Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
AKADEMINIS GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas

* Italijoje mokslinis ir tyrinėjamasis darbas yra sukoncentruotas beveik išimtinai aukštosiose mokyklose. Tačiau, kaip visai trumpai pažymi Italijos aukštųjų mokyklų apžvalgininkas „Universitas“ žurnale Dr. Cresta, tokia sistematika ir vieningumas dar nerodo tendencijos Italijos aukštąsias mokyklas suuniforminti. Ten žymi dalis universitetų turi senas, ilgas tradicijas, pvz., Romos universitetas savo erą pradeda nuo 665 m. Dar ir šiandien italų universitetai pasižymi didele savojo gyvenimo autonomija, ne-mėgstančia ir neleidžiančia per daug kištis pašalinėms jėgoms. Tačiau, iš kitos pusės, pasitaiko ir tokių dalykų, kad viename universitete paskelbta privaloma kuri nors mokslo disciplina kitame laikoma paprastu, eiliniu kursu.

Universitetai apima visus dalykus, kurių susidaro net 17. Tuo būdu Italijoje turime 24 universitetus — ir 17 fakultetų. Teisių, politikos, statistikos, tautos ūkio, filologijos ir filosofijos, matematikos ir gamtos mokslų, pramoninės chemijos, farmacijos, technikos, architektūros, žemės ūkio, nautikos, orientologijos, aukštosios matematikos ir veterinarijos, pedagogikos, medicinos, fizikos. Po kelis fakultetus turi vos keli universitetai, kiti jų turi po 10—12. Iš viso Italijoj yra 23 teisių, 20 medicinos ir farmacijos, 17 fizikos — matematikos — gamtos mokslų etc. fakultetų. Teologija studijuojama daugiausia specialiose aukštosiose mokyklose. Šiaip prie fakultetų yra visa eilė institutų, vadovaujamų pasižymėjusių mokslo žmonių. Universitetus turi šie Italijos miestai: Bari, Bologna, Cagliari, Catania, Ferrara, Florencija, Genua, Meccrata, Messina, Milano, Modena, Neapolis, Padua, Palermo, Parma, Pavia, Perugia, Piza, Roma, Sassari, Siena, Torino, Triestas ir Venecija.


Italų universitetuose einamas kursas skaičiuojamas ne pagal semestrus, bet pagal metus, kitur net dvigubus. Pačios studijos griežtai sutvarkytos. Nelankantieji paskaitų gali būti priversti kursą kartoti arba netekti metų ir užsitraukti egzaminus. Pvz., tokia medicina galima baigti minimum tik po 6,5 metų. Nusikračius fašizmu, italų universitetas vėl atgavo senąją mokslo ir auklėjimo laisvę. Apskritai, daugumas italų mokslininkų yra anti-materialistinių nusiteikimų ir dabar yra užmezgę plačius santykius su Vak. Europos ir viso pasaulio mokslininkais.

Iš pirmaujančių mokslo disciplinų pirmoj eilėj tenka pažymėti teisės mokslus, kurie tokiuose Romos, Bolonijos, Florencijos universitetuose, turėdami kelių kartų palikimą, yra labai aukštai pastatyti. Geru lygiu pasižymi ir medicina. Elektrotechnikos srity yra išgarsėję tokių italų mokslininkų vardai, kaip Galvani, Voltą, Pacinotti, Gal. Ferrari, Marconnį su savo padėjėju Righi ir kt. Iš teisininkų pažymėtini susidarę tarptautinį garsą Francesco Carnelutfi (Milanas, baudž. teisė), Calamandrei (civ. teisės garsenybė, Florencija), romanistas Albertario (Roma); medikų — patologas Pietro Rondoni (vidaus ligos, Milanas), Giuzeppe Caronia (vaikų ligų specialistas, Roma), internistas Cezare Fru-goni (prof. Groco mokinys, išgarsėjęs ypač bronchinės astmos srity), neuropsichiatrinės klinikos Romoj vedėjas Ugo Cerletti, elektros šoko atradėjas Aldo Castellani (Roma) ir kt.; toliau tenka pažymėti dar istoriką Galtano Sanktis (Roma), Volpę, semitologę G. della Vitta (Roma), religijų istoriką Pestazzoni, meno istorikus Venturi ir P. Toesca (abu Romoj), astronomą Armelini (Roma), vabzdžių tyrinėtoją Silvestro Silvestri (Neapoly) ir kt. Visus juos atbaigia ir už Italijos ribų plačiai žinomas Bernadetto Croce.

Už universitetų ribų veikia Consiglio Nazionale delne Ricerche, kuri yra pasėmusi koordinuoti mokslinių tyrinėjimų rezultatus, taip sakant, juos eksploatuoti.

Be universitetų, italai turi visą eilę aukšto lygmens akademijų. Iš jų seniausia ir ar ne tik patį žymiausia yra Accademia dei Lincei; Mussolinio įkurta Accademia d'Italia šiandien jau neegzistuoja. Accademia dei Lincei, kuriai kadais priklausė ir Galileo, turi nūnai 150 tikrų savo narių ir kandidatų iš visų sričių italų mokslininkų tarpo. Ji leidžia taip pat graikų ir lotynų klasikus. Kasmet išleidžia savo darbų apie 5.000 spaudos lankų. Mainosi savo leidiniais su 1500 mokslo institutų esančių 50 valstybių. Garsi ir jos „Bibliotheca Corsiniana“, turinti apie K milijono tomų mokslo veikalų, apie 3.500 rankraščių etc. Gerą vardą taip pat turi „Accademia delle Scienze“ Turine, „Accademia della Crusca“ Florencijoj, popiežiaus Pijaus XI Romoj įkurta „Pontificia Accademia, della Scienze“ ir kt. Romoje, be to, yra 3 senos meno, šv. Cecilijos vardo muzikos akademija, S. Luco v. tapybos akademija ir „Arcadia Accademia Lettararia“. Netrukus žada pradėti savo darbą ir Perudžijoje specialiai svetimšaliams skirtas universitetas.

Aukštųjų mokyklų mokomajam personalui paruošti Neapoly atidarytas prie universiteto specialus institutas, pavadintas Instituto Italiano per gli Studi storici. Jo įsteigėjas — Benedetto Croce, per jo atidarymą skaitęs paskaitą „Modernusis istorijos supratimas“. Klausytojais priimami italai ir užsieniečiai, baigą aukštąjį mokslą. Institutas yra įsikūręs gretimai garsiosios Crocės bibliotekos.

*Anglijoje Cambridgo un — to senatas ilgai svarstė klausimą, ar galima moteris priimti lygiateisiais su vyrais universiteto klausytojais. Galiausiai buvo nuspręsta suteikti joms lygias teises. Ligi šiol jos universiteto reikalais neturėjo jokio sprendžiamojo balso ir negalėdavo gauti jokio akademinio mokslo laipsnio, nors moterys vadovavo dviem katedrom ir buvo užėmusios visos eilės lektorių vietas. Tačiau ir dabar nutarta joms .suteikti tiktai akad. laipsnių titulus, bet ne teises. Moterų lygybės klausimas Cambridge'o universitete jau buvo iškeltas prieš 50 metų, bet tąsyk jis buvo išspręstas moterų nenaudai.

Anglijoj išleisti nauji nuostatai, kuriais po 1947 m. sausio ld. šaukiami į kariuomenę naujokai gali laisvai pasirinkti, ar pirma stoti į kariuomenę, ar baigti studijas. Einantieji pirma karinės prievolės atlikti gauna patikinimą, kad po dvejų metų tikrai bus iš kariuomenės paleisti.

Anglų universitetų profesoriai pareiškė sutikimą, skaityti po vieną semestrą vokiečių universitetuose.

* Amerikos Jungtinėse Valstybėse Princetono universitetas suteikė JAV užs. reik. ministeriui Marschaliui garbės daktaro laipsnį. Marshalis ta proga pasakytoj kalboj dabartinius laikus pavadino dar kritiškesniais nei karo metais. Jis kvietė amerikiečius studentus gerai įsisąmoninti į atsakingumą, kurį amerikiečių tautai dėl pasaulinių įvykių uždeda dabarties reikalavimai.

Franklino institutas Filadelfijoje, vienas iš seniausių mokslo institutų Amerikoje, abu Franklino medalius už pasižymėjimą moksle 1947. m. suteikė garsiajam Oxfordo un-to chemikui Robertui Robinzonui ir branduolinės fizikos instituto Chicagoje bendradarbiui Dr. Fermiui, jau anksčiau apdovanotam Nobelio premija už atominės energijos tyrinėjimus.

JAV užsienių reikalų ministerija sudarė nuostatus keistis JAV aukštųjų mokyklų mokomuoju personalu ir studentais su 15 kitų kraštų. 30 anglų studentų jau atvyko iš Anglijos studijuoti į Vokietiją. Panašiu būdu studentais keičiamasi ir su kitais kraštais.

* Prancūzijoje Montpellier universitetas suteikė Olandijos karalienei Vilchelminai garbės daktaro laipsnį. Ta proga teologijos fakulteto dekanas pažymėjo, kad „krikščionis teologas šiandien yra kiekvienas krikščionis, kuris nori kitus žmones, savo brolius, apšviesti dieviškojo Apreiškimo šviesa.“

* Kinijoje į katalikų universitetą Pekine pareiškė norą įstoti studijuoti apie 4.000 studentų, bet galėjo būti priimti tik 1.100. Dabar universitetas, nors gaudamas veikti ir skurdesnėse sąlygose už valstybinius universitetus, turi 2.500 klausytojų. Fu Yeno vid. mokyklą lanko 1.350 mokinių. Dabartinis universiteto rektorius vokietis Lahmannas pakeistas amerikiečiu P. Rigney. Kat. universitetas šiuo metu ruošia Kinijai kat. enciklopediją.

* Japonijoje steigiamas amerikiečių universitetas. Tam tikslui paskirta 10 rali. dolerių. Tą sumą sudėjo privatūs labdariai ir įvairios amerikiečių draugijos.

* Šveicarijoje dabar kreipiamas ypatingas dėmesys aukštosiose moklyklose į tyrinėjamąją, universitetų funkciją, ne tik mokomąją. Tai dėl to, kaip pareiškė prof. E. Havaldas per akademikų suvažiavimą Zūriche, kad Šveicarija, kaip maža valstybė, savo ateitį gali užsitikrinti tik savo mokslinio darbo kokybe ir aukšta dvasine kultūra. Taip pat nutarta atsidėjus remti jaunuosius mokslininkus, pasiryžusius daryti mokslinę karjerą. Stipendijoms paskirta 50.000 šveicarų frankų. Universitetai ten laikomi Šveicarijos mokslinio lygmens simboliu.

Berlyno Kontrolinė Taryba, rekomenduojama Amerikiečių Karinės Valdžios, nutarė suteikti Heidelbergo un-to studentui, pavarde cand. phil. Kluas Jonas, pirmajam iš vokiečių studentų, teisę išvykti gilinti mokslinių studijų į Šveicariją.

Šveicarų studentų delegacija aplankė visą eilę vokiečių aukštųjų technikos mokyklų ir Miuncheno universitetą. Jie pažadėjo visokiais būdais remti Pietų Vokietijos universitetus. Šiaurės Vokietijos kraštais rūpinasi Švedija, Danija, Olandija. Šiuo metu Šveicarijoj savo studijas baigia 36 vokiečiai, daugiausia internuoti karo belaisviai.
Zūricho un-to prof. Zimmerlis, apdovanotas Gottingeno un-to garbės daktaro laipsniu, vasaros metu pasižadėjo skaityti paskaitas Berlyno un-te apie Sen. Testamentą, o Bazelio un-to juristas prof. Baumgartenas-Berlyno un-te teisių fakultete. Kolno un-te panašias paskaitas jau skaito amerikietis Hopkinso un-to prof. L. Spitzeris.

* Čekoslovakijoje ketvirtasis universitetas atidarytas Olmūtzo mieste. Jį iškilmingai atidarė prezidentas Dr. Benešas. Universitetas buvo įstegtas 1570 m., bet pereitam šimtmety austrų vėl uždarytas.

* Lenkijoje šalia iš senų laikų veikiančio kat. universiteto Liubline, turinčio visus fakultetus, valdžia atidarė lygia greta valstybinį universitetą, kuris pavadintas Marijos Curie — Skladkovskos vardu. Kaip iš švietimo ministerio ta proga pasakytos kalbos paaiškėjo, universitetui skiriama misija „ypatingai atsidėjus rūpintis filosofiniu materializmu“.

* Sov. Sąjunga sakosi turinti didžiausią pasaulyje studentų skaičių, būtent — 650.000. 1946 m. įsteigtos šios naujos sovietinės aukštosios mokyklos: universitetai Kišiniove ir Užgorode, jūrų aukštoji mokykla Vladivostoke, medicinos karo akademija Vitebske ir teatro aukštoji mokykla okup. Estijoj Talino mieste. Per ateinantį penkmetį užplanuota paruošti 602.000 „užgrūdintų gamtos mokslų specialistų.“

* Vokietijoje Sov. zonoje nuo 1947 m. vasaros semestro visuose un-tuose įvedami semestriniai egzaminai. Taip pat stiprinamas „mokslinis marksizmo-leninizmo kursas“, o politiniai dabartinės tikrovės mokslai su sociologija padaromi privalomi net studijuojantiems meną bei jo istoriją. Didelės iškilmės buvo surengtos Markso namuose Jenoje, kur buvo pabrėžtas didelis giminingumas tarp mokslinių darbų Jenoje ir tolygių Markso-Engelso instituto Maskvoje.

K a s e l y j e įsteigta valstybinė aukštoji meno mokykla. Gutenbergo vardo un-tas Mainze gavo iš užsienio 350.000 RM. pašalpos. 200.000 RM. bus panaudota naujiems institutams įruošti. Prie jo sudaryta bažnyčios istorikų taryba, kuriai imasi vadovauti prof. Ahlhaus iš Heidelbergo, Erlangeno universiteto pavyzdžiu Amerikos kultūros istorijos katedra įvedama ir Miuncheno universitete. Jai vadovauti pakviestas anglistas prof. L. v. Hibler - Lehmannsport, Miuncheno un-tas, 1472 m. birželio 26 d. įsteigtas Ingolstadte, 1800 m. persikėlęs į Landshutą ir 1826 m. atkeltas į Miuncheną, birželio 25 d. un-to auloje iškilmingai paminėjo un-to gyvavimo 475 metų sukaktį. Į Miuncheno un-tą kviečiami dėstytojais Ramono Guardini iš Tūbingeno, Dr. Walteris Geitzas iš Berlyno, prof. A. Dempfas iš Vienos ir prof. Schnabelis iš Karlsruhės.

Vokiečiai trijuose US zonos universitutuose, būtent — Marburge, Erlangene ir Heidelberge, vasaros atostogų metu ruošia spec, vasaros kursus saviesiems studentams ir užsieniečiams. Juose rezervuota po 35 vietas amerikiečiams studentams ir po 15 iš kitų kraštų. Tačiau ne iš visur į juos atvyks užsieniečių. Tarpt, studentų „mainams“ skirtas amerikiečių laivas „Marine Jumper“ iš New Yorko uosto su 500 amerikiečių studentų jau išplaukė.

* Vokiečių žymusis mokslininkas prof M. Planckas vėl pradėjo skaityti paskaitas Gottingeno universitete.

 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai