridurti, jog LB "vis plačiau įsitvirtina Amerikos išeivinėje bendruomenėje", kad žurnalo redaktorius vien dėl to sakinio būtų apkaltintas "pikta ir negarbinga valia" (Naujienos, 1973.IX.27)! O kiek visko prirašyta apie ^tuos, kurie tuose rinkimuose tiesiogiai dalyvavo kaip kandidatai ir buvo išrinkti. Būtų didelė nelemtis, jei LB taptų ne bendro lietuviško darbo, bet tik savitarpio grumtynių lauku. Kiek galint reikia šios grėsmės išvengti, skirtingas pažiūras pagarbiai aiškinantis, bet tramdant pagundą pačius žmones dergti.
Organizaciniu, atžvilgiu 1973-tiems metams ypač teikia svorį du reikšmingi mokslininkų suvažiavimai: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos IX suvažiavimas Bostone ir Mokslo ir Kūrybos II simpoziumas Chicagoj. Pastarojo metu įvyko ir Lituanistikos Instituto narių susirinkimas, o taip pat tautinių šokių mokytojų suvažiavimas. Taip pat Chicagoj pernai pavasarį buvo Pasaulio ir Amerikos lietuvių gydytojų sąjungos IX suvažiavimas (pirmininko pareigas iš F. V. Kauno dviem metams perėmė G. Balukas).

Lietuvos Vyčiai savo metiniame seime Stone-hill kolegijoj prie Brocktono, kur įsikūrė pirmoji jų kuopa, pernai atšventė 60 metų jubiliejų. Santaros - Šviesos suvažiavimas taip pat buvo sukaktuvinis — dvidešimtasis. Šauliai savo VI suvažiavimą sušaukė Detroite. Metinius suvažiavimus turėjo Lietuvių Fondas (pernai iš savo pelno kultūriniams reikalams skyrė 57,380 dol.), Kunigų Vienybė, bendrinė Š. Amerikos studentų sąjunga, neolituanai, moksleiviai ir studentai ateitininkai. Tradicines savaitines stovyklas surengė mokytojai, ateitininkai sendraugiai (Dainavoj ir Kennebunkporte), frontininkai, šauliai.

Skautai savo veiklos 55 metų sukaktį atšventė bendra jubiliejine stovykla Beaumont, Ohio, sutelkusia ligi 1000 dalyvių. Skautai akademikai su kitais vyresniais skautais turėjo kelių dienų sąskrydį Kanadoj. Moksleivinis skautų jaunimas, be jubiliejinės stovyklos, daug kur stovyklavo ir mažesnėmis grupėmis. 1973 - 75 trimečiui LSS tarybos pirmininku perrinktas A. Saulaitis, brolijos vyr. skautininku P. Molis, seserijos vyr. skautininke L. Milukienė.

Pasibaigus pro f. J. Pikūno kadencijai, Ateitininkų Federacijos nauju vadu išrinktas dr. P. Kisielius. Kitam trimečiui išrinkta nauja sendraugių centro valdyba su J. B. Laučka priešakyje. Be metinių suvažiavimų ir stovyklų (studentų vienos, o moksleivių bent kelių), surengta ideologinių kursų tiek moksleiviams, tiek studentams. Pažymėtini metų pabaigos moksleivių kursai Dainavoj dėl iš tikrųjų įvykdyto nusistatymo: "Šįmet nebevartosime anglų kalbos savo tarpe". Moksleivių s-gai vadovavimą pernai perėmė K.Šeštokas, studentų (nuo šių metų) — L. Sidrys. Skautai ir ateitininkai telkia ne tik moksleivius, bet ir daugumą studentų. Bendrinė studentų s-ga savo gyvybę faktiškai rodo tik metiniu suvažiavimu. Paslankumo draugėn suvažiuoti mūsų jaunimas nestokoja — vyksta net į svetimų organizacijų stovyklas. Tačiau nėra tokio pat paslankumo vietoj pasireikšti, atseit, patiems veikti, o ne pramogauti. Nors visose didesnėse kolonijose pakankamai yra studentinio jaunimo, o bendrinė studentų s-ga teturi tik kokią porą
rių (be skyriaus net Chicagos studentai). Buvo kelta mintis vietoj skyrių pačiuose universitetuose organizuoti klubus. Tačiau, kiek buvo galima spaudoj užtikti, tik viename kitame universitete įsisteigė vienui lietuvių ar drauge su kitais baltais tokie klubai. Dar prieš antrąjį jaunimo kongresą bandytos organizuoti LB apylinkių jaunimo sekcijos atrodo išblėsusios. Vargu ar po šio kongreso sulaukta jaunime apčiuopiamesnio lietuviško sąjūdžio, kurio buvo tikimasi.

Pasaulio lietuvių jaunimo s-gos organizavimasis vyksta be ypatingo entuziazmo: kai reikėjo patvirtinti kongreso metu sudarytą PLJS valdybą su kun. A. Saulaičių priešakyje, tik mažiau pusės kongreso atstovų teikėsi šiuo reikalu pasisakyti. Kol kas sąjungos įsikūrimą liudija tik pradėtas leisti "Pasaulio Lietuvių Jaunimas" (iš numatytų 6 nr. pernai pasirodė tik 3, kurių trečiasis yra jungtinis — Nr. 3-4). PLJS neabejojamai bus pravarti palaikyti ryšiui tarp įvairiuose žemynuose išsisklaidžiusio mūsų jaunimo. Tačiau viską lems, kiek atskirų kraštų jaunimas bus lietuviškai sąmoningas ir atitinkamai veiklus. Š. Amerikos jaunimui išjudinti metų pabaigoje Clevelande buvo sušauktas pirmasis jo suvažiavimas.

Spontaniškiau jaunimą domina saviveikliniai ansambliai — tautinių šokių, kai kurie ir su vokaliniu "priedu". Chicagoj ir Toronte veikia net po kelis jaunimo ansamblius. Pernai Chicagos Grandis (su soliste A. Simonaityte) aplankė ir P. Amerikos lietuvius (Brazilijoj ir Venezueloj Clevelando Grandinėlė koncertavo Los Angeles. Londono, Ont., Baltija su šokiais ir daina lankė tolimąjį Edmontoną. Daugiau ar mažiau pasireiškė ir kitų kolonijų jaunimo ansambliai. Betgi dauguma ansamblių ribojasi tik šokiais. Nuostabiai išsilaiko Vc. Verikaičio vadovaujamas Hamiltono mergaičių choras Aidas, kuris pernai gastroliavo keturiose kolonijose. Deja, Detroito jaunimo choras praeitais metais likvidavosi. Bet naujas Jaunimo Centro choras susiorganizavo Chicagoj (vadovas F. Strolia). Iš mažesnių vokalinių ansamblių aktyviausiai pasireiškė Windsoro mergaičių kvartetas Aušra, kuris aplankė ir tokias tolimas kolonijas, kaip Los Angeles ir Philadel-phia. Londono, Ont., mergaičių kvartetas Rasa, taip pat gražiai reiškęsis, pernai nutilo: dalyvės baigė mokslus ir išsiskirstė. Vokietijos vyrų kvintetas Baltija net du kartus gastroliavo Š. Amerikoj: Chicagoj ir (kaip kvartetas) Toronte. Keliose kolonijose gastroliavo Clevelando vyrų oktetas (berods, jau "vyrėlesnio" amžiaus jaunimo); vietoj jis surengė 100 dainų maratoną, trukusį 7 valandas.

Gyvas jaunime ir sporto sąjūdis. Detroite 23-čiose sporto varžybose dalyvavo apie 600 sportininkų. Vyrų krepšinio ir moterų tinklinio rinktinės komandos pernai buvo išvykusios varžyboms į Vakarų Europą. Vyrams nesisekė (te-laimėjo 5 rungtynes iš 15), moterys iš 15 rungtynių laimėjo 12, pralaimėjo 2 ir lygiomis sužaidė vienąkart. Toronto sporto Klubas Vytis savo 25 metų sukaktį įamžino iliustruotu 145 puslapių leidiniu — savo veiklos apžvalga.

Kituose kraštuose taip pat buvo tęsiama organizacinė veikla. Brazilijoj įvyko P. Amerikos lietuvių V kongresas ir buvo išleistas informacinis "Brazilijos lietuvių žinynas". Kanados lietuviai Toronte atšventė savo xix Lietuvių Dieną. Kanados Lietuvių Fondas pernai pasiekė jau 100.000 dol. sumą. Lietuviškųjų studijų savaitė Europoj pernai praeitais metais buvo sukaktuvinė — dvidešimtoji. Australijoj įsteigtas Lietuvių Fondas, nutarus ne pirma telkti kapitalą ir tik paskui vartoti jo nuošimčius, bet iš pat pradžių skirstyti lėšas, kai tik bus sukaupta didesnė suma. Metų gale vyko Australijos Katalikų Federacijos suvažiavimas.

Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendrija įsteigtą visuomenininko 500 dol. premiją pirmajam paskyrė JAV lietuvių ilgamečiam veikėjui L. Šimučiui. Pasaulio mastu kažko daug gal ir nėra ko veikti. Tačiau gyva bėda, kad JAV lietuviai katalikai vis lieka neorganizuoti, nes ALRK Federacija nominaliai teegzistuoja (išskyrus nebent Chicagą). Kanados katalikai jau seniai susiorganizavo. O JAV vis tik planuojamas katalikų centras, lietuviškoms parapijoms tirpste tirpstant. Argi iš tiesų padėtis laikoma jau tokia beviltiška ir dėl to nesiryžtama nieko daryti?

Baigiant apžvelgti organizacinę veiklą, pravartu priminti ir jos "materialinę bazę" — visuomeninius pastatus. Brooklyne pranciškonai pastatydino Kultūros Židinį. Chicagoj jėzuitai praplėtė Jaunimo Centrą. Lietuvių Namai pastatydinti Clevelande ir Toronte. Australijoj Sydney lietuvių klubas įsigijo savo namus. Detroite pastatydinta Dievo Apvaizdos bažnyčia su patalpomis ir visuomeniniams reikalams (deja, Chicagoj lietuviai neteko naujos, tik 1960 m. statydintos Visų Šventųjų bažnyčios).

Knygų derlius Pirmiausia minime VLIKo seniai ruoštą ir pagaliau pernai pasirodžiusį dokumentų rinkinį Lietuvos reikalu "The USSR-German Agression against Lithuania", kurį suredagavo prof. B. J. Kasias. Tam pačiam reikalui Baltų komitetas Skandinavijoj dviem leidimais paskelbė leidinį "The Baltic States 1940-72", o prof. J. Eretas ketvirtuoju leidimu pakartojo brošiūrą "Die ver-gessenen Balten". Apie Simą Kudirką išėjo A. A. Rukšėno knyga "Day of Shame", už kurią autorius gavo Ohio lietuvių gydytojų d-jos 1000 dol. permiją ir skautų Vydūno Fondo pirmąkart skirtą premiją kaip praeitų metų pranašiausiam jaunuoliui.

Paskelbti keli lituanistiniai veikalai: J. Grinius išleido literatūros kritikos knygą "Veidai ir problemos lietuvių literatūroj". Panašiai skambančios antraštės St. Ylos knyga "Vardai ir veidai mūsų kultūros istorijoje" portretuoja eilę mūsų žymiųjų asmenybių nuo Mažvydo ligi arkiv. Skvirecko. Lietuvos miestų atvaizdus XVI-XIX a. grafikoje aptaria P. Rėklaičio studija "Die Stadt-ansichten Alt-Litauens in der Graphik des 16. bis 19. Jahrhunderts". Šiek tiek su Lietuvos istorija siejasi ir V. Trumpos knyga "Napoleonas. Baltija. Amerika". St. Jankausko parengta knyga: "Veterinarijos medicina nepriklausomoje Lietuvoje".

(Č. Gedgaudo knyga "Mūsų praeities beieškant" priklauso savo rūšies "science fiction", dėl to "Drauge" ji ir buvo recenzuota tik atitinkamu feljetonu. Tetenka apgailestauti tuos, kurie leidžiasi suvedžiojami, neskirdami mokslinės tiesos nuo savivališkos "kūrybos").

Pr. Skardžius parengė žodyninį leidinį "Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys", pik. J. Andrius — Lietuvos žemėlapį. Krikščioniškos minties knygos: A. Maceinos 'Krikščionis pasaulyje", kun. J. Gutausko "Dievas šiandien". Daugiau beletristinio pobūdžio religinių ir tautinių svarstymų knyga yra J. Gailiaus "Ištiestos rankos". Kun. A. Sušinsko pomirtinė knyga "Šviesos ir šešėliai", redaguota taip pat jau mirusio kun. T. Narbuto, pateikia tiek autoriaus raštų, tiek draugų atsiminimų apie jį. Domininkonų atnaujintojo B. Pauliuko biografiją parengė K. Žvirblis, O.P.
Mažiau pernai išėjo atsiminimų: vilniečio P. Cesnulio, policijos tarnautojo J. Juodvalkio ir inžinieriaus P. Lėlio memuarai — tai, berods, ir viskas. Nors ir kokie kuklūs, atsiminimai visada yra pravartus. Daugelis dabar bando savo talentus kaip rašytojai. Neabejojamai ne vienas iš jų būtų prasmingiau pasireiškę paprastais atsiminimais. Suprasdamas atsiminimų vertę, leidėjas J. Karvelis tiesiog per spaudą kvietė parūpinti atiminimų, kad pradėtų leisti atsiminimų biblioteką.

Grožinės literatūros kūriniais praeitieji metai buvo derlūs. A. Ružancovas prieš dešimtį metų, atseit, 1963 metams, buvo priskaičiavęs poezijos leidinių 11, romanų bei novelių 10, dramų 1. Kaip tik tiek, rodos, bibliografinių pozicijų turi ir praeitieji metai.

A. Landsbergis pernai išleido dviejų dramų, pavadintų "stebukliniais vaidinimais", knygą: "Vėjas gluosniuose. Gluosniai vėjuje". Tai to paties siužeto dvi visai skirtingos versijos, įdomiai atskleidžiančios dramaturgo kūrybinį kelią.
Praeitais metais, pirmasis nors ir datuotas "2 m., pasirodė stiprus L. Sutemos poezijos rinkinys "Badmetis". Toliau sekė žinomųjų poetų, LRD premijos laureatų, nauji kūriniai: VI. Šlaito "Pro vyšnių sodą", A. Gustaičio "Saulės šermenys" (su V. Vizgirdos iliustracijomis) ir K. Bradūno "Pokalbiai su karalium". Australijoj M. Slavėnienė išleido epu pavadintus, bet drauge draminės formos "Nežinomus keleivius". Debiutiniai rinkiniai: Z. Tenisonaitės "Pavasaris ir aš" pernai autorė pateikė ir XX amžiaus nederlandų poezijos rinktinę) ir Ž. Bilaišytės "Žaiskim ieškojimą". Be to, išleisti V. Genytės - Šmaižienės (pomirtinė knyga), L. Švalkaus, A. Brazinsko - Baltaus ir R. Viliaus rinkiniai.
Iš J. Jankaus sulaukėme pasakojimų knygos Užkandis". J. Kralikauskas išleido naują mindauginių laikų romaną "Tautvilą". Al. Barono išėjo "Draugo" konkursą laimėjęs romanas "Abraomas ir sūnus". J. Gliaudos "Sunkiausiu keliu" — romanas apie M. Sleževičių kaip nepriklausomos Lietuvos antrą ministrą pirmininką. Pomirtinis J. Tininio palikimas išleistas antrašte "Laiškai Andromachai", kurie, be šio vardo romano, apima ir jo vertimus. Novelių rinkiniai: J. Gliaudos "Taikos rytas", Alės Rūtos "Po angelų sparnai^ . J. Švaisto "Karnavalo aikštėje". Australijoj išėjo Erlėno (kun. Pr. Vaserio) apsakymai "Girių sargai". Spaudoj dar buvo skelbiamas M. Čapkau>-ko romanas "Nazareto malūnas".

Ypač pernai pagausėjo knygų vaikams. Ka kitais metais jų išeidavo tik po vieną antrą (pvz., 1963 m. — 3, 1964 — 2), tai šiemet susikaupė net per dešimtį. Pagauliai atrodo parašytos knygos: D. Brazytės - Bindokienės apysaka "Parkas anapus gatvės", N. Jankutės "Kelionė į septintą stotį" ir "Nuo devynių iki pirmos", J. Švabaitės - Gylienės apysaka "Gabriuko užrašai". L. Dovydėnas išleido pasakų rinkinį "Karaliai ir bulvės". Australijoj išėjo J. Slavėno apsakymėliai "Baltijos balsas". Tris eiliuotas vaikams knygeles išleido B. Pūkelevičiūtė. J. Minelga — "Kiškio pyragus", J. Narūne — "Linelius".

Bandymai kitomis kalbomis pasiekti "pasaulį" (pvz., 1971 buvo išėjusios anglų kalba net 7 grožinės literatūros knygos) pereitais metais sustojo (tik R. Gustaitytė paskelbė ekologinio misticizmo prisunktų žurnalistinių apybraižų knygą "Wholly Round"). Tačiau verta atžymėti estų profesoriaus I. I vaško redaguojamo žurnalo "Books Abroad" rudens numerį, skirtą baltų literatūrai: mūsų autorius tame numery nagrinėja 4 straipsniai (27 psl.).

Lietuvių Rašytojų Draugijos 1972 metų 1000 dol. premija buvo paskirta E. Cinzui už debiutinę "Brolio Mykolo gatvę". "Draugo" romano konkursą laimėjo Al. Barono "Abraomas ir sūnus", "Dirvos" novelių konkursą — P. Orintaitės "Gaudvytis", LB Švietimo tarybos jaunimo skaitinių — D. Brazytės - Bindokienės apysaka "Parkas anapus gatvės". 12,000 dol. Lietuvių Fondo gyd. K. Rudaitytės literatūros premija paskirta J. Aisčio raštams išleisti.
Literatūros vakarai ir naujų knygų pristatymai tampa didesniųjų kolonijų vis labiau įsitvirtinančia tradicija. Net pačiose pakraštinėse kolonijose surandama lėšų pasikviesti didelių atstumų svečius. Pvz., į Bostoną iš Chicagos pernai buvo atsikviesti L. Sutema ir M. Katiliškis, o į Los Angeles buvo pakviesti A. Gustaitis ir vėliau J. Švabaitė. Daugiausia kvietimų sulaukė naujai pasirodžiusių knygų autoriai: A. Gustaitis, Al. Baronas, K. Bradūnas, J. Jankus.
Ir naujam trimečiui perrinkta ta pati Lietuvių Rašytojų Draugijos valdyba su T. L. Andriekumi priešakyje. Draugijai priklauso 89 nariai.

Mokslo baruose
Praeitieji metai bent organizaciniu atžvilgiu gali būti pavadinti mokslo metais.
Mokslo ir Kūrybos II simpoziumas Chicagoj XI.21 - 25 buvo pirmasis tokios plačios apimties mokslinis suvažiavimas (žr. aprašą gruodžio numery).

Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos IX-sis trimetinis suvažiavimas Bostone VIII.31 -IX.2 praėjo taip pat sėkmingai, nors ir kukliau. Pernai perspausdinti LKMA pirmųjų dviejų suvažiavimų (1933 ir 1936) darbai. LKMA pirmoji mokslo premija (1000 dol.) paskirta Lietuvos vyskupijų reliacijų leidinio redaktoriui prof. P. Rabikauskui ir jo bendradarbiams, žurnalistikos premija (500 dol.) — prof. J. Eretui.

Lituanistikos Institutas, išaugęs jau ligi 89 narių, minėtojo simpoziumo metu turėjo savo narių atskirą posėdį. Išleistas "Lituanistikos darbų" III tomas (307 psl.).
Lietuvių Istorijos Draugija pernai atšventė 15 metų sukaktį ir išleido "Lietuvių Tautos Praeities" 10-tąją knygą (170 psl.).

Pastaraisiais metais mokslinis mūsų reiškimasis žymiai suaktyvėjo, sulaukus gan gausaus mokslinio prieauglio. Savaime susidarė sąlygos ir glaudžiam bendradarbiavimui su kitais baltais ir aplamai baltistais. Baltų Studijų Draugija (As-sociation for the Advancement of Baltic Studies) pernai San Jose, Kalifornijoj, surengė konferenciją tema "Pabaltijo sritis II pasaulinio karo metu". Draugija leidžia trimėnesinį "Journal of Baltic Studies". Išleistos III konferencijos (Toronte 1972) socialinių mokslų paskaitos "Problems of Mininations: Baltic Perspectives" (214 psl.; iš viso 19 straipsnių, bet mūsų autorių tik 3). Parėmus Toronto un-tui, išleistas bibliografinis leidinys "Baltic Material in the University of Toronto Library" (1569 bibliografiniai vienetai).

1970 m. įsisteigęs Baltų Institutas (Baltiška Institutet) Skandinavijoje pernai Stockholme sušaukė savo antrąją tarptautinę mokslinę konferenciją (aprašą žr. rugsėjo numery). Paskaitų buvo apie 70, iš kurių mūsų mokslininkai skaitė 7.
Lietuvių dalyvavimas baltistų moksliniame gyvenime palyginti yra silpnokas, nes humanitarinių bei visuomeninių mokslų atstovų turime daug mažiau negu technologų bei aplamai gamtos mokslų atstovų. Pastarųjų reiškimasis gyvenamuosiuose kraštuose vis labiau intensyvėja: įvairiuose amerikiečių moksliniuose žurnaluose lietuviai mokslininkai paskelbė gerokai per šimtą savo straipsnių. Taip pat gausiai skaitė pranešimų įvairiose gyvenamųjų kraštų ar tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Reikia tikėtis, kad pamaži sulauksime gausesnio prieauglio ir humanitarinių bei visuomeninių mokslų srityse. Tuo tarpu galime pasidžiaugti, kad amerikiečių Northeast Modern Language Association metiniame suvažiavime Bostone pirmą kartą atskira sekcija buvo skirta ir baltų literatūrai (lietuviams atstovavusio A. Landsbergio paskaita spausdinama kitame numery).

Prof. B. Ciplijauskaitė pastaraisiais metais paskelbė du veikalus: "Baroja, un estilo" (1972) ir "Deber de plenitud: la poesia de Jorge Guillen" (1973). Penkių veikalų autorė, Wiscon-sino un-te Madisone ji pernai buvo paskirta John Boscom titulo profesore (iš viso šiame un-te šio titulo profesorių tėra 7). Kanadoje gyvenantis filosofas V. Vyčinas išleido trečią savo veikalą "Search for Gods" (1972). Spaudoje buvo žinių ir apie kitus netrukus išleidžiamus veikalus.

Vokietijoj pereitais metais buvo baigtas A. Kuršaičio "Lietuviškai - vokiško žodyno" leidimas, išleidus IV tomą (pp. 2305 - 2778).
Italijoj išleistas Baltijos kraštų literatūrų apžvalginis leidinys "Le letterature dell paesi Bal-tici" (570 psl.). Lietuvių literatūros apžvalgą (110 psl.) parengė prof. A. Sennas.
Lietuviškąja tematika paskelbė studijas ir du lenkų istorikai: P. Lossovvski (Kraje baltyckie od demokracji parlamentarnej do dyktatury, 1972; recenzija gegužės numery) ir J. Ochmanski (Biskupstwo wilenskie w srednovvieczu, 1972).

Šioje apžvalgoje pateikiame informaciją ir apie naujas mokslines pajėgas — mokslų daktarus, kiek iš spaudos apie tai buvo galima sužinoti. Belgijos Louvaine pernai įgijo daktaro laipsnį J. Zaranka, jau seniai profesoriaująs Kolumbijos Bogotos un-te kaip klasikinių kalbų dėstytojas. Prancūzų literatūros Ph. D. laipsnį gavo D. Paramskaitė (Kanados Lavalio un-te), vokiečių literatūros — M. Siemonaitis (Connecticut un-te), antropologijos — L. Baškauskaitė (P. Kalifornijos un-te), fizikos — R. Girnius (Pittsburgho un-te), K. Petrauskas (Berkeley un-te), J. Žukas (Arizonos un-te), biochemijos — M. Meš-kauskaitė - Gaižutienė (Illinois technologijos institute), jūrų biologijos — J. Valiulis (Rutgers un-te), biostatistikos — M. Norušytė (Michigano un-te), virusologijos — V. Vengris (Massachu-setts un-te), inžinerijos — A. Mockaitis (Pennsyl-vanijos un-te), Č. Jonys - Januškevičius (Kanadoj Alberto s un-te).

Teatro sutemoj

1972 metų apžvalgoj šį skyrelį buvome įvardiję "teatro potestivaliniu nuovargiu". Praeitiems metams tai būtų jau perdėtai optimistiška antraštė. Per visus metus pastatytas tik vienas naujas veikalas — V. Alanto komedija "Šiapus uždangos". Kad tačiau žiūrovuose išliko teatro ilgesys, rodo tai, jog hamiltoniečiai buvo pakviesti šią komediją suvaidinti penkiose kolonijose. Tas pats "Aukuro" dramos mėgėjų sambūris, tiesa, ėmėsi ir dar ambicingesnio užmojo — anglų kalba pastatyti J. Marcinkevičiaus "Mindaugą". Šis veikalas buvo suvaidintas ir Hamiltone, ir Toronte, bet, sprendžiant iš spaudos atsiliepimų paprastai visada palankių), šis užmojis menkai pavyko.
Pačiose JAV-se verstasi tik inscenizacijomis ar ištraukomis. LB dramos studija Chicagoj pateikė Ž. Numgaudaitės režisuotų inscenizacijų iš A. Škėmos kūrybos. Chicagoj pakartota V. Krėvės "Raganiaus" inscenizacija ir J. Marcinkevičiaus "Mindaugo" ištraukos (šįkart režisavo nebe J. Kelečius, bet N. Martinaitytė). "Antras kaimas", minėdamas dešimtmetį, taip pat dar liudijo savo gyvybę. Tai Chicagos renginiai. Iš kitų kolonijų tik Detroito "Alka" suvaidino keturias ištraukas iš B. Sruogos "Milžino paunks-mės" ir tuo paminėjo savo dvidešimtmetį. Kitos kolonijos tenkinosi hamiltoniečių gastrolėmis ar V. Žukausko "vieno žmogaus teatro" pasi-kvietimu.
Australijoj gyvybę reiškė Adelaidės sambūris "Vaidila", bet taip pat tenkinosi tik dviejų jau anksčiau pastatytų veikalų gastroliniu pakartojimu.

Tam tikra prasme šį išeivinio teatro kone visišką žlugimą atpirko literatūros vakarų pagausėjimas. Žadamas ir trečiasis teatro festivalis. Gal jam paslapčiomis ruošiamasi ir dėl to dabar nesirodoma?

Muzikinis gyvenimas Pirmiausia akys krypsta į Chicagą. Nuo seno žymiausias muzikinis metų renginys yra Chicagos Lietuvių Operos pastatoma opera. Pernai pavasarį buvo grįžta prie jau 1959 m. statytosios "Carmen". Titulinį vaidmenį turėjo A. Stempužienė ir R. Mastienė, dirigavo A. Kučiū-nas (recenzija birželio numery). Bet dar anksčiau (vasario mėn.) naujai susidariusio kolektyvo buvo pastatyta ir antroji opera — G. Pucci-nio "Bohema". Ji buvo atlikta dvikalbiškai — lietuvių kalba, tačiau "su gan gausiomis išimtimis" (žr. recenziją kovo numery). Iš lietuvių solistų joje dainavo D. Mongirdaitė, D. Ku-čėnienė, V. Nakas, P. Gudas ir kt. Dirigentu buvo pasikviestas G. Favario. "Pirmyn' choras pastatė J. Strausso operetę "Čigonų baronas": dirigavo K. Steponavičius, pagrindinį vaidmenį
turėjo A. Brazis, kuris yra ir šio choro pirmininkas. D. Lapinsko renginys paminėti Vilniaus 650 metų sukakčiai buvo "Vilniaus pašvaistė".
Išskirtinai pažymėtinas Mokslo ir Kūrybos Simpoziumo programos rėmuose surengtas Vlado Jakubėno kūrinių jubiliejinis koncertas su solistais (D. Stankaityte, R. Mastiene, St. Baru ir J. Vazneliu, choru ir simfoniniu orkestru. Drauge tai buvo ir dirigento A. Vasaičio debiutas (recenzija gruodžio numery).

Iš instrumentalistų nepailstamai reiškėsi smuikininkas I. Vasyliūnas, kuris pernai surengė po du koncertus New Yorko Carnegie Recital Hali ir Bostono Jordan Hali. Antrieji koncertai šiose amerikiečių salėse (ir Rochesterio lietuviams) buvo skirti prieš dešimt metų mirusio K. V. Banaičio kūrybai. Pianistas A. Kuprevičius turėjo tradicinius koncertus New Yorko Town Hali ir vietoj Clevelande. A. Smetona koncertavo Chicagoj ir taip pat Clevelande. Pianistė A. Kepalaitė buvo pasikviesta koncertui Phila-delphijos lietuvių. Chicagoj debiutavo nauja pianistų pajėga — R. Lampsatytė.

Naujų vardų dainininkuose praeitais metais, berods, neiškilo. Aplamai imant, solistų nestokojame, o jie savo ruožtu nestokoja kvietimų padainuoti (šiuo atžvilgiu kitaip traktuojame instrumentalistus). Tiesa, ir dainininkai daugiausia kviečiami ne atskiriems koncertams (jų mažėja), o įvairių minėjimų bei parengimų meninei programai atlikti. Pastaruoju metu juos iš dalies ima "konkuruoti" mažieji vokaliniai ansambliai, kurių paprastai lengvesnė programa labiau atitinka plačiosios publikos skonį ir labiau derinasi su daugelio parengimų daugiau pramoginiu pobūdžiu.

Iš chorų pernai daugiausia pasireiškė A. Mikulskio vadovaujamas Čiurlionio ansamblis — koncertavo PLB seime Washingtone, Kanados Lietuvių Dienoj Toronte, Detroite ir vietiniame Clevelande.
Chorų padėtis visur yra sunki, bet kur yra energingų chorvedžių, ten nugalimi sunkumai. Tad ir pernai buvo pažymėtinų koncertų, ypač religinių. Bostone, J. Kačinskui pasitelkus amerikiečių, su simfoniniu orkestru atlikta A. Dvor-žako "Te Deum". New Yorke Apreiškimo parapijos bažnyčioj A. Kačanausko surengtame koncerte atlikta Č. Sasnausko "Missa Reąuiem", o Angelų Karalienės parapijos bažnyčioje — O. Messiaen kvartetas "Laiko pabaiga". Visuose šiuose trijuose koncertuose pasireiškė ir vargonų virtuozas Alb. Prižgintas, trečiojo koncerto organizatorius. Be to, kasmet New Yorke surengiamas koncertas persekiojamai Bažnyčiai pagerbti. Chicagos evangelikų Tėviškės parapijos bažnyčioj Verbų sekmadienį giesmių vakare atlikta VI. Jakubėno kantata "Prisikėlimas". Religinis koncertas buvo dar surengtas Detroite, užbaigiant vietinio Kultūros Klubo dvidešimtmečio minėjimą. 75 metų sukaktį Brocktono parapijos choras, šiuo metu vadovaujamas J. Gaidelio, paminėjo koncertu, kuriame buvo atliktos dvi kantatos: VI. Jakubėno "Prisikėlimas" ir St. Šimkaus "Atsisveikinimas su tėvyne". Taip pat savo deimantinę sukaktį koncertu atšventė ir Elizabetho choras (vadovas V. Mamaitis). Dvidešimtmečio sukakčiai Toronte koncertus suruošė Prisikėlimo parapijos ir "Varpo" chorai. Kai kurie chorai įstengė nuvykti koncertams ir į kitas kolonijas, net gana tolimas. Pvz., New Yorko vyrų choras Perkūnas koncertavo ne tik kaimyniniame Hartforde, bet ir Clevelande. Chicagos evangelikų Tėviškės parapijos choras buvo nuvykęs koncertui į Torontą. Filadelfijos "Viltis" aplankė Baltimorę (ten vietinis choras irgi pasirodė su atskiru koncertu), Toronto "Varpas" — Detroitą. Tęsdami tradiciją, Rochesterio LB ir Hamiltono parapijos chorai abiejose kolonijose surengė bendrus koncertus.

Bostono N. Anglijos Baltų Draugija keliolika metų kasmet Jordan Hali surengdavo tris koncertus. Pabrangus salės nuomai, prieš trejus metus teko tuos koncertus nutraukti. Bet pernai tos draugijos iniciatyva buvo surengtas baltų jaunimo konkursinis koncertas. Iš lietuvių pirmą premiją laimėjo pianistas S. Cibas, trečiąją — dainininkė J. Veblaitytė.

Pagausėjo plokštelių leidimas. Pernai išleista K. V. Banaičio opera "Jūratė ir Kastytis", Br. Budriūno "Tėviškės namai", Clevelando vyrų okteto, Hamiltono mergaičių choro Aido, solisto B. Povilavičiaus įdainuotos plokštelės.
"Muzikos Žinių" skelbtą lietuviškų mišių konkursą laimėjo kun. G. Šukio (iš Lietuvos) sukurtos mišios Kristaus Rūpintojėlio garbei. Br. Budriūnas gavo Fraternitas Lituanica korp._ 500 dol. premiją už muziką šios korporacijos anksčiau premijuotam B. Pūkelevičiūtės eilėraščiui "Paskutinis birželis".

Dailės pasaulyje Džiugu, kad pernai sulaukėme Ad. Galdiko monografijos su nemažu skaičiumi ir spalvotų iliustracijų. Putname atidarytas jo memorialinis muziejus. Tęsiant pomirtines parodas, pernai jo darbų rodyta Rochestery ir Toronte. Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje surengta Ad. Galdiko kūrybos paroda, atrinkus jai eksponatus iš apie 400 muziejaus fonduose esamų darbų. Prieš 18 metų mirusio P. Kiaulėno muziejus atidarytas Farmingville, L.I., N.Y. architekčių žmonos ir dukters suprojektuotame specialiame pastate. Tai irgi reikšminga, nes svarbu sudaryti sąlygas, kad tęstų savo kūrybinę egzistenciją ir tie, kurių nebėra tarp mūsų.

A. Kezio, S.J., pernai parengtas dailininkų it vaizdų albuminis leidinys "Lietuvis dailininkas įvijoje" dokumentuoja, kiek gausiai turime dailininkų. Šiame albume jų priskaičiuota — 245 i 24 mirusiais). Sąrašas pavadintas "provizoriniu", nes iš tikro dar bent geras puskapis liko nepastebėtų, kurie turėjo lygią teisę būti "inventorizuoti". Žinoma, tokiame sąraše dailininkai kūrėjai kone pradingsta tarp paprastų dailės mėgėjų. Niekur netrūksta dailės mėgėjų. Tik kitur jie ir nepretenduoja į dailininkus. Betgi mūsų išeivinėmis sąlygomis visą laiką lieka nenormali padėtis: kai stokojame dailės kritikų, tai jų vietą mūsų spaudoj užpildo buvęs policijos ar kitų panašių profesijų žmonės, kuriems motyvų "kilnumas" atrodo jau ir kūrybiniu pajėgumu. Galėtume sakyti: tai jų reikalas ramiausia sąžine mūsų spaudoj, lyg parodoj, eksponuoti savo meninę ignoranciją ir skonio primityvumą. Vis dėlto keistoka, kai kuriai nors labai abejotino lygio parodai reklama suorganizuojama iš anksto ir iš tolo. kai apie New Yorke rengiamą parodą skaitai hosannas žmonių iš Chicagos, Detroito ir Toronto . tegu ir tikrai uolių išeivinės spaudos bendradarbių, bet vis vien be jokios kompetencijos rašyti dailės klausimais. Tačiau iš esmės tai mūra spaudos klausimas: ji gali daugiau ar mažiau dezorientuoti mūsų visuomenę, bet tikrojo dailės gyvenimo ji nelemia.
Pagrindinis praeitų metų dailės gyvenimo įvykis tai Washingtono Corcoran galerijos surengta \V lietuvių dailininkų paroda (recenzija spalio numery), kuriai galerijos vadovybės buvo atrinkti dvylika: iš tapytojų — Ad. Galdikas, 2. Sodei-cenė. K. Varnelis, V. O. Virkau, V. Vizgirda * K. Žoromskis, iš grafikų — D. Aleknienė, V Ignas, V. K. Jonynas, I. Mitkutė, V. Petravičius ir R. Viesulas.

Pagal susidarančią tradiciją jau ketvirtąkart Vasario 16 proga didesnės kolektyvinės parodos vyko New Yorke, kur dalyvavo 27 dailininkai su ŠS darbais, ir Chicagoj, kur dalyvavo 47 dailininkai su 65 darbais. Pastarojoj parodoj skirta ir premijų, kurias gavo grafikės I. Mitkutė ir D. Aleknienė, už vitražą Ad. Valeška. Tapybos darini buvo išskirti tik garbės premijomis, kurias savo V. Vizgirda, I. Griežė ir A. Navickaitė -■odner. Žiūrovų premija teko T. Valiui. Abi šios parodos buvo atviros visiems, bet tiek vienur, tiek kitur faktiškai vyravo vietiniai dailininkai.
Grupinių parodų buvo ir daugiau. Čiurlionio galerijoj buvo eksponuoti gydytojų korporacijos Fraternitas Lituanica skelbtam S. Kudirkos — R. Kalantos konkursui gautų darbų paroda. Buvo gauta 19 dailininkų 31 darbas, iš kurių premijomis išskirti A. Vaikšnoro, R. Cinkos, J. Kin-kienės darbai ir A. Grigaičio fotonuotraukų triptikas. Taip pat Čiurlionio galerijoj 6 dailininkės (J. Monkutė - Marks, R. Baukytė, J. Kinkienė. N. Kentienė, keramikės G. ir V. Balsienės buvo surengusios audimo ir keramikos parodą, o metų pabaigoje — grafikų grupė (D. Aleknienė, H. Blyskis, K. Lapšys iš Austrijos, I. Mitkutė ir Z. Sodeikienė). Amerikos Lietuvių Dailininkų Sąjunga, vėl atgijusi, surengė 15 savo narių parodą Chicagoj. Ten buvo surengta dar 18 moterų dailininkių paroda. Pasigedome pernai "Dailės" grupės parodos. Apie Lietuvių Dailės Institutą vėl nieko nebegirdėti nuo 1969 m. surengtosios parodos.
Vyčiai savo šešiasdešimtmečio seime taip pat buvo surengę dailės parodą, kurioj dalyvavo V. Vizgirda, V. K. Jonynas, I. Griežė ir kiti.

Kolektyvinių parodų pernai pagausėjo, užtat gan sumažėjo individualinių parodų (matyt, publika jau "apsipirkusi"). Daugiausia jų buvo Chicagoj ir Toronte. Čiurlionio galerijoj savo darbus rodė A. Dargis, Pr. Gailius (iš Paryžiaus), J. Dagys, I. ir O. Mickūnai (visi trys iš Kanados). Mickūnai su J. Kelečiumi surengė parodą ir New Yorke. Ten buvo suorganizuota ir M. Dobužinskio (1957 m.) darbų paroda. Bostone savo darbus rodė R. Viesulas ir V. Krištolai-tytė. Toronte, be pomirtinių Ad. Galdiko ir V. Bričkaus parodų, pažymėtina A. Tamošaitienės paroda. Montrealyje — R. Astrausko.

Amerikiečių galerijose surengė parodas K. Zapkus New Yorke, N. Palubinskienė - Vede-gytė ir D. Penkauskaitė - Sitter — Clevelande. A. Dargis — Rochestery, A. Petrikonis — Chicagoj, E. Kepalaitė — Mamaroneck, N.Y. Toronto dviejose galerijose savo darbus rodė šiemet studijas baigusi J. Batūraitė.
R. Viesulas savo pastarojo meto grafikos meną eksponavo Paryžiuje. Anglijoj porą skulptūros parodų surengė E. Gaputytė. Ženevoj G. Stanulis surengė tapybos parodą. Australijoi skulptūros parodą surengė I. Pocienė, tapybos — L. Urbonas. Pirmąkart kolektyvinę dailės parodą Buenos Aires surengė per 10 Argentinos lietuvių dailininkų ir dailės mėgėjų.

Chicagoj metinė foto paroda sutelkė 61 dalyvį, kurių premijomis buvo pažymėti J. Vaičiūnas, T. Bogutienė ir R. Žukas. A. Kezio, S.J., rūpesčiu išleistas ankstesnės (1972 metų) parodos 96 nuotraukų albuminis leidinys.
Nestokoja dailei dėmesio ir jaunime. Jų dailės ar foto darbų parodas ateitininkai pernai suorganizavo New Yorke ir Chicagoj, skautai — Chicagoj, studentų s-gos skyrius — Detroite.

Dr. V. E. Vengrio rūpesčiu buvo suorganizuota Lietuvos penkių grafikų ekslibrių keliaujanti paroda, apkeliavusi eilę JAV aukštųjų mokyklų.
Su kuriais atsisveikinome Praeitais metais netekome buvusio mūsų tarpe seniausio rašytojo kan. M. Vaitkaus ir iškiliojo poeto J. Aisčio.

Mirė ilgametis Lietuvos Laisvės Komiteto pirmininkas V. Sidzikauskas, tokie politikos vyrai, kaip dr. J. Pajaujis, St. Žymantas, tokios moterys visuomenininkės, kaip D. Šleževičienė, B. No-vickienė.
Iš meno pasaulio žmonių pernai mirė dailininkai V. Ratas, A. Vaikšnoras, A. Docius, Lietuvoj — J. Janulis; dramos aktoriai Z. Arlauskaitė - Mikšienė, Lietuvoj — A. Vainiū-naitė - Kubertavičienė, V. Tamaliūnas, V. Mu-raška; senųjų ateivių kartos vargonininkas ir kultūrininkas J. Olšauskas. Lietuvoj prigėrė jaunas iškilus pianistas G. Trinkūnas (pažįstamas ir išeiviams). Londone mirė Lietuvos kilimo filmų aktorius L. Harvey.

Mokslo žmonių išeivijoj mirė biologas V. Augulis, Lietuvoj — kultūros istorikas E. Laucevičius, tautosakininkas Z. Slaviūnas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius ekonomistas J. Bučas, agronomas J. Kriščiūnas, inž. J. Čeičys, medikas P. Baublys ir kt.
Tarp mokytojų čia netekome istoriko M. Nauburo, matematiko S. Antanaičio (Vokietijoj), Lietuvoj — lituanisto J. Tarvydo, matematiko A. Kauno, buvusio švietimo viceministro ir vėliau Sibiro kalinio K. Masiliūno, istorikės dr. M. Ruginienės - Andziulytės.

Iš kunigų mirė misionieriai salezietis J. Svirnelis (31 metus misijų darbą dirbęs Indijoj), ir jėzuitas J. Bružikas (pastaruoju metu Brazilijoj), prel. F. Bartkus, N. Pakalnis, P. Totoraitis ir kt. Lietuvoj mirė buvęs Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijų valdytojas P. Bakšys, ilgametis Panevėžio katedros klebonas P. Šidlauskas, Sibiro kankiniai A. Liesius, V. Želnia.

Karininkų mirė gen. P. Plechavičius, pulkininkai Br. Paškevičius, N. Tautvilą, I. Šeš-plaukis, VI. Sidoravičius. Lietuvoje mirė pirmasis nepriklausomybės kovų invalidas A. Sereika. Iš teisininkų, be anksčiau minėtųjų, išeivijoje dar netekome dr. J. Jurkūno, K. Juknio. Mirė miškininkas A. Rukuiža.
Iš senųjų ateivių veikėjų, kurie pernai mirė, išskirtini dr. St. Biežis, ilgametis "Keleivio" redaktorius S. Michelsonas, V. Čekanauskas-Chase.

Uolus visuomenės veikėjas buvo Brazilijoje miręs inž. Z. Bačelis, Lietuvoj ilgametis žemės tvarkymo departamento direktorius. Argentinoje mirė "Argentinos Lietuvių Balso" redaktorius K. Norkus ir šachmatininkas M. Luckis.
Iš Lietuvoj mirusiųjų, be suminėtųjų, dar prisimintini vilnietė rašytoja O. Mičiūtė, bibliotekininkas J. Rimantas, buvęs Vilniaus un-to teisių fakulteto asistentas ir ateitininkų veikėjas V. Valiukevičius, žurnalistas K. Urbanavičius, literatas K. Papečkys.


Mirtis nevisada paiso amžiaus. Vis dėlto visų pirma jai skirta vyresnioji karta. Šios kartos eilės išretėjusios ir pokarinėj išeivijoj. Natūraliai išeivinio gyvenimo priešakyje stovi jau viduriniosios kartos žmonės. Deja, šią kartą yra išretinusi ne mirtis, o didelės jos dalies stovėjimas šalia lietuviškojo gyvenimo. Ne be pagrindo rūpinamasi, kaip sunaudoti tą potencialą, kurį sudaro senosios išeivijos lietuviškai nebekalbančios ir net savo kilmę mažai bejaučian-čios masės. Su dar didesniu rūpesčiu visą laiką sielojamasi jaunimo lietuviškojo auklėjimo klausimu. Bet, gal būt, dar labiau šiuo metu aktualus klausimas yra viduriniosios kartos konsolidavimas. Nestokoja šioje kartoje diegto lietuviško nusiteikimo. Tačiau šis nusiteikimas lieka toks seklus, kad jo per maža aktyviam angažavimuisi. Kad būtų galima išlaikyti išeivijos lietuviškąjį gyvenimą bent tokio lygio, kaip dabar, būtina viduriniosios kartos sąmoningajai daliai atlaimėti savo pačių bendraamžius. Tai yra būtina sąlyga ir pačiam jaunimo klausimui realiai spręsti: be viduriniosios kartos pastangų nebus pasiektas mūsų jaunimas, nes jį sudaro kaip tik šios kartos vaikai. Seneliai gali būti gerbiami, bet ne jų, o tėvų rankose savo vaikų auklėjimas.











 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai