Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
STUDIJŲ DIENOS VOKIETIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P.C.   
Tradicinės Europos lietuvių studijų dienos Vokietijoje, anksčiau rengtos LFB, o dabar rengiamos Vokietijos LB rūpesčiu, šiemet vyko liepos 19 - 26 Stuttgarto Katalikų akademijos rūmuose. Atsilankė viso 130 dalyvių, nors paskaitose nepasitaikė daugiau 90 klausytojų, nes vieni atvykdavo, o kiti išvykdavo. Rengėjai puikiai suorganizavo kursų programą, įrėmindami studijas į meno parodas ir meniškus pasirodymus.

Paskaitos skaitytos daugiausia lituanistinėmis temomis. Dr. K. J. Čeginskas supažindino su dabartinės Lietuvos gyventojų nukaimė-jimu: per 50 proc. visų Lietuvos
gyventojų sumiestėjo. Vilioja į miestus pramonės geresni uždarbiai ir bažnytkaimių, turinčių per 1000 gyventojų, miestais pavadinimas. J. Lingis informavo apie naujai sudaromus sovietinius papročius civilinių vardynų, sutuoktuvių, laidotuvių ir kt. progomis.

Dr. J. Grinius lygino žydrųjį romantizmą su juoduoju. Pastarasis yra ne kas kita, kaip grožinės įvairių žanrų literatūros nuosmukis, kurį iššaukė nusistatymas niekinti visa, kas buvo anksčiau sukurta, ir sovietinių kraštų rašytojų prievartavimas kurti pagal komunistų idėjinius nuostatus. Sovietinius rašytojus žlugdo partija,

o kapitalistinių kraštų — komercinė reklama.
Prof. Z. Ivinskis priminė Lietuvos Steigiamojo seimo genezę ir jo svarbiausius atliktus darbus. Prelegentas pastebėjo, kad mūsų tautos rinktas seimas buvo perdėm demokratiškas, respektuojantis visas politines partijas ir tautines mažumas.

V. Banaitis peržvelgė Lietuvos muzikos meno apraiškas nuo XV a. iki XX a. Įdomu, kad pirmoji opera buvo pastatyta Vilniuje net 1627. Kamerinę muziką ir mažos apimties teatrus puoselėjo Lietuvos dvarai jau XVII - XVIII a. Pirmoji muzikos mokykla įsteigta Vilniuje prie katedros XVI a.; į-kūrus Vilniaus akademiją, ten buvo įsteigta giedojimo katedra (XVII a.) Rusijai okupavus Lietuvą, nebuvo leista turėti viešų savo mokyklų. Todėl kai kurie dvarai jas įsisteigė kaip savo šeimos privačias muzikos mokyklas: Rietave, Plungėj ir Rokišky. Prasidėjus tautiniam atgimimui, ėmė iškilti ir lietuvių muzikos kūrėjai.

V. Natkevičius apžvelgė ateitininkų įnašą į lietuvių literatūrą, suminėdamas net 80 rašytojų pavardžių, pradedant A. Jakštu ir baigiant dešimties jaunuolių kolektyviniu rinkiniu "Tiltai ir tuneliai", išleistu pereitų metų pabaigoj.

M. Saulaitytė padarė pranešimą apie JAV lietuvių jaunimą. Pagal ją, Amerikos jaunimas lietuvybės požiūriu vis daugiau sąmonėj a. Nors lietuvių kalbos atžvilgiu jaunimas turi daug sunkumo, bet po nuolatinių diskusijų, kas jie yra, kokia jų kilmė, — įsisąmonino, kad jie yra lietuviai ir tokiais turi visur reikštis.

Šalia lituanistinių studijų prisišliejo ir teologinės problemos, kurias gliaudė kun. J. Dėdinas ir prof. dr. J. Juraitis (Šveicarija). Pirmasis ribojosi empirinės sociologijos požiūriu, o antrasis žvelgė giliau į krikščionio santykį su Dievu. Sociologija temato Bažnyčios, kaip institufijos, išorines apraiškas. Todėl ji negali atsakyti į žmogaus dvasios gelmių problemas. Pagal statistinius duomenis atrodo, kad Katalikų Bažnyčia eina prie pabaigos, nes mažėja pašaukimai į dvasiškius ir vienuolius, mažėja praktikuojančių katalikų skaičius.

Prof. J. Juraitis, palikęs negyvą statistiką nuošaliai, atkreipė dėmesį į egzistencinį žmogaus santykį su Dievu. Visi moksliniai (griežtųjų mokslų prasme) sprendimai, loginiai svarstymai, scholastiniai išvedžiojimai, psichologinė analizė, ateistiniai šūkiai ir seksinis srautas yra veiksniai, mariną Dievą. O Dievas yra gyvas tarpasmeniniuose santykiuose. Kiekviena objekty-vacija Dievą marina, o kiekvienoje tarpasmeninėje meilėje Dievas atgyja. Dievas gyvena mumyse aš-tu santykio meilės pavidalu. Pritaikydamas savo teologinę Dievo sampratą, prof. kun. J. Juraitis kūrė originalias mišių kintamų dalių maldas ir sakė labai originalius pamokslėlius, išeidamas iš aš-tu santykio su Dievu, žmogaus pagarbos ir artimo meilės pabrėžimo.

Meninės programos centrą sudarė A. Dvarionaitės piano koncertas VIL25 vakare. Ji yra kompozitoriaus B. Dvariono duktė, pianistė virtuoze, gyvenanti Lenkijoje. Jos koncertas buvo tikrai aukšto meninio lygio.

Tėvynės valandėlę pravedė studijose dalyvavęs jaunimas, padeklamavęs patriotinių eilėraščių, pašokęs tautinių šokių.
Visą laiką studijų dalyviai galėjo stebėti keliose salėse išdėstytas literatūros, grafikos, senų Lietuvos žemėlapių ir vietovaizdžių parodas, kurias suorganizavo 16 Vasario gimnazijos mok. A. Krivickas. Literatūros parodą sudarė daugiausia iš Lietuvos gautų grožinių veikalų, kultūrinių žurnalų, miestų albumų eksponatai. Dailės parodoje buvo išstatyti Lietuvos dailininkų Švažo, Kiserausko, Kiserauskie-nės, Makūnaitės, Repšio, Katino, Steponavičiaus, Surgailienės grafikos darbai ir mok. A. Krivicko dekoracinio meno skulptūrų braižiniai.
Studijų dienos buvo baigtos liepos 26 vysk. A. Deksnio laikytomis mišiomis ir pamokslu. P.C.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai