Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
SUSITIKIMAS SU VYDŪNU TILŽĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Povilas Rėklaitis   
Bibliotekos direktoriaus dr. Wilhelmo Witte 75-jo gimtadienio proga

Prūsijos Kultūros fondo Valstybinės bibliotekos buv. direktorius dr. Wilhelm Witte — viena iš ryškiųjų asmenybių pokario Marburge — gimė 1903.IX.10 d. vokiečių valdininko šeimoje Poznanėje, kur išmoko lenkų kalbos. 1919 m. Poznanei tekus Lenkijai, Witte su tėvais persikėlė į Silezijos Saganą, kur baigė gimnaziją. 1922 m. pradėjo filologijos ir kalbotyros studijas Breslavo (Breslau) universitete, klausė indogermanistikos, slavistikos, anglistikos, indologijos, ugrofinistikos. Bet itin pamėgo baltistiką. Jau 1927-28 m. Witte buvo Osteuropa - Institut - Breslau bendradarbis.
1928 m. lapkričio mėn. W. Witte išvyko Tilžėn, kur išbuvo iki 1929 m. sausio mėn. Tilžėje stud. WWitte ieškojo, kas galėtų jį pamokyti lietuvių kalbos. Tuo reikalu kreipėsi į Lietuvos konsulą Tilžėje Ed. Jatulį.


Konsulienė p. Jatulienė sutiko duoti lietuvių kalbos pamokų. Tilžėje tebeveikė kelios lietuvių draugijos. Stud. Witte lankėsi Tilžės lietuvių parengimuose, lietuviškų knygų spaustuvėse, lietuviškose pamaldose, stengdamasis klausytis gyvosios lietuvių kalbos. Tilžėje buvojant atėjo Kalėdų laikas. "Wokietijos Lie-tuwių SusiWienyjimo" suruoštas "Kalėdų Wakarelis" taip pat buvo proga pritaikyti įgytas lietuvių kalbos žinias, išgirsti lietuviškų dainų ir giesmių. W. Witte asmeniškai susipažino su spaustuvininku, lietuvių visuomenininku bei lietuviškų knygų leidėju Enziu Jagomastu ir gavo pasikalbėti su Mažosios Lietuvos lietuvių dvasios vadu — Vydūnu. W. Witte Vydūną laikė veikiau poetu negu filosofu, bet Vydūnas Tilžės viešumoje tuo metu reiškėsi daugiau kaip filosofas — skaitė teosofines paskaitas. Čia išlikęs Tilžės "Theosophische Gesellschaft" (Teosofijos draugijos) 1928 m. paskaitų programos — pakvietimo spaudinys šios draugijos adresą nurodo "Kasernenstrasse 14", t. y. Vydūno butą. W. Witte 1928 XII 27 d., nuvykęs Vydūno butan, išklausė Vydūno paskaitą, kurios pasiklausyti buvo atvykę dar apie 8 asmenų. Vydūnas skaitė vokiečių kalba. Vydūnas pats, Wittės žodžiais, reiškėsi, kaip visuomet, dideliu kilnumu ir žmogaus meile, bet šiam pasauliui kažkaip gal ir per daug idealistiškai.

Prieš palikdamas Tilžę, W. Witte atsilankė pas Vydūną atsisveikinti. Lietuvis filosofas - poetas ir vokietis studentas lingvistas diskutavo lietuvių kalbos temomis, specialiai — rašytojiškojo vardo "Vydūnas" kilmės klausimu. Dr. Witte, aną pokalbį su Vydūnu vėliau nekartą apmąstydamas, jį gerai išlaikė atmintyje. (Girdėdamas savo viršininko pasakojimą apie jo pokalbį su Vydūnu, prašiau jį tuos faktus surašyti straipsnio forma. Po kelių metų, jau tapęs pensininku, dr. Witte man įteikė ant dviejų lakštų dailia "goethiška" rašysena surašytą straipsnį vokiečių kalba: "Zum Namen 'Vydūnas' ", leisdamas jį prie progos išsiversti ir paskelbti lietuvių spaudoje; jį čia pateikiame).

Sekančiais metais W. Witte Breslavo universitete doktorizavosi, apgindamas disertaciją iš lituanistikos: "Simonas Vaišnoras Senesnysis vertėjas". 1932 m. dr. Witte, be to, išlaikė valstybinius egzaminus gimnazijos mokytojo cenzui gauti. Dirbdamas jau nuo 1929 m. Breslavo universiteto bibliotekoje, jis 1932-34 atliko mokslinio bibliotekos darbuo-

tojo kursus Breslave ir Berlyne išlaikė bibliotekininko egzaminus. 1934-45 dirbo Breslavo Valstybinėj ir Universiteto bibliotekoj, vadovaudamas Rytų Eruopos skyriui, šiose pareigose karo metu atlikdamas kai
kuriuos kitus specialius bibliotekų administracijos uždavinius.

1944 lapkričio mėn. dr. Witte buvo mobilizuotas ir nusiųstas frontan, o 1945 m. gegužės mėn. pateko į sovietų nelaisvę, iš kurios sugrįžo 1949 m. liepos mėn. Jau 1950 m. dr. Witte pradėjo tarnauti moksliniu bibliotekininku Marburge "Westdeutsche Bibliothek" pavadintoje buv. Prūsijos Valstybinėj bibliotekoje, kurios didesnioji dalis karo metu buvo evakuota iš Berlyno. Paskutinio dešimtmečio būvyje ši biblioteka buvo perkelta į Vakarų Berlyną ir dabar turi vardą "Staatsbibliothek Stiftung Preussischer Kulturbesitz". Marburge dr. Witte atliko didelį darbą, suorganizuodamas Rytų Europos skyrių, ypatingą dėmesį skirdamas litua-nikai, tuo tikslu bendradarbiaudamas su prof. dr. Zenonu Ivinskiu (Tu-bingene, vėliau Romoje ir Bonnoje). Dr. Witte pastangomi "Westdeutsche Bibliothek" nupirko Gottin-geno kalbininko prof. dr. Eduardo Hermann'o (1869-1950) biblioteką, turtingą lituanistikos ir šiaipjau baltistikos, ir perėmė depozitan prof. dr. Viliaus Gaigalaičio (1870-1945) lietuviškų knygų rinkinį, kiek jo buvo išgelbėta į Vakarus. Dr. Witte's projektu ir pastangomis buvo pagamintas specialus ekslibrisas, kuris įklijuotas į visas prof. Gaigalaičio depozito knygas. Būdamas sykiu bibliotekos knygryšyklos vedėju, dr. Witte galėjo pasirūpinti, kad prof. Gaigalaičio depozito knygos būtų įrištos į patvarius bibliotekinius viršelius. Nuo 1961 m. iki pasitraukimo pensijon 1969 m. dr. Witte ėjo Valstybinės bibliotekos Marburgo filijalo vadovo ir generalinio direktoriaus vietininko pareigas. Tuo metu jis parašė ir Prūsijos Valstybinės bibliotekos 1946 - 1962 m. istoriją. Būdamas Rytų Europos skyriaus bei visos bibliotekos vadovu, dr. Witte mielai priimdavo tarnybon žmones mokančius daugiau kalbų, taip pat iš Rytų bei Vidurio Europos kilusius. Santykiuose su personalu dr. Witte reiškėsi kukliu žmoniškumu, galima sakyti, draugiškumu — bruožais kurie primena Vydūną. Galop reikia pažymėti, kad dr. Witte, panašiai kaip didysis lietuvių draugas dr. Jurgis Sauerweinas, yra poliglotas: supranta virš 30 kalbų, jų tarpe lietuvių kalbą dr. Witte ne tik supranta, bet gali — neskubėdamas — kalbėti.
Dr. Povilas Rėklaitis

1. Plg.: Jarhbuch der detuschen Bib-liotheken. Jg. 47. Wiesbaden 1967, p. 385; Dank an Wilhelm Witte. In: Staatsbibliothek Preussischer Kulturbesitz, Mitteilungen. Jg. 1. Heft 2. Marburg-Berlin 1969 (Juni) p. 29.
2. Wilhelm Witte: Der Uebersetzer Si-mon Waischnoras d[er] AĮltere] BraunschWeig 1931: Hunold. VII, 207 p. [Teildruck].
3. [Wilhelm Witte]: Osteuropa - Abtei-lung. In: Staatsbibliothek Preussischer Kulturbesitz Jahresbericht. 12. 1961-1963. Berlin u. Marburg L. (1969), p. 104-107: Das Gaigalaitis-Depositum. Plg. taip pat: Povilas Dr. Povilas Rėklaitis Reklaitis: Rytinei Europai tirti dokumentacijos ir informacijos centrai Vokietijos Fed. Respublikoje. In: Lituanistikos darbai. 2. 1969, p. 51.; Alf. ŠeŠplaukis: Lituanika Europos bibliotekose. In: Lituanistikos Instituto 1971 metų suvažiavimo darbai. 1971, p. 237-9.
4. Wilhelm Witte: Zur Geschichte der Preussischer Staatsbibliothek. In: Jahrbuch der Stiftung Preussischer Kulturbesitz 1962. (Koln u. Berlin: Grote 1963), p. 264-193.
5. Prie asmenų, kuriems dr. Witte jau anksčiau suteikė pagalbos, priimdamas bibliotekos tarnybon, atrodo, kurį laiką priklausė ir garsus iš Lietuvos kilęs lenkų poetas CzeslaW Milosz (plg. jo knygos "Rodzinna Europa", vok. vert. "West und Osdiches Ge-lande", p. 265-166).

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai