Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ISTORIKAS ANTANAS KUČAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Prof. dr. Antanas Kučas (anksčiau Kučinskas), produktyvus istorikas, pasižymėjęs gausiais Amerikos lietuvių istorijos darbais, spalio 14 sulaukė 70 metų amžiaus. Jis gimė Juškų km., Lekėčių vis., Šakių aps., ūkininkų šeimoje. Vidurinį mokslą išėjo Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoj. Vytauto D. universiteto teologijos - filosofijos fakultetą, pagrindiniu dalyku pasirinkęs istoriją, baigė 1927. Parašęs ir apgynęs disertaciją "Kęstutis — lietuvių tautos gynėjas", 1938 įsigijo istorijos doktoratą.

Baigęs studijas, pradėjo mokytojo darbą. 1927 - 38 mokytojavo Marijampolės marijonų gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. 1938-40 buvo Šiaulių berniukų gimnazijos direktorius, vėliau Kauno V gimnazijos mokytojas ir pagaliau Kauno VI gimnazijos direktorius, kol 1943 kovo 16 vokiečių gestapo buvo suimtas ir išgabentas į Stutt-hofo koncentracijos stovyklą. Karui baigiantis išlaisvintas Pucke, kurį laiką gyveno Varšuvoje, kol persikėlė į Vakarus. Metus pagyvenęs Paryžiuje, 1946 rudenį atvyko į JAV ir nuo 1947 dėstė Scranto-no universitete istoriją ir naująsias kalbas; apdovanotas medaliu "Pro Deo et Universitate" ir pakeltas profesoriumi emeritu, praeitą pavasarį išėjo į pensiją.

Prof. A. Kučas yra labai socialus ir bičiuliškas žmogus. Nors eilę metų dirbo nuošalioj vietoj, vis vien jis aktyviai reiškėsi visuomeniniame lietuvių gyvenime: dalyvavo įvairiuose suvažiavimuose, skaitė paskaitas. Jis nuo jaunystės dienų ateitininkas, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos narys, šiemet pakeltas į narius mokslininkus.
Neprasilenkdamas su savo principais, jis yra draugiškas ir kitaip manantiems. Prie visuomeninio darbo galima priskirti ir jo publicistinius straipsnius spaudoje: Ateityje, Naujojoj Romuvoj, Drauge, Darbininke, Aiduose ir kt.

Didžiausią duoklę dr. A. Kučas savo raštais yra atidavęs istorijai. Dar Lietuvoje mokytojaudamas, perrašė ir pertvarkė prof. J. Totoraičio vidurinių ir naujųjų amžių vadovėlių naujas laidas. Lietuvos istorijon jis įžengė savo disertacija "Kęstutis" (1938, 228 psl.).

Iš nepriklausomos Lietuvos mokyklų išėjome tik su romantinės Lietuvos istorijos pažinimu, dėl to daugumas ir šiandien tik tokią savo tautos istoriją tepripažįsta. Kritišką, objektyvią, šaltiniais pagrįstą Lietuvos istoriją pradėjo atidengti A. Alekna, J. Totoraitis, I. Jonynas, Z. Ivinskis, A. Šapoka ir kt. Tarp tų pionierių yra ir dr. A. Kučas, davęs mums (tegul ir pirmąjį savo bandymą — disertaciją) Kęstučio monografiją, paremtą šaltiniais ir moksline istorine literatūra. Ši studija supažindina mus su Gedimino palikta Lietuva, jos valdymo pasidalijimu, Kęstučio kovomis su vokiečių ordinu ir Lenkija, pastangomis krikštyti Lietuvą, konfliktu su Jogaila, jo charakteriu kaip asmens ir tautinės politikos reiškėjo.

Gaila, nelemtas Lietuvos likimas dr. A. Kučą jėga atplėšė nuo savo žemės ir neleido jam plėšti Lietuvos istorijos dirvonų. Tačiau jis ir svetur nenuleido rankų; išėjęs iš kaceto, savo išgyvenimus aprašė prisiminimuose "Už spygliuotų vielų" (1950), kurie ateityje bus šaltiniu lietuvių kančios istorijai.

Įsikūręs nuošaliame Scrantone, toliau nuo didesnių bibliotekų, kuriose yra sutelkta Lietuvos istoriją liečia šaltinių rinkiniai ir literatūra, dr. A. Kučas ėmė tyrinėti lengviau prieinamą JAV lietuvių istoriją ir apie juos parašė eilę straipsnių Aiduose ir Lietuvių Enciklopedijoje. Jo dėka turime ir penkias šios rūšies studijas: "Lietuvių Romos Katalikų Susivienijimas Amerikoje" (1956, 370 psl.), "Šv. Petro lietuvių parapija South Bostone" (1956, 304 psl.), "Kunigas Antanas Staniukynas" (1965, 210 psl), "Shenandoah lietuvių šv. Jurgio parapija" (1968, 316 psl.). Dabar LE spaustuvė spausdina jo suredaguotą ir didesne dalimi parašytą Amerikos lietuvių istorijos I tomą. Iš to matome, kokį didelį įnašą dr. A. Kučas davė mūsų išeivijos istorijai.

Ateities planuose jis dar yra užsiangažavęs suredaguoti vieną Encyclopedia Lituanica tomą, parašyti arkivysk. Jurgio Matulaičio monografiją, kurio gyvenimą, K. Čibiro redaguotą, dar Varšuvoje marijonams išvertė į lenkų kalbą. Toliau planuoja dar kelias studijas, kurios, atrodo, jį vėl grąžins ;į Lietuvos istorijos laukus.

Sukaktuvininkas baltas kaip pražydusi obelis, bet sveikas ir jaunuoliškos nuotaikos, dar daug žadąs savo srityje nuveikti. Tad besidžiaugiant per 70 m. jo nuveiktais darbais, reikia jam palinkėti geros sveikatos, kad įvykdytų savo užsibrėžtus planus.
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai