Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1974 METAI PDF Spausdinti El. paštas
Tęsinys iš sausio numerio
Dailės pasaulyje
Praeitais metais gyvenimas tekėjo ramiai. Vasario 16 tradicinės parodos vyko Chicagoj ir New Yorke. Čiurlionio galerija pernai šią parodą surengė iš savo turimų paveikslų (buvo eksponuoti 75 paveikslai iš 175 turimų kūrinių), Kultūros Židinio paroda New Yorke daugiau traukė dėmesį, nes jai Lietuvių Fondas skyrė 1000 dol. premiją. Ją laimėjo K. Žoromskis. Kitas dvi mažesnes vietinės LB apygardos premijas gavo R. Ingelevičienė ir V. Krištolaitytė.

Čiurlionio galerijoj (nauja direktorė R. Jau-tokaitė pakeitė V. Balukienę) pernai buvo surengta pomirtinė Ad. Galdiko kūrybos paroda. Kitas savo darbų parodas ten vėliau surengė V.O. Virkau, J. Rimša, D. Stončiūtė (pernai baigusi dailės studijas), A. Tamošaitienė. Paskutinę praeitais metais parodą Čiurlionio galerijoj surengė Lietuvių moterų dailininkių draugija (pirm. V. Balukienė); savo darbus buvo išstačiusio-draugijos narės. Tai buvo šios draugijos pirmoji paroda. Chicagoj moterys neabejojamai dominuoja dailininkuose. Be minėtosios parodos, dar buvo surengtos jų trejetuko ir šešetuko parodos. Jaunimo centre savo keramikos darbus rodė E. Marčiulionienė, o tapybos — P. Bugailiškis.

Ad. Varno 95 metų amžiaus sukaktis buvo atšvęsta apžvalgine jo kūrybos paroda Lietuvių tautiniuose namuose. Balzeko muziejuj surengė parodą M. Šileikis. A. Petrikonis 50 metų amžiaus sukaktį paminėjo paroda nuosavoj galerijoj ir itin komerciškai sėkminga paroda Clevelande (iš 100 paveikslų pardavė per 90!). Vienoj Chi-cagos bibliotekų savo darbus rodė A. Nakas. Illinois Bell Co. galerijoj M. Ivanauskas surengė foto-grafikos, jo žodžiais, "šviesa iš šviesos", parodą (nenaudojant foto aparato, į skaidrę panašus originalas komplikuotu procesu "išryškinamas" ir padidinamas).

Chicagos Meno instituto metinėj parodoj vieną iš septynių aukščiausių premijų (po 1000 dol.) laimėjo K. Varnelis. Jo darbų individualią parodą surengė Wisconsino Dailės muziejus Mihvaukee.

New Yorke įkūrus Kultūros Židinį, jis tampa antruoju mūsų dailės centru. Praeitais metais jame surengė parodas R. Viesulas, J. Paukštienė ji kitą parodą turėjo Los Angeles), J. Sodaitis, J. Rūtenis, be to, fotografas V. Maželis. Amerikiečių galerijose savo darbus rodė E. Kepalaitė American Society of Contemporary Artist metinėj parodoj Manhattane ji laimėjo pirmąją skulptūros premiją), D. Ramanauskaitė, N. Jasiu-kynaitė. Alb. Elskus dalyvavo amerikiečių vitražo parodoj Danbury, Conn. New Yorko Lietuvių dailininkų s-gos nauju pirmininku išrinktas V.K. Jonynas, pasitraukus kelerius metus pirmininkavusiam ir sąjungos veiklą išjudinusiam Alb. Elskui.
V. Vizgirda ir R. Viesulas dalyvavo Bostono miesto meno galerijoj 6 pabaltiečių parodoj. Keramikos darbus Bostone rodė P. Vaškys, o bos-tonietė I. Nenortienė — emalio darbus Wa-shingtone.

A. Dargis savo parodą amerikiečiuose surengė Rochestery, N. Palubinskienė — Clevelande. Pastaroji savo darbus rodė ir Detroito lietuviams, kur parodą surengė ir VI. Vaitiekūnas.

Kanadoj Lietuvių dienos proga buvo surengta A. Tamošaitienės kilimų ir A. Tamošaičio tapybos paroda Winnipego Manitoba Museum of Man and Nature. A. Tamošaitienė savo darbus taip pat buvo eksponavusi Ottawoj Goethes institute, o Tamošaitis savo darbų parodą surengė Toronte. T. Valiaus kūrybos paroda buvo surengta Ottawos universitete. Jis dalyvavo ir metinėj Kanados grafikos parodoj. Toronto kanadiečių galerijoj parodą surengė E. Stankuvienė, o lietuvių salėse savo darbus rodė S. Kvietienė, D. Kvie-tytė, V. Šiugždaitė-Fitzpatrick, V. Balsienė, R. Žiūraitienė. Montrealio dailės muziejuj buvo S. Sagaitienės paroda.

Detroite, Clevelande, Los Angeles, Toronte buvo surengtos grupinės vietos dailininkų ir Įvairaus amžiaus dailės mėgėjų parodos.
Europos 8 dailininkų paroda vyko Luzernoj, Šveicarijoj, Lietuviškųjų studijų savaitės proga. A. Krivickas, ligšiol dirbęs grafikoj, pasirodė su akvarelinės tapybos paroda Heidelberge, Vokietijoj.

Australijoj turėjo savo parodas Sydney skulptorius V. Jomantas ir keramikė J. Janavičienė, Canberroj tapybos parodą surengė K. Kemežys, Lietuvių Dienose Adelaidėj vyko grupinė dailės paroda, sutelkusi per dešimt dailininkų.

Lietuvos jauno tapytojo L. Katino tapybos darbų paroda buvo surengta Bostone; šios parodos proga V. Vizgirda skaidrėmis pailiustravo dabartinę Lietuvos dailę.

Lietuvių foto archyvas Chicagoj Jaunimo Centre suorganizavo III metinę foto parodą, kurioj dalyvavo 60 fotografų su per 300 darbų. Premijos buvo paskirtos R. Bartuškai, R. Sidriui ir R. Lapšienei. Išleistas A. Kezio, S.J., redaguotas ankstesnės parodos 103 nuotraukų albumas "Lietuvių fotografų išeivijoje paroda '73".

Bowling Green, Ohio, un-te prof. L. Lauri-navičiūtės-Allssen rūpesčiu susuktas televizijai filmas apie M.K. Čiurlionį kaip dailininką ir muziką (kelis muzikos pavyzdžius paskambino pianistas A. Kuprevičius).


Mokslininkų bare
Praeitais metais išleistus mokslinius veikalus jau anksčiau paminėjome bendroje knygų derliaus apžvalgoje.
Iš organizacinių įvykių pirmiausia reikia pažymėti gausų (360 dalyvių) Pabaltijo studijų puoselėjimo draugijos IV suvažiavimą Chicagoj gegužės 16 - 19 (žr. aprašą rugsėjo numery). Ši draugija, Association for the Advancement of Bal-tic Studies, telkia įvairių tautybių baltistus. Daugiausia, žinoma, ją sudaro pačių baltų mokslininkai. Lietuvių vaidmuo šios draugijos pastarajame suvažiavime buvo žymus. Paskutiniaisiais metais draugijai pirmininkavo ir suvažiavimą šaukė prof. R. Šilbajoris. Suvažiavimo programos komitetui pirmininkavo prof. V. Vardys, o rengimo komitetui — prof. T. Remeikis. Tačiau, deja, pačiame suvažiavime lietuvių reiškimasis buvo kuklokas. Iš viso programos dalyvių buvo 125, o lietuvių 21, procentiškai skaičiuojant, apie 17%. Bet ypač per menkas lietuvių šioje draugijoje reiškimasis iškyla, pervertus draugijos leidžiamo tri-mėnesinio Journal of Baltic Studies puslapius. Mūsiškiai šiame žurnale mažai bendradarbiauja (1974 metų Nr. 2 nerašė nė vienas lietuvis!). Atrodo, kad sunku rasti savų bendradarbių ir mūsų pačių Lituanus žurnalui: neretai jame skaitome nelietuvių straipsnius ir, būtent, nelituanistinėmis temomis. Tuo būdu tie žurnalai ir darosi lygiagretūs, o to neturėtų būti.
Ar jau taip stokojame lituanistų? Per daug jų tikrai neturime, bet ir ne taip jau mažai. Lituanistikos Instituto narių skaičius nuo 89 pernai pakilo iki 103. Tiesa, šį skaičių žymiai pakėlė nauji filosofijos ir psichologijos - pedagogikos




Vladas Būtėnas, laimėjęs LKMA žurnalistikos premiją





















Alina Grinienė-Miliušytė, gavusi Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendrijos skiriamą premiją už visuomeninį darbą





















Prof. Antanas Maceina, gavęs LKMA premiją už religinį veikalą 'Krikščionis pasaulyje"



















skyriai. Ir kitų skyrių nemaža narių tiesiogiai yra kitų specialybių žmonės. Labai pagirtinos Litua­nistikos Instituto vadovybės pastangos sutelkti ir tuos, kurie, nors ir nebūdami lituanistai, turi savo srityse pasiruošimą susidomėti ir mūsų lite­ratūros, meno, istotrijos ir kitais klausimais. Kad tai įmanoma, turime gražių pavyzdžių. Bet reikia tais pavyzdžiais pasekti ir kitiems. Įsijungimą į Lituanistikos Institutą turi pateisinti atitinkamas įsipareigojimas. O kiek yra "pasislėpusių" kalbų, literatūros, istorijos,, visuomeninių mokslų profe­sorių, kurie taip pat galėtų ir lituanistikoj pasi­reikšti, bet kurie aplamai niekur ir niekuo mūsų tarpe nepasireiškia. Juos visus suradus, Litua­nistikos Instituto narių skaičius galėtų dar padvi­gubėti. Bet nieko tai nereikštų, jei būtų tik na­riais įsirašoma, o darbu nepasireiškiama. Žinoma, be darbštumo nėra ko tikėtis kūrybiškumo. Šiais metais šaukiamasis Lituanistikos Instituto suva­žiavimas turėtų ne tik formaliai būti sėkmingas, bet ir savo turimus per 100 narių paskatinti aktyviau reikštis. Maža tik suvažiavime paskai­tytąsias paskaitas išleisti atskiru leidiniu, nedau­gelį pasiekiančiu ir dėl to reikalaujančiu mece-natinės paramos. Reikia, kad būtų sulaukiama tal­kos ir kitai aukštesniojo lygio mūsų spaudai iš­laikyti.

Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija per­nai korespondenciniu būdu išrinko naują centro valdybą (trims metams), kurios priešakyje ir toliau liko uolusis prof. A. Liuima, S.J., Prel. Pr. Juras savo Alkos archyvą perleido akademijai. Taip pat į LKMA įsijungė "Krikščionis gyvenime,, knygų leidykla. Šių dviejų institucijų tvarkymui LKMA įregistruota ir JAV (čia lėšų telkimui įregistruo­tosios LKMA pirmininkas — dr. V. Vygantas .

LKMA premija už religinį veikalą buvo pa­skirta prof. A. Maceinai už knygą '.'Krikščionis pasaulyje", žurnalistikos premija — VI. Būtėnui. Už mokslo veikalą premija liko nepaskirta, nes ne­buvo pristatytas tinkamas veikalas. Šios 1000 do­lerių premijos skiriamos iš kun. dr. J. Prunskio fondo. Kad premijos gali būti jei ne paskata, tai bent šiokiu tokiu atlyginimu, galima sutikti. Tačiau jas nuvertina pats toks "ištrupinimas". Verta pa­svarstyti, ar ne geriau tas premijas skirti kas antri metai, bet užtat dvigubai didesnes. Tokį pat klau­simą reikia kelti ir dėl kitų, kaip grožinės lite­ratūros, premijų. Trupinys — ne kąsnis!

Griežtųjų mokslų dėstytojų bei tyrinėtojų turi­me nemaža, ir jų reiškimasis savo specialybėse yra pakankamai aktyvus. Lietuviškos pavardės sutinkamos ir amerikiečių moksliniuose žurnaluo­se (net jų redakciniuose kolektyvuose, pvz.. M. Yčas priklauso Journal of Theoretical Biology re­dakcijai), ir įvairiuose moksliniuose suvažiavi­muose. Pvz., Amerikos geofizikų suvažiavime Wa-shingtone pernai darė pranešimus net 4 lietuviai: A. Kliorė, V. Klemas, R. Legeckis ir V. Vasyliūnas, biochemikų ir biofizikų suvažiavime Minneapoly dalyvavo su pranešimais A. Vygantienė. V. Užgiris ir E. Užgiris. Daugelis dalyvavo ir kitų kraštų tarptautiniuose suvažiavimuose: J. Bilėnas ir R. Viskanta — Japonijoj, A. Kliorė — Brazilijoj, A. Butkus ir V. Vasyliūnas — Italijoj, V. Darnusis ir J. A. Račkauskas — Šveicarijoj, R. Kondratas — Vengrijoj ir t.t., ir t.t. A. Avižienis skaitė kompiuterių kursą Vilniaus universitete. V. Bieliauskas -vadovauja Tarptautinei sąjungai medicinos, psichologijos ir religijos studijoms. Kanadoj Ontario inžinierių sąjunga vieną iš trijų aukščiausių pažymėjimų paskyrė inž. A. Ketvirčiui už jo įnašą kelių apšvietimo technologijoj. Chemikė D. Pa-jaujytė - Anonienė, laimėjusi pirmą premiją American Society of Perfumers, skaitė pranešimą VI tarptautiniame esencinių aliejų kongrese San Fran-cisco, Calif.

Turėdami tiek mokslinių pajėgų, turime pagrindo laukti, kad jos ir mūsų žurnaluose pasireikštų. Visuose moksluose yra ir bendresnių problemų, galinčių dominti ir platesnius sluoksnius. Mūsų kultūros žurnalai yra perdaug vienašališkai "su-humanitarėję". Reikia juose ir gamtos mokslų ryškesnio atstovavimo.

Kasmet atkreipiame dėmesį ir į naujus mokslo daktarus, kiek aptinkame apie juos žinių spaudoj. Pernai arba jų skaičius labai sumažėjo, arba tik žinios apie juos nepasiekė spaudos. Iš prancūzų literatūros Ph. D. laipsnį gavo M. D. Tamulionytė (Case Western Reserve un-tas Clevelande) ir G. Kumpikaitė (City University of New York), germanistikos — G. Slavėnienė - Anysaitė (Buffalo, N.Y.), mikrobiologijos — R. Bigelis (Purdue un-tas, Lafayette, Ind.).

Lietuvių kalbos kursas University of Chicago nutrūko, bet užtat nuo 1972 m. rudens jis buvo įvestas Illinois University at Chicago Circle, kur gausu lietuvių studentų. Iš pradžios buvo atsiradę net per 70 klausytojų. Dabar, girdėti, tas skaičius labai sumažėjęs — gaila! Nuo pereitų metų pradžios University of Michigan (Ann Arbor, Mich.) pradėtas lietuvių kalbos dėstymas, tam reikalui pakvietus L. Gražulienę - Tumosaitę.

Organizacinė veikla
Pirmiausia reikia pažymėti, kad Lietuvių Fondas, kurio valdybai dabar vėl vadovauja jo iniciatorius dr. A. Razma, jau pasiekė milijoną dolerių (1974.XII.10 LF kapitalas buvo 1,021,000 dol.). Iš šio kapitalo pajamų įvairiems kultūriniams reikalams, daugiausia lituanistiniam švietimui, 1962 - 74 m. išdalyta beveik 294.000 dol. Iš praeitų metų gryno pelno 53.000 dol. paskirta švietimo ir kultūros reikalams 35.000 dol.

Taip pat džiugu, kad pagaliau JAV LB rūpesčiu iškovota lietuviškos Radio Liberty Muenchene transliacijos. Pirmoji lietuvių kalba programa transliuota šių metų sausio 5. Vyriausiuoju lietuviškųjų transliacijų redaktoriumi pakviestas J. B. Laučka.

Reikšminga buvo Lietuvos laisvinimo darbo veiksnių konferencija (White Plains, N.Y., X.26 -27), kuri tarp kitų klausimų blaiviai pasisakė ir lietuvių bendravimo klausimu. Deja, tie, kurie anksčiau erzelį kėlė, jį tęsia ir toliau, nepaisydami bendrai sutarto veiksnių nusistatymo. VLIKo seimas taip pat pavedė savo valdybai "dėti visas įmanomas pastangas, kad Lietuvos vadavimo darbą dirbančios organizacijos sklandžiai bendradarbiautų ir savo veiklą derintų". O kad tai buvo aktualus priminimas, matyti iš to, kad ALTa, Chicagoj IX.28 - 29 sušaukusi Amerikos lietuvių VIII kongresą, nesiteikė į jį pakviesti LB atstovų, o VLIKui per visus praeitus metus neskyrė jokios paramos. JAV LB rodė ir nemaža darbo, ir daug organizacinio judrumo — be tarybos sesijos, sušaukė suvažiavimus kone visos apygardos (kai kurios net pakartotinai). Kultūriniam LB darbui sudaryta Kultūros taryba, pirmininkaujama A. Kairio. Apie minėtųjų organizacijų konkrečius darbus atskirai informuoja šiame numery 1974 m. politinė apžvalga.

Iš politinių organizacijų pernai šios gyvos pasireiškė. Chicagoj (VIII.17) posėdžiavo krikščionių demokratų taryba (21 narys) su valdyba. LFB (frontininkai) korespondenciniais rinkimais sudarė naują vadovybę (vyr. tarybos pirmininkas dr. K. Ambrozaitis, valdybos — dr. Č. Kuras), sušaukė Chicagoj suvažiavimą (V.25-26), tradiciškai savaitę stovyklavo, Los Angeles sambūris surengė politinių studijų savaitgalį. Valstiečiai liaudininkai kores-pondenciniu būdu išrinko naują centro valdybą, kuriai pirmininkauja inž. G. J. Lazauskas. LAS (vad. voldemarininkų) Kanados vietininkija savo suvažiavime Toronte išrinko valdybą su Stp. Ja-kubicku priešakyje.

Kas dveji metai šaukiamas inžinierių ir architektų suvažiavimas pernai įvyko Chicagoj (žr. aprašymą sausio numery); pirmininko pareigas iš dr. P. Mažeikos perėmė arch. A. Kerelis. Ohio lietuvių gydytojų draugija savo metinę 1000 dol. premiją paskyrė Clevelando jaunimo reikalams — Lietuvių namuose įrengti jaunimo kambariui. Lietuvių veterinarijos gydytojų draugija Chicagoj minėjo 25 metų sukaktį; šiaip, deja, ji niekuo nepasireiškia. LKVS Ramovės suvažiavimas vyko Chicagoj; ilgametį pirmininką gen. S. Dirmantą pakeitė pik. K. Dabulevičius. Tuo pačiu metu buvo suvažiavusios ir birutininkės; išleistas DKL Birutės draugijos dvidešimtmečio (1951 - 1971)



Simas Kudirka (dešinėje) su VLIKo pirmininku dr. K. Valiūnu Bostone VLIKo seime (XII.7-8)



leidinys, redaguotas pirm. M. Babickienės ir Z. Juškevičienės. Skaučių seserijos vadovių iš JAV ir Kanados sąskrydis įvyko Hamiltone.
Santaros - Šviesos suvažiavimas Tabor Fai-moj, kaip paprastai, buvo kupinas ne tik paskaitų, bet ir meninės programos. Rašytojų draugijai dėl narių išsisklaidymo negalint sušaukti suvažiavimo, pirmininkas kun. L. Andriekus pravedė penkis sritinius rašytojų susirinkimus (Los Angeles, Chicagoj, Montrealy, Clevelande ir New Yorke). Žurnalistų sąjungos nauja valdyba ir kitam trimečiui pirmininku perrinko kun. J. Vaišnį; paskirta keliolika premijėlių jauniesiems spaudos darbuotojams. Vargonininkų - muzikų sąjungos seimas Brooklyne nauju pirmininku išrinko A. Kačanauską (kelerius metus pirmininkavo V. Mamaitis).

Tradicines stovyklas, be frontininkų, pernai dar surengė mokytojai ir ateitininkai sendraugiai (Dainavoj ir Kennebunkporte), o taip pat skautai akademikai ir studentai ateitininkai (moksleivių ateitininkų ir skautų buvo įvairių stovyklų). Nebestovyklavo šauliai ir, jau antri metai, neo-lituanai).

Katalikų gyvenimo svarbus įvykis pernai buvo įsteigimas Amerikos Lietuvių Katalikų Tarnybos, kuriai vadovauti pakviestas kun. K. Pugevičius. Vyčių 61-sis seimas vyko Detroite, naujas pirmininkas — chicagietis L. Paukšta. Katalikių moterų sąjungos metinis seimas Chicagoj pernai buvo jubiliejinis — 60-sis. 50 metų sukaktį minėjo Nukryžiuotojo Jėzaus seserys (įkurtos Brocktone). Kunigų Vienybės metinis suvažiavimas vyko New Yorke. Ji parūpina "L. K. B. Kronikos" numerių vertimus anglų kalba, o lietuviškai pirmuosius septynis numerius išleido Liet. Kat. Religinė Šalpa. Katalikų Federacijos seimas vyko Chicagoj XI.2 3. Naujai valdybai pirmininkaus prof. dr. J. Meškauskas. Linkime, kad pagaliau ši centrinė katalikų organizacija nesitenkintų tik savo atstovų į ALT., pasiuntimu, o šiaip tik "popieriuj" egzistuotų. Katalikams atstovavimas ALToje taip pat įpareigoja rūpintis, kad šis atstovavimas būtų atsakingai atliekamas — neskaldantis nei pačių katalikų, nei aplamai lietuviškosios visuomenės. Šiuo atžvilgiu reikšmingas ALRKF seimo skatinimas "lietuvius katalikus visuomenininkus glaudžiau bendradarbiauti, pabrėžiant tuos dalykus, kurie mus jungia, o ne tuos, kurie mus skiria".

Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendrija visuome-ninko 500 dol. premiją pernai paskyrė Alinai Grinienei - Miliušytei, nepailstančiai Vokietijos jaunimo, moterų, katalikų, frontininkų ir LB veikėjai. Pirmasis (1973) šia premija buvo pagerbtas JAV lietuvių iškilusis visuomenininkas L. Šimutis.

Š. Amerikos studentų ir jaunimo suvažiavimai atskirai aprašomi šiame numery. Pirmąkart buvo suorganizuota lituanistinė jaunimo savaitė (Beau-mont stovykloj netoli Clevelando, VII. 13-22), sutraukusi 26 jaunuolius rimtam mokymuisi — 6 pamokoms per dieną. Mokytojų savaitėje taip pat 16 studentų lankė lietuvių kalbos kursus. Į Vilniaus universitetą 6 savaičių lituanistiniams kursams iš įvairių kraštų buvo nuvykę apie 20 įvairaus amžiaus asmenų. Kaip ir anksčiau, gyvai reiškėsi jaunimo ansambliai. Hamiltono mergaičių choras Aidas koncertavo Europoj, o to paties Hamiltono tautinių šokių ansamblis Gyvataras buvo išvykęs į Kolumbiją. Š. Amerikos lietuvių 24-sios sporto varžybos į New Yorką sutraukė 16 klubų atstovus.

Minint įvairias centrines organizacijas, kurių dalies tik "centrai" ir funkcionuoja, reikia pabrėžti, kad kai kuriose kolonijose itin reikšmingi yra vietiniai klubai. Bostone jau daugiau kaip dvidešimt metų veikia Kultūros klubas (dabar prisiėmęs LB vardą), kas ketvirtą mėnesio šeštadienį (išskyrus vasarą) surengiantis paprastai kviestinio svečio paskaitą ar kūrybos vakarą. O kas trečią mėnesio šeštadienį vyksta tautininkų organizuojami Kultūriniai subatvakariai. Tuo būdu bostoniečiai kasmet pas save sulaukia bent keliolikos mokslininkų, rašytojų, dailininkų, muzikų, net ir iš taip toli, kaip Chicagos. Pasisekimo paslaptis yra paprasta: kai numatytos reguliarios datos, valdyba savaime įpareigota jas užpildyti. Tai patvirtino ir 1973 rudenį Chicagos Jaunimo centre Teresės ir dr. Jono Bogutų pradėtos organizuoti savaitinės penktadienio vakaronės, kurias pernai apvainikavo V.31 - VI. 1 pirmąkart surengtoji poezijos pavasario šventė. O Chicagos Tautiniuose namuose jau nuo seniau Liet. moterų klubų federacijos skyrius su namų vadovybe rengia kultūrines sekmadienio popietes. Paminėtinas ir Chicagos ateitininkų sendraugių akademinio lygio gavėnios seminaras (kelių paskaitų sekmadieniais ciklas).

Išskirtinį praeitų metų įvykį sudaro Simo Kudirkos iš sovietų kalėjimo išleidimas į JAV. Kone visose kolonijose nuo Atlanto iki Pacifiko (kai kur ir pakartotinai) jis darė įspūdingus pranešimus.

Didžiosiose kolonijose iškilmingai minėta prez. A. Smetonos 100 metų gimimo sukaktis. Lietuviškos spaudos laisvės atgavimo 70 metų iškilmingai paminėta Detroite (vietinio kultūros klubo ilgametis pirmininkas A. Musteikis — daugelio ir anksčiau rengtų minėjimų bei pagerbimų iniciatorius). Europoj išėjo J. V. leidinukas "Lietuvių spaudos draudimo laikotarpis".
Kaip galima kultūriniams reikalams panaudoti atostoginio poilsio mėnesius, pernai parodė Kenne-bunkporto pranciškonų vasarvietė: gvardijono T. L. Andriekaus rūpesčiu pereitą vasarą buvo surengta per dešimt koncertų, literatūros vakarų, paskaitų.
Bent trumpai pažymime ir kitų kraštų svarbiausius metų įvykius.

Kanados XX-ji Lietuvių Diena (VI.29 -VILI) pirmąkart vyko Winnipege — krašto vidury. Programai buvo atvykę trys jaunimo ansambliai: Hamiltono Aidas (mergaičių choras), Toronto Gintaras ir Londono Baltija. Tautinių šokių pašokta ir kanadiečiams. Manitoba Museum of Man and Nature buvo eksponuoti A. ir A. Tamošaičių dailės darbai. Winnipego liet. klebono kun. J. Bertašiaus suorganizuotose pamaldose katedroj angliškai pamokslą pasakė kardinolas G. Flahiff, lietuviškai — prel. J. Balkūnas. Dalyvių buvo apie 500. Taip pat turininga buvo Ottawos LB apylinkės 25 metų sukakčiai paminėti surengta ir burmistro oficialiai (V. 13) paskelbta "Lithuanian Week in Ottavva". Šios savaitės metu vyko A. Tamošaitienės kilimų ir T. Valiaus grafikos parodos, liaudies meno, lietuviškų knygų etc. paroda, to paties Gintaro vardo Toronto ir Montrealio jaunimo ansamblių koncertai ir kitos iškilmės.

Pernai buvo renkama LB IX taryba, LB krašto valdybai pirmininkavimą iš E. Čuplinsko perėmė J. R. Simanavičius. Taip pat išrinkta Kanados lietuvių jaunimo taryba. Jaunimo sąjungos pirmininkas — A. Kuolas. Kanados Lietuvių Fondas pernai jau pasiekė 100,000 dol. Ypač gausiai kanadiečiai remia ir VLIKą.

Toronte pradėta lietuviška televizijos programa (du pusvalandžiai per savaitę), vedėjas — J. R. Simanavičius.
Pietų Amerikoje jau pernai prasidėjo intensyvus ruošimasis ten šių metų pabaigoj šaukiamam Pasaulio lietuvių jaunimo III kongresui. Kolumbijos lietuviai minėjo 25 metų įsikūrimo sukaktį, atsikviesdami tautinių šokių koncertams Hamiltono Gyvatarą (Medellino LB apylinkės pirm. kun. M. Tamošiūno rūpesčiu). Bogotos LB apylinkė vėl atgaivino biuletenį "Krivūlė" (red. — prof. J. Zaranka). Venecueloj surengta pirmoji jaunimo stovykla. LB atstovų XVI suvažiavime krašto valdybos pirmininku perrinktas inž. V. Venckus. Venecuelos liet. kat. komitetas pradėjo leisti informacinį mėnraštį "Gairė" (red. J. Kukanauza). Brazilijoj buvo renkama LB V taryba, balsavo 645 asmenys; krašto valdybos pirmininku išrinktas Alg. Sliesoraitis, tarybos — A. Steponaitis. Argentinos LB krašto valdybai pirmininkauja A. Mičiūdas. Tai vis jaunesni žmonės.

Europos Lietuviškųjų studijų XXI savaitė pirmąkart vyko Šveicarijoj, Morschache prie Lu-zernos. Dalyvių buvo per 100. Brunnen miestely surengtas tautinių šokių ir dainų vakaras, Luzer-noj — 8 dailininkų kūrybos paroda.

Vokietijoj praeitą rudenį buvo renkama nauja LB taryba. Turėjo balsuoti teisę 907, balsavo 619. LB krašto valdybai pirmininkauja J. Lukošius. Vasario 16 gimnazijoj VI.1-3 suvažiavęs jaunimas įkūrė savo sąjungą. Turėjo suvažiavimus V. Europos katalikų bendrija, bendrai katalikų ir evangelikų jaunimas, ateitininkai, moterų federacija, LB darbuotojai. Surengti Hamiltono mergaičių choro Aido koncertai Hamburge ir Muen-chene. Anksčiau šis choras buvo džiuginęs Angli-s lietuvius Londone ir Manchestery. Keliaudamas Europoj, A. Landsbergis surengė savo draminės kūrybos vakarus Romoj, Muenchene ir Londone. D. Britanijos Lietuvių sąjunga turėjo savo atstovų metinį suvažiavimą. Nottinghame vyko Anglijos Liet. katalikų bendrijos seimas. Škotijos lietuvių mėnraštis, anksčiau savaitraštis, "Išeivių Draugas" pernai minėjo 60 metų sukaktį. Nepailsdamas jį jau 40 metų redaguoja prel. J. Gutauskas.

Pačioje praeitų metų pabaigoj Adelaidėj vyko Australijos Lietuvių Dienos, rengiamos kas antri metai ir apimančios visas kultūrinio reiškimosi sritis. Ir šįkart programą sudarė dainų šventė, literatūros, dainos ir muzikos vakaras, dailės paroda, jaunimo vakaras, tautinių šokių ir sporto šventės, A. Kairio tragedijėlės "Šviesa, kuri užsidegė" vaidinimas, pamaldos Adelaidės katedroj. Iš JAV į šias dienas buvo nuvykusi PLB pirmininko Br. Nainio suorganizuota 40 asmenų ekskursija. Šių dienų metu posėdžiavo ir naujai išrinktoji Australijos LB taryba. Po aštrių konfliktų (panašių į dabartinius Chicagos) Australijos LB krašto valdybai ketverius metus pirmininkavo V. Neverauskas, gydydamas nesantaikos žaizdas. Nauja valdyba iš Adelaidės perkeliama į Melbour-ną. "Mūsų Pastogės", leidžiamos LB, redaktoriumi vėl pakviestas V. Kazokas, savo metu pasitraukęs dėl prieš jį pradėtos ekstremistų akcijos. Šiuo protarpiu jį buvo pakeitęs dr. A. Mauragis. Australijos vyriausybės paskelbtas Lietuvos sovietinės okupacijos pripažinimas išjudino lietuvius plačiai protesto akcijai australų visuomenėje. Tam reikalui vienas "Mūsų Pastogės" numeris (Nr. 33, 1974. VIII.19) didžiąja dalimi buvo išleistas anglų kalba. Dar suminėtinos LB krašto valdybos Velykų metu Adelaidėje suorganizuotos III Lietuvių Sutdijų Dienos, kurių programos dalyviais buvo daugiausia sutelkti jaunieji intelektualai.

Sveikiname jubiliatus
Kol anksčiau žurnale buvo kronikinės apžvalgos skyrius "Mūsų buityje" (reikalavęs iš redaktoriaus kone savaite daugiau laiko, negu jam skiriama), ten buvo paminimos ir mūsų žymesniųjų žmonių sukaktys. Bet kadangi daugeliui toks glaustas paminėjimas atrodė nepakankamu pagerbimu. 1972 - 73 metais nė "Mūsų buityje" nebebuv. sukakčių priminimo. O plačiau, atskirais straipsniais, visus sukaktuvininkus pagerbti neįmanoma, nes tai reikštų paties žurnalo "sujubiliejinimą . nes ilgainiui vis daugiau sulaukiame jubiliatų. Tik vieną kitą jų galime pagerbti atskirais straipsniais, kurie būtų daugiau negu tik paprastas enciklopedinių žinių perspausdinimas. Tačiau nemanome aplamai paneigti amžiaus sukakčių minėjimo, nes šis paprotys atspindi pagarbą tiems, kurie savo laiką yra naudoję ne tik pragyvenimui, bet ir kūrybiniam ar visuomeniniam reiškimuisi. Visai natūralu, kad įvairiuose mūsų leidiniuose paminimi vienur vieni, kitur kiti jubiliatai. O bendra jų apžvalga šioje vietoje paryškins, kaip laiko tėkmė keičia visos mūsų išeivinės bendruomenės veidą. Tokiu pagrindu pirmąkart įvedame į metų apžvalgą ir šį "jubiliejinį" skirsnelį, kuris bent iš dalies atstos, kas anksčiau buvo vykdoma mėnesinėse "Mūsų buityje" apžvalgose.

95 metų amžiaus praeitų metų sausio 1 sulaukė Adomas Varnas, šią sukaktį atšventęs apžvalgine savo dailės paroda Chicagoje. Visiems kitiems sukaktuvininkams ši 95 metų sukaktis skelbia, jog nereikia per anksti poilsio ieškoti — grimzti senatviškon nuotaikon. Žmogaus metai suskaičiuoti, bet, laimė, nenumatoma, kiek kam jų skirta.

90 metų amžiaus pasiekė vienas neolituanų korporacijos steigėjų teisininkas J. Dargis ir buvę-ilgametis Tauragės apskrities gydytojas F. Pr. Jacevičius.
85 metų amžiaus sukaktį atšventė prel. J. A. Karalius, plačiai dalyvavęs visuomeninėj veikloj ir spaudoj, o taip pat pasireiškęs kaip pastarojo dešimtmečio pats dosniausias knygos mecenatą-. To paties amžiaus sulaukė pik. gydytojas VI. In-gelevičius, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vienas steigėjų bei ilgametis darbuotojas, ir A. Klimą-, žurnalistas bei vadovėlių autorius.

80 metų amžiaus pasiekė istorikas kun. dr. K. Matulaitis, 1941 m. Laikinosios vyriausybe -ministras ir išeivijoj LB veikėjas (JAV LB I ir II tarybos pirmininkas 1955 - 61) J. Šlepetys, Steigiamojo seimo narys, socialdemokratų veikėjas kooperatininkas J. Pakalka, skautų ir moterų veikėja, knygų autorė, agronome EI. Gimbutienė-Karosaitė, Rokiškio gimnazijos ilgametis kapelionas religijų istorikas prel. L. Gižinskas.

75 metų amžiaus sulaukė kalbininkai profesoriai Pr. Skardžius ir A. Sennas, Lietuvių Enciklopedijos vienas pagrindinių redaktorių istorikas Pr. Čepėnas, istorikė dr. V. Sruogienė, 1941 m. Laikinosios vyriausybės ministras ir buvęs krikščionių demokratų centro pirmininkas Pr. Vainauskas, rašytojas ir žurnalistas J. Petrėnas - Tarulis, kapelmeisteris ir karinių maršų kompozitorius Br. Jonušas (Omahoj V.4 jam pagerbti koncertą surengė Rambyno choras, kuriam jis vadovauja nuo 1959), katalikų veikėjas P. Spėtyla, pik. teisininkas T. Sereika ir kt.
70 metų amžiaus sukaktį atšventė dailininkas V. Vizgirda, kompozitorius VI. Jakubėnas, istorikai dr. K. Jurgėla (ligi praeitų metų "Amerikos Balso" lietuvių skyriaus vedėjas) ir kun. dr. K. Gečys, Lietuvos generalinė konsule Chicagoj J. Daužvardienė, Lietuvos atstovas Londone V. Balickas, germanistas prof. K. Alminas, pedagogas P. Maldeikis, muzikas St. Gailevičius, vydūnistas R. Serapinas, skautų veikėjas, teisininkas J. Dainauskas ir kt.

65 metų sukakties neminėdavome nė kronikinėj "Mūsų buityje", ne tiek gailėdamiesi pradėti dešimtmečio pusiau dalijimą, kiek nenorėdami tą sukaktį sieti su oficialiuoju pasitraukimu pensijon. Pernai tų metų sukaktį, tarp daugelio kitų, ats\ entė Lietuvos generalinis konsulas New Yorke A. Simutis, Čiurlionio ansamblio steigėjas ir nuolatinis vadovas A. Mikulskis, dailininkas A. Dar-gis, BALFo buvęs pirmininkas kun. V. Martinkus, "Naujosios Vilties" redaktorius dr. J. Balys, žurnalistas Br. Raila, teisininkas dr. Br. Nemickas, kun. dr. A. Baltinis, rašytojai A. Tyruolis - Šešplaukis ir St. Tamulaitis, Bostono lietuvių pagarbą nusipelnęs klebonas kun. A. Baltrušūnas ir t.t.

60 metų amžius — rudeninės brandos sukaktis, kurioj apžvelgiami per tą laiką atliktieji darbai. Gal būt, džiaugiamasi laimėtais pasiekimais, bet drauge jaučiama, kad visiems užmojams įvykdyti nebus lemta: juo daugiau kaupiasi metų, juo negailestingiau laikas sugeria viltis. Praeitais metais šio amžiaus pasiekė dailininkas T. Valius, Chicagos lietuvių operos dirigentas A. Kučiūnas, LRD pirmininkas poetas L. Andriekus, iš kitų rašytojų L. Žitkevičius, A. Kairys, B. Gražulis, vaikų poetas Z. Gavelis, romanu debiutavęs sociologas dr. A. Musteikis, Chicagos aukštesniosios lituanistinės mokyklos direktorius ir vadovėlių autorius J. Masilionis, Tautinės sąjungos pirmininkė ir žurnalistė Em. Čekienė, žurnalistas V. Kasniūnas, VLIKo darbuotojas teisininkas J. A. Stiklorius, LB veikėjas B. Raugas, buvęs krikščionių demokratų centro pirmininkas ir Sandaros atstovas ALToje dr. K. Šidlauskas, Kanadoj — "Tėviškės Žiburių" redaktorius kun. dr. Pr. Gaida, psichologė prof. A. Šidlauskaitė, inžinierius J. V. Danys, Vokietijoj — LB veikėjai kun. A. Bernatonis ir kun. Br. Liubinas, Australijoj — Sydney lietuvių kapelionas kun. P. Butkus.

50 metų sukaktį švęsti, rodos, turėtų būti smagiausia: jau turima realių pasiekimų, bet drauge nestokojama energijos naujiems užmojams. Nepriklausomą Lietuvą kūrus daugiausia jaunoms pajėgoms ir nedaug teturėjus jubiliatų, ir pačiai visuomenei buvo šventė, kai iškilieji mokslininkai, menininkai ar visuomenininkai pradėjo žengti į jubiliatus — sulaukti 50 metų. Ir dabar Lietuvoje laikomasi papročio pažymėti tą pirmąją jubiliejinę sukaktį. Čia, išeivinėje bendruomenėje, penkiasdešimtinių karta greičiau kitaip nusiteikusi — būti paliktiems be jų amžiaus sukakčių šventimo. Kai dar užpernai šiame žurnale buvo norima paminėti vieną pagrindinių bendradarbių, buvo sulaukta tokio atsakymo: jei nebus jo paklausyta, bus jo netekta žurnalui. Noromis nenoromis reikėjo paklausyti . . .

Pastaraisiais dviem trims metais penkiasdešimt metų slenkstį peržengė ne vienas gimusiųjų 1922-23 m., kurie dabar stovi pačiame išeivinių institucijų priešakyje, kaip Lietuvių Fondo organizatorius dr. A. Razma su dr. G. Baluku, dr. J. Valaičiu, VLIKo pirmininkas dr. K. Valiūnas, ALTos pirmininkas dr. K. Bobelis. Pernai sulaukė 50 metų amžiaus tokie lietuviškajame gyvenime aktyvūs mokslo žmonės, kaip profesoriai V. Vardys, A. Klimas, B. Vaškelis. Iš rašytojų įžengė į jubialatus A. Landsbergis su grupe kitų: Alb. Baranausku, M. Bavarsku, A. Griciumi, St. Šakyte. To paties amžiaus sulaukė dailininkas V. Ignas, solistai dainininkai V. Verikaitis (Hamiltono mergaičių choro Aido dirigentas) ir A. Pavasaris. Iš rašančiųjų kunigų — dr. F. Jucevičius. Senosios ateivių kartos jubiliatai — visuomenininkas prof. J. Stukas, vyčių ilgametis dvasios vadas kun. A. Kontautas, muziejininkas St. Balzekas.

Išskyrus gana negausius senosios ateivių kartos lietuviškojo prieauglio atstovus, penkiasdešim-tiniai jubiliatai mokslus yra baigę jau užsienyje (prof. V. Vardys buvo šio krašto Lietuvių studentų sąjungos pirmasis pirmininkas!). Nuo seno įpratome juos laikyti savo jaunąja karta. Ilgainiui jaunosios kartos sąvoka mūsų vartosenoje faktiškai išsiplėtė ir į viduriniosios kartos metus. Betgi 50 metų jau yra pakeliui iš viduriniosios į vyresniąją kartą. O daug kas baiminasi "pasenti" — būti įri-kiuojamas į jubiliatus. Iš tikrųjų tokiai "baimei" nėra pagrindo: kai žvelgi į daug nudirbusį žmogų, greičiau nustembi, kad jam dar tik dabar sukanka 50 metų! Žmogų "sendina" kitų akyse ir patys atlikti darbai, ypač anksti pradėjus reikštis.

Žinoma, ne pats amžius yra nuopelnas, o tai, ko per laiką pasiekta. Amžiaus sukaktis sudaro tik progą pažvelgti į žmogaus darbo visumą. Kitas reikalas, kad, pradedant stokoti žmonių net tokiam reikalui, dažnai tenkinamasi tik biografinių žinių iš enciklopedijos perspausdinimu. Tai ir kelia tam tikrą aversiją sukaktims. Nusiskundžiama net jų infliacija. Dalykas yra paprastesnis ar sudėtingesnis pagal tai, kaip į jį žvelgsi. Daug tų, kurių tą ar kitą dešimtmetį minime, po penkerių ar dešimties metų nebeteks minėti, nes būsime vu jais jau atsisveikinę. "Infliacija" neaugs, nes jaunesnio amžiaus sukaktuvininkų skaičius vis mažės. Išeivinėmis sąlygomis netenka kalbėti apie normalią kartų kaitą. Daugiau besulaukiame tik atskirų žmonių, o ne naujų kartų. Todėl iš tiesų tampame jubiliatine bendruomene, kurioj daugiau jubiliatų negu gyvo prieauglio. Daugelio lietuviškasis reiškimasis baigiasi studentinėmis dienomis, arba sukuriant mišrias šeimas, arba ir lietuviškose rimose užsidarant nuo lietuviškosios bendruomenės.

Aišku, kad mūsų bendruomenės tapimas jubiliatine reiškia jos bendrą senėjimą. Tačiau kaip ne amžius sudaro nuopelną, taip ne amžius žmogų iš gyvenimo išjungia anksčiau už mirtį. Nors ir daugelis jau yra įžengę ne tik į jubiliatus, bet ir į pensininkus, jų įnašas mūsų gyvenime lieka reikšmingas. Kiek per paskutinįjį dešimtmetį dar parašė dr. Pr. Skardžius! To paties 75 metų
nžiaus dr. V. Sruogienė pernai parengė vertingą kolektyvinį veikalą apie savo iškilųjį vyrą — rašytoją B. Sruogą. To paties amžiaus Pr. Čepėnas prieš pora metų suredagavo, daug ir pats prirašydamas, 900 puslapių "Lietuvos Universitetą". Redaguodamas "Švietimo Gaires", savo 70 metų sukakčiai P. Maldeikis parengė spaudai prel. M. Krupavičiaus monografiją. Tai vis iškalbingi pavzdžiai, kad nė metai (jei tik sveikata leidžia) darbščiųjų energijos nenuslopina. O kitu atžvilgiu vėl koks iškalbingas pavyzdys yra kuklusis prel. J. A. Karalius: pastaraisiais metais savo mece-natine parama įvairiems didesniems leidiniams jis, vienas žmogus, nemaža dalimi prilygsta Lietuvių Fondui!
Suminėdami praeitų metų jubiliatus, turėjome apsiriboti tais, kurie yra pasireiškę platesnėj viešumoj. Bet kiekviena kolonija taip pat turi savo vietinius sukaktuvininkus, dirbančius savo aplinkoj, skaitančius lietuviškąsias knygas ir prenumeruojančius mūsų žurnalus.
 Išsaugodami savo dvasinį gyvumą, jie visi palaiko ir visos mūsų jubiliatinės bendruomenės dar vis palyginti kūrybišką gyvavimą. Rūpestį kelia, kad lietuviškuoju atžvilgiu daugiau tik vegetuoja, o ne gyvuoja dauguma tų jaunesniųjų, kurie dar jauni jau yra susenę ir savo dvasinių interesų seklumų, ir savo elgetišku šykštumu. Tai būtent skelbia mirtį mūsų išeivinei bendruomenei. Užtat juo labiau skaudu atsisveikinti su tais, kuriuos iš mūsų tarpo išskiria tikroji mirtis, bet kurie ligi galo buvo išlikę gyvais, dvasinės sklerozės nesunaikintais, žmonėmis.


Atsisveikinome . . .
Praeitais metais mirė literatūros istorikas. Liet. Kat.Mokslo Akademijos narys mokslininkas prof. J. Brazaitis, 1941 m. tautos sukilimo pastatytoje Laikinojoj vyriausybėje ėjęs ministro pirmininko pareigas, vėliau dirbęs VLIKe, Lietuvių Fronto ir išeivinių L. F. Bičiulių idėjinis vada-, ilgametis "Darbininko" redaktorius.

Iš mokslo žmonių, dėsčiusių Lietuvos ir ar užsienio aukštosiose mokyklose pernai mirė buvęs lituanistinių kursų Fordhamo universitete organizatorius dr. A. Vasys, pedagogas dr. A. Paplaus-kas-Ramūnas, teisininkas ir istorinių veikalų autorius dr. M. Anysas, miškininkas J. Rauktys, romanistas dr. V. Gaigalas, Argentinoj — buvęs Prekybos instituto direktorius V. Staugaitis. Lietuvoj mirė tarptautinio garso pasiekęs fizikas dr. A. Jucys.

Uragvajuje mirė Lietuvos atstovybės spaudos attachė (nuo 1948) žurnalistas K. Čibiras, uoliai kėlęs Lietuvos reikalą Pietų Amerikos spaudoje ir išleidęs šiuo reikalu keletą leidinių.

Rašytojų draugija neteko poetės J. Augustaitytės - Vaičiūnienės. Lietuvoj mirė rašytojas K. Inčiūra ir tragiškai žuvo jaunas poetas A. Masionis. Šiame krašte mirė smuikininkas A. Paukštys, senųjų ateivių chorų vedėjas vargonininkas J. Čižauskas. baleto artistas A. Liepinas.

Teisininkų, pasižymėjusių ir visuomenine veikla, pernai mirė buv. Lietuvos prezidento sūnus J. Smetona, liaudininkų veikėjas B. Params-kas, dail. J. Vienožinskio duktė N. Čepulkauskie-nė, Vokietijoj — B ALF ilgametis įgaliotinis Iz. Rugienius, Kolumbijoj — katalikų veikėjas J. Totoraitis. Ekonomistas dr. K. Sruoga buvo plačiai reiškęsis kaip žurnalistas. Šiame krašte mirė agr. J. Sadūnas (poetės Danguolės tėvas), Lietuvoj — agr. P. Rimkus, ūkiškosios spaudos darbuotojas. Tarp visuomeniniu ir moksliniu darbu pasižymėjusių inžinierių JAV mirė B. Čiurlionis, Kanadoj — J. Bulota.

Retėja karininkų, kūrusių ir saugojusių nepriklausomą Lietuvą, gretos. Pernai mirė teisininkas gen. E. Vymeris (V. Berlyne), pulkininkai E. Čiurlys, A. Liutermoza, M. Naujokas, Stutthofo kacete kalintas V. Blažys (Švedijoj) ir kt. Mirė skautininkas A. Valatkaitis, vienas iš šaulių šiame krašte atkūrėjų.

Mokytojų pernai mirė tarp kitų JAV A. Kazlauskaitė - Barzdukienė, Kanadoj — O. Pabedins-kaitė (viena pirmųjų ateitininkių, 88 metų amžiaus), V. Daniliauskas, Vokietijoj — istorikas dr. J. Remeika, Brazilijoj — S. Bakšys.

Tarp pernai mirusių gydytojų ypač pažymėtinas sanitarijos pulkininkas B. Matulionis, plačiai reiškęsis ir visuomenėj, ir spaudoj. Kiti pernai mirusieji gydytojai: pik. B. Atkočiūnas, J. Mikužis Australijoj), VI. Adomavičius, senųjų ateivių odon-tologas A. Petriką (kelių knygų autorius — plataus intereso, tad ne fanatiško nusiteikimo, nors ir prokomunistinio nusistatymo), E. Bliūdžiūtė (Lietuvoj).
Kunigų šiame krašte mirė K. Juršėnas (po I pasaulinio karo likęs Rusijoj, ten aštuonerius metus kalintas Sibire ir tik 1933 išleistas Lietuvon, besikeičiant politiniais kaliniais), buvęs BALFo reikalų vedėjas Pr. Geisčiūnas, Vokietijoj — dr. J. Navickas, Brazilijoj — J. Janilionis (P. Amerikoj pastoracinį darbą dirbęs nuo 1930, iš pradžių Argentinoj, nuo 1939 Brazilijoj). Lietuvoj pernai mirė net 22 kunigai, tarp jų dukart Sibire kalintasis kan. P. Rauda, marijonas prof. dr. J. Grigaitis (kurį laiką kunigų seminarijos rektorius), pranciškonas A. Janušaitis, E. Basys (Vilniaus vyskupijos valdytojas 1946 - 49, vėliau ištremtas į Šilutę), Kauno arkivyskupijos kancleris kan. Stp. Telksnys. Mirė ir kan. J. Stankevičius, 1947 - 65 ėjęs Kauno arkivyskupijos, Vilkaviškio ir Kaišiadorių vyskupijų valdytojo pareigas, nepriklausomybės metais pasižymėjęs kaip religinių knygų bei vadovėlių autorius.

Sulaukusi 94 metų, mirė viena iš kazimierie-čių seserų steigėjų M. Immaculata — J. Dvara-nauskaitė. Pažymėtinas ir senosios ateivių kartos J. Krukonis, savo palikimo didžiąją dalį paskyręs Lietuvių Fondui.

Aišku, tai tik dalis tų, kurių praeitais metais neteko mūsų išeivinė bendruomenė. Pažymėtinai gausėja mirties pranešimai mūsų laikraščiuose, ypač Kanados ir Australijos.

Lietuvoje, be anksčiau suminėtųjų, mirė dailininkas S. Ušinskas, švietimo darbuotojas, literatas ir vertėjas M. Miškinis, žodynininkas Vc. Baravykas, pik. VI. Sidzikauskas. Praeitų metų pradžioje mirė ir A. Sniečkus, ligi savo mirties išsilaikęs Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmuoju sekretoriumi — Maskvos patikėtiniu paverg-tajai Lietuvai.

Iš Lietuvos draugų svetimtaučių pernai mirė prancūzas R. Schmittlein. 1934 - 38 jis dirbo Kaune VDU prancūzų kalbos lektoriumi ir įgijo lietuviams simpatijų. Per karą pasiekė generolo laipsnį, o po karo Vokietijoj prancūzų zonoj tvarkė švietimo reikalus. Jo dėka pavyko į Tuebingeno universitetą sutelkti daug lietuvių studentų, o Frei-burge įkurti dailės mokyklą. Pats susidomėjęs lituanistika, paskelbė veikalą apie lietuvių toponimiką (Toponomie lithuanienne, 1948, 320 psl.) ir apie 20 straipsnių lietuvių vardyno klausimais

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai