Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MEDICINA ATEITIES PERSPEKTYVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS VALAITIS   
Iš profesijos esu gydytojas, o iš pamėgimo patologas. Tai yra medikas, kuris stengiasi patyrimo (paprastų žmogiškų pojūčių) pagalba ir padedamas tokio netobulo kompiuterio kaip žmogaus smegenys nustatyti, ar audiniai yra sveiki ar nesveiki; ir jeigu nesveiki, moks-niais metodais, daugiausia paremtais fizika -mikroskopija, chemija - biocheminiais audinių tyrimais ir matematika - kompiuteriais, patikrinti subjektyviai susidarytą nuomonę.

Mokslinės žinios, patyrimas ir common sense, atseit, gaspadoriškas protas sudaro tuos tris pagrindinius elementus, kurių pagalba bet kuri žmogaus teoretinė veikla iškeičiama į praktinę veiklą, o teoretinė akademinė mokslinė medicina virsta pritaikomąja — gydytojų praktika su tikslu ne tik pagydyti pacientą nuo įvairių ligų (terapinė medicina), bet taip pat. išlaikyti žmogų sveiką (profilaktinė medicina).

Jeigu praeityje dauguma gydytojų kovojo su egzogeniniais faktoriais ir mažiau su įgimtais ar įgytais endogeniniais faktoriais, tai, atrodo, ateities medicinoje pastarieji užims pirmaujančias pozicijas, nebent technologinės pažangos dėka miestuose išsivysčiusi pramonė savo toksinėmis medžiagomis taip apkrėstų žmogų supančią aplinką, kad ne tik oras, vanduo, bet ir maistas pasidarytų kenksmingas sveikatai. Čia Amerikoje, nekalbant jau apie Gary, Ind., tokia galimybė yra arti tikrovės. Dėl to suprantama, kodėl Renė Dubos, garsus JAV bakteriologas - rašytojas, laimėjęs 1960 m. Pulitzer premiją, savo knygoje "So Human An Animal" akcentuoja, kad žmogus savo laisvos valios dėka ne tiek turėtų keisti save, kiek jį supančią aplinką. Tai ir sudaro šiuo metu visai naują mokslinę šaką, pavadintą ekologija.

Kalbant apie bet kurią perspektyvą, kad ir ateities medicinos utopiją, būtų galima prisiminti Oscar Wilde žodžius: "Neverta žiūrėti į tokį pasaulio žemėlapį, kuriame neatžymėtas kraštas — utopija. Tai vienintelis kraštas, kurio žmonija siekia, o pasiekusi jį vėl pakelia bures, kad surastų kelią į gražesnę žemę. Taigi progresas
--------
Paskaita, skaityta Mokslo ir kūrybos simpoziume Čikagoj 1969.XI.30, bendrajame posėdyje.
---------
yra realizuota utopija". Bet iš kitos pusės reikšmingi ir Renė Dubos žodžiai: "Praeitis tai nėra mirusi istorija. Ji yra gyva medžiaga, iš kurios žmogus ne tik kuria save, bet ir savo ateitį". Taigi, neatsiskyrę su praeitimi, pažvelkime į ateities mediciną.

Jeigu pirmąją XX amžiaus pusę būtų galima pavadinti "mikrobų medžiotojų" gadyne, pasibaigusia anglo Flemingo išrastais antibiotikais, išnaikinusiais pagrindines egzogenines limpamas ir nelimpamas infekcines bakterines ligas, tai antroji šio amžiaus pusė yra paskelbusi karą mažesniems už bakterijas organizmams — virusams. Nors eilė mūšių prieš virusą laimėti dėka virusinių ligų skiepų atradimo, įskaitant tokias ligas kaip poliomielitą, tymus, bet, deja, karas toli gražu dar nepabaigtas.

Jeigu celiulinė biologija, kuri rėmėsi Virchowo principu omnia ovo ex ovo, mikroskopo pagalba padėjo išnaikinti pagrindines infekcines ligas, tai šių dienų ir ateities molekulinė biologija, išradus elektroninį mikroskopą, atrodo, padės sumažinti virusinius susirgimus, kurie apima ne tik infekcines ligas, kaip influenzą, nušalimą ir kt., bet taip pat nemažą vėžinių susirgimų skaičių. James Conneff galvoja, kad molekulinės biologijos dėka bus surasti antiviru-siniai vaistai. Šių vaistų principas būtų panašus į tokį — surasti tokius vaistus, kurių molekulės užblokuotų celės paviršių, kad jis būtų neprieinamas egzogeniniams virusams. Grupė DuPont biologų šia kryptimi yra toli pažengę, ir reikia tikėtis, kad ši problema, dar šiam šimtmečiui nepasibaigus, bus išspręsta.

Prieš panaudojant antibiotinius vaistus, Amerikoje pirmoji mirties priežastis buvo bakterijų sukeltos infekcinės ligos. Tuo tarpu šiandien jos užima ketvirtą vietą, užleisdamos pirmą vietą širdies ligoms, antrą — vėžio susirgimams ir trečią — sužeidimams dėl eismo nelaimių.

Nuo širdies ir kraujo indų arteriosklerozės Amerikoje kasmet miršta daugiau kaip pusė milijono žmonių, tai sudaro 55 proc. visų mirčių. Arteriosklerozės priežastis šiuo metu nežinoma: biochemija, molekulinė biologija ir modernioji statistika, pagrįsta kompiuteriais, šios problemos neišsprendžia. Bet pažanga padaryta tiek profilaktinėje, tiek terapinėje srityje: žemo cholesterolio dieta, padidinta fizinė mankšta, gera nuotaika tiek darbe, tiek namuose, anticholeste-roliniai vaistai, širdies elektrinė stimuliacija pacemaker'io pagalba ir pagaliau kraujo indų ir širdies chirurgija arteriosklerozės ligoje padeda. 15,000 amerikiečių šiandien vaikščioja su elektriniais širdies stimuliatoriais, kurie ateityje, atrodo, bus pakeisti elektriniais kristalais, gaunančiais energiją iš diafragmos judesių.

Vargu ar chirurginė širdies transplantacija bus plačiau pritaikyta. Bet dirbtinė plastikinė širdis, atrodo, bus realizuota apie 1980 metus, nekalbant jau apie dirbtinius plastikinius kraujo indus, kurių pagalba keli tūkstančiai amerikiečių vėl gali vaikščioti ir atlikti eilinius dienos darbus. Ta pačia proga tektų paminėti ir kitų organų transplantacijas, kurios molekulinės biologijos ir imunitetą kontroliuojančių vaistų dėka yra įmanomos, pvz., inkstų, kepenų, kasos ir plaučių transplantacijos yra chirurgų atliekamos. Ateityje galvojama plačiau pritaikyti galūnių transplantaciją amputuotiems pacientams, plačiau panaudojant ką tik mirusių arba mirusių ir užšaldytų individų galūnes.

Šiuo metu beveik trečdalis visų sergančių vėžiu pacientų yra pagydomi chirurginiu, radiologiniu arba chemoterapijos būdu. Šis skaičius didės ne tik dėl pagerėjusios terapijos, bet taip pat dėl patobulintų profilaktinių priemonių. Remiantis statistika, numetus cigaretę, plaučių vėžys sumažėtų 80 proc, nors šiuo metu dar nėra moksliškai įrodyta, kad rūkymas tiesiogiai sukelia vėžį. Virologijos ir molekulinės biologijos pagalba jeigu ne visos, tai bent dalis vėžio ligų priežasčių bus išaiškintos šio šimtmečio gale. Prie vėžio ligų gydymo prisidėjo ir ateityje prisidės ankstyvo vėžio nustatymas citologijos būdu: 80 proc. gimdos kaklelio vėžių yra nustatoma tokioje stadijoje, kuri yra pagydoma, ir šis procentas gali būti padidintas iki 99 proc, jeigu ne 100 proc.

Kiek sunkiau su mašinų kontrole, nes jos ne vien tik tarnauja kaip susisiekimo priemonės, bet, nors ir ne tiesiogiai, yra vienas iš būdų žmogui save sunaikinti: žmogiškų jausmų dar niekas jokiais moksliniais metodais nesukontroliavo ir vargu ar ateityje sukontroliuos. Jeigu amerikiečiai paliktų savo mašinas namuose ir plačiai pradėtų vartoti viešo susisiekimo priemones, tai apie 50,000 kiekvienais metais nesurastų sau vietos kapinėse. Technologinės pastangos pakeisti mašinas helikopteriais vargu ar problemą išspręs, nes tik padidins nelaimingų atsitikimų skaičių ore. Tačiau ir šioje beviltiškoje mašinų nelaimių srityje medicina suranda bent dalinius atsakymus: ligoninė, kurioje tenka dirbti, yra įsigijusi hiperbarinius tankus, kurių pagalba sėkmingai gydoma anerobinė bakterinė gangrena. Per paskutinius metus visa eilė eismo nelaimių pacientų su šios gangrenos bakterijomis apkrėstomis žaizdomis buvo sėkmingai pagydyti. Niekad negalvojau, kad šis susirgimas taip dažnai pasitaiko Amerikoje, nes tai daugiausia liga karo metu sukeliama infektuotų kulkų, šrapnelių ir bombų.

Šioje ligoninėje taip pat turime ir kompiuterius. Jų reikšmė kasdien didėja. Vieni jų naudojami žinioms rinkti ir joms klasifikuoti, kiti — šioms žinioms analizuoti ir duoti analizės rezultatus. Analitiniai kompiuteriai yra pradedami naudoti moderniškose ligoninėse: jų pagalba skaitomos elektrokardiogramos, biocheminiai tyrimai, celių cheminė struktūra, norint atskirti paprastas celes nuo vėžinių celių. Atrodo, greitu laiku didelėje daugumoje didžiųjų Amerikos ligoninių bus įvesti kompiuteriai. Mažesnėms ligoninėms (tuo pačiu ir privatiems gydytojams) teks į šią kompiuterinę mediciną vienu ar kitu būdu įsijungti, o pacientams klausyti ne tik gydytojų nurodymų, bet ir kompiuterių analizės rezultatų.

Trumpai tektų paminėti naujai naudojamus metodus chirurgijoje, paremtus laserio spindulių deginimo ir kriochirurgijos, būtent šaldymo principu. Laserio spinduliai pasirodė esą labai reikšmingi staigaus apakimo atveju, norint atstatyti į vietą nuo akies dugno atplyšusią retiną — pagrindinį regėjimo perceptorių. Gi, pvz., parkinsonizmo ligoje, kriochirurgijos pagalba už šaldant smegenų centrus, sustabdomi nuolatiniai galūnių drebėjimai, dėl kurių pacientas buvo pasidaręs invalidu.

Į klausimą, ar medicinos mokslas gali kontroliuoti gyvybę ir su ja susietą paveldėjimą ir senatvę, galima atsakyti, kad aiški pažanga padaryta senatvės medicinoje — geriatrijoje. Dėl arteriosklerozės, paliečiančios daugiau vyrus negu moteris, moterys Amerikoje išgyvena 7 metais ilgiau negu vyrai (vyrų amžiaus vidurkis 67 m., o moterų 74 m.). Sukontroliavus arteriosklerozės ligą, žmonės išgyventų 100 ir daugiau metų. Moderniška medicina ir jos profilaktinės priemonės padės senesnius žmones išlaikyti geresniame sveikatos stovyje, sukontroliavus reumatizmą ir kitas senatvės ligas.

Tur būt, nė viena medicinos šaka molekulinės mokslo pažangos dėka nėra tiek pasistūmėju-si į priekį, kaip genetika. Bet, deja, anot dr. M. Yčo, genetika yra mažiausiai pritaikyta medicinoje. Tarp teoretinės ir praktiškos genetikos yra didelė praraja, kurios pagrindinė priežastis yra žmogaus nenoras apibrėžti savo laisvą valią,

Dalia Ramanauskaitė: kairėje Portretas (juodas tušas), viršuje Piruete (spalvotas tušas)


kad ir tokiam tikslui, kaip biologinis žmonijos išsilaikymas ir geresnės žmonių rūšies išsivystymas.

Pirmiausia pažiūrėkime į teoretinės genetikos galimybes. RNA ir DNA nukleininių rūgščių kontrolė molekulinės genetikos principų pagalba yra įmanoma, dėl to yra galimas ir specifinis žmogiškų embrionų ypatybių kontroliavimas. Prileiskime, kad už 20 metų moteris, norinti susilaukti prieauglio, ateina į šeimos planavimo įstaigą, kurioje laikomi vienos dienos senumo embrionai su įvairiausiomis fizinėmis ir mentalinėmis ypatybėmis. Ji, pavyzdžiui, išsirenka mergaitę su mėlynomis akimis, geltonais plaukais, Felicijos Bortkevičienės protu ir Vladislavos Grigaitienės tembro balsu. Šį embrioną nuneša pas savo ginekologą, kuris jį implantuoja į gimdą. Bet jos vyras, nors ir sutikdamas su visomis šiomis ypatybėmis, dar norėtų dukters, kuri savo fizinėmis ypatybėmis būtų panaši į Brigitą Bardot. Be abejo, neišsprendžiama problema. Aišku, kad teoretinė genetika kelia visą eilę moralinių, filosofinių ir socialinių klausimų, į kuriuos atsakymus demokratinėje visuomenėje, paremtoje laisvos valios principu, sunku išspręsti. Dėl to pilnas teoretinės genetikos įgyvendinimas pasidaro praktiškame gyvenime sunkiai įgyvendinamas. Ką Rockefellerio Instituto dr. Hotchkill gali padaryti su bakterijomis, vargu ar kuris gydytojas sutiktų padaryti su žmogiškais embrionais, kad ir paciento laisva valia to siekiant.

Kai kurie genetiniai principai šiandien praktiškai galėtų būti lengvai įgyvendinami. Paveldimos ligos, kaip cukraus liga, progresyvinė muskulinė distrofija, hemofilija galėtų būti lengvai išsprendžiamos vien tik tomis ligomis sergančių arba tas ligas pernešančių genetinių faktorių kontrole, neperduodant jų sekančioms generacijoms ir vietoj savo vaikų adoptuojant vaikus iš tokių šeimų, kurių paveldimos ligos nėra palietusios. Aišku, toks principas nors labai moksliškas, bet vargu ar praktiškas, nebent pačių žmonių demokratiniais išleistais įstatymais kontroliuojamas. Kartais, kas nepasiekiama įstatymais, galima pasiekti auklėjimo ir švietimo priemonėmis. Žiūrint į ateitį, reikia sutikti, kad labai patartina kiekvienam, prieš sukuriant šeimą, sau ir savo partneriui ar partnerei nustatyti genetinį kariotipą, kat būtų išvengta paveldimų ligų, darančių visą eilę šeimų nelaimingomis. Amerikoje kasmet 250,000 vaikų gimsta su įvairiais, daugiausia paveldimais, mentaliniais ir fiziniais defektais.

Kas ateities medicinoje atsitiks su gimimų kontrole? Šiuo metu 6 milijonai amerikiečių moterų naudoja gimimo kontrolės tabletes, kurių kaina dar aukšta ir ne visiems prieinama. Bet, atrodo, ateityje tabletėms atpigus, jos bus dažniau naudojamos. Ar negali atsitikti taip, kaip kai kurie mokslininkai pranašauja, kad labai didelė moterų dalis bus nuolatinėje tablečių kontrolėje ir tiktai tada nutrauks vaistų naudojimą, kai nutars turėti šeimą.

Tai teoretiškai turėtų sumažinti abortų skaičių. Bet ar toks perdėtas vaistų naudojimas nepakenks sveikatai ir nesukels vėžio? Nors atsakymo į šiuos klausimus šiuo metu nėra, bet yra duomenų, kurie rodo, kad susirgimai nuo gimimų kontrolės tablečių, nors šiuo metu ir labai reti, išimtiniais atvejais gali baigtis plaučių krešulių mirtimi.

Nėra jokios abejonės, kad genetinė medicina yra ateities medicinos mokslo avangarde. Prieš kelis metus įvykusiame biologų suvažiavime Kalifornijoje ateities genetika buvo plačiai diskutuojama mokslininkų tarpe. Po ilgų svarstymų buvo pasiūlyta sudaryti genetikos problemoms spręsti socialinę instituciją iš biologų, gydytojų, politikų ir teologų. Bet kai buvo suminėtos įvairių sričių specialistų pavardės, žymusis biologas dr. Ramo pasakė: "I would not want to turn any of these decisions to anyone I know" ("Aš negalėčiau pasitikėti nė vienu iš išvardintų mokslininkų").

Baigiant tektų trumpai priminti, kad visos suminėtos ir nesuminėtos medicinos pažangos gėrybės turi ir savo blogybes. Šios blogybės yra pasekmės ne vien tik moderniškos technologijos ir biologijos sukurtų priemonių, bet taip pat netiesioginio tų priemonių veikimo į žmogų ir jo aplinką. Bekurdamas gamtines gėrybes, žmogus nepastebėjo, kad tos gėrybės, lengvindamos žmogaus gyvenimą, keičia žmogaus aplinką, kuri ne tik teigiamai, bet dažnai ir neigiamai veikia patį autorių, žmogų.

Tiesa, Flemingo surasti antibiotikai sumažino egzogeninių bakterijų sukeltų epidemijų skaičių, bet tuo pačiu metu išugdė visą eilę mažiau patogeniškų bakterijų, kurios yra atsparios antibiotikams. Šios bakterijos, organizmui dėl ligos arba dėl ligos naudojamų vaistų imunologinio veikimo nusilpnėjus, sukelia visą eilę pavojingų antrinių endogeninių infekcijų, dažnai atsparių antibiotikų veikimui . Viena iš tokių bakterijų yra stafilokokas, ne tik dažnai randamas sveikų organų bakterinėje floroje, bet taip pat ligoninėse sukeliąs epideminio pobūdžio infekcijas, ypatingai naujagimių ir vyresnio amžiaus pacientų tarpe.

Radioaktyvūs spinduliai ne tik sunaikina vėžio celes, bet taip pat normaliose celėse gali sukelti vėžį arba sumažinti bendrą organizmo atsparumą vėžiui. Tai aiškiai buvo įrodyta Hirosimoje po atominės bombos numetimo.

Panašiai yra ir su genetikos faktorius kontroliuojančiomis priemonėmis. Įvairūs DNA ir RNA veikiantys vaistai, kaip talamidinas, LSD ir kiti, sukelia įgimtus defektus kūdikiuose. Vadinamoji "genų inžinerija", pagrįsta molekulinės biologijos principais, turi mažiau tiesioginių pavojų, bet vargu ar teoretinė galimybė, pakeičiant baltą žmogišką embrioną į juodą arba priešingai, nesukurtų didesnių socialinių problemų Amerikoje, negu šių dienų demonstracijos gatvėse?
Mes šiandien aptarėme medicinos ateities perspektyvas mūsų senelės Žemės planetoje. Kokios gi perspektyvos mūsų kaimyniniame jaunuolyje — Mėnulyje? Renė Dubos tvirtinimas, jog žemė ir jos aplinka yra taip glaudžiai suaugusi su žemiečiais, kad jų persikėlimas gyventi į Mėnulį yra tik eksperimentinio pobūdžio ir kad tikrai nėra didesnės žmogui galimybės nuolatos įsikurti planetose, bent šiame šimtmetyje, yra, tur būt, teisingas. Kas įvyks XXI šimtmetyje, tai jau kita tema. Mes, žemiečiai, atrodo, turėsime išspręsti pakankamai daug problemų, kad sudarytume žmogiškas gyvenimo sąlygas visiems Žemės planetos gyventojams. Be minėtų problemų, pagalvokime dar apie didėjantį žmonių skaičių žemėje, oro, vandens ir maisto užteršimą, atominio karo pavojų su visomis jo radiacijos pasekmėmis. Įdomu, kad visi šie pavojai yra mūsų pačių vakariečių sukurti ir tik dalinai nukopijuoti arba pavogti rytinių barbarų, kurie savo diktatūrinėmis priemonėmis baugina mus ir visą pasaulį. Reikia tikėtis, kad ši atominė problema taikingai išsispręs, jeigu mes, anot Renė Dubos, daugiau susikoncentruosime mūsų pačių sukurtose aplinkos problemose ir, užuot išsikraustę gyventi į kitą planetą, išgryninsime orą, vandenį ir maistą, tai genetikų, bakteriologų keliamos medicinoje problemos pamažu spręsis, turtinant mokslines žinias, didėjant žmogiškam patyrimui ir darant sprendimus pagal savo laisvą valią, gaspadoriškam protui padedant, taip pat atsižvelgiant į aplinkos reikalavimus. Tada medicina ateities perspektyvoje mums užtikrins ne tik priemones prieš ligas ir kaip jų išvengti, bet taip pat, kaip pagerinti savo sveikatą šioje mūsų senelės Žemės planetoje.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai