Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MENAS PDF Spausdinti El. paštas

* Vokiečiai apie DP meno parodą. Vokiečių literatūros ir meno žurnalas „Prizma“ N 6 įsidėjo apžvalgą, pavadintą „DP meno paroda“. Joj vertinami bavarų Nacionalinio Muziejaus rūmuose YMCOS iniciatyva suruoštoj DP meno parodoj išstatyti darbai, pažymint, kad parodoje buvo išstatyti 71 Amerikiečių zonos dailininko 336 paveikslai — lenkų, lietuvių, latvių, estų, rusų, jugoslavų, be pilietybės ir, palyginti, kiekybe gausios ukrainų grupės. Apžvalgininkai pastebi, kad šie dailininkai daugiau orientuojasi į Vakarus ir į jų meną, negu į Rytus. Jų krikšto tėvais galėtų eiti Quentin,de Latour, Brueghel, Goya, „Barbisono mokykla“, Monet, Sisley, Cėzanne, Gauguin, Vuillard, Maillol, Dufy, Gromaire, Munch ir Kokoška.

Įvertinęs bendrais bruožais parodą, apžvalgininkas gale pastebi, kad Europoje kyla naujas sąjūdis, apšauktas neohumanizmu, nusisukęs nuo visokio žmogaus darkymo meno vardu. Tuo metu, kai literatūra ir filosofija eina negacijos keliu, menas pasirinko teigiamąją kryptį. Jau 1940 m. pasirodė R. Houghes parašyta moderniojo meno istorija, pavadinta „Dabartiniai“, Į kurią susibūrė ligi tol palaidi buvę toks Ondot, Souverbie, Poncelet, Planson, Brian-chon, Berard ir Caillard, pirmą kartą apsiskardemdami „neohumanistais“. Jų šūkis — atgal į žmogų ir jo dvasią. Gi pati jaunoji meno kryptis turi apsčiai savo sekėjų ne tiktai Prancūzijoje: ji drąsiu žingsniu žengia ir už jos ribų. 1942 m. Pau] Haeserts Briuselyje paskelbė save garsųjį šūkį „Retour a l'Humain“ pasmerkdamas kubistų robotus, „fovistų“ arlekinus, surrealistų visokius fantomus, Gargallo skeletus, Permekės monstrus, Klee embrionus, apšaukdamas juos tiesiog „velnio išperomis“, išdrįsusiais meno pasaulyje nužudyti žmogų. Toji belgų neohumanistų grupė pasivadino „animistais“. Didžiojoj tarptautinėj UNESCO meno parodoj Pryžiuj anglų humanistas Graham Sutherland. skelbiamas didžiausiu jaunosios kartos tapytoju.


Prie neohumanistų prisideda ir minimoji DP meno paroda; kiek ir kurie joje dalyvavę lietuviai dailininkai pasirodė esą neohumanistai, apžvalgininkas nemini.

* Augsburge įvyko baleto artistų suvažiavimas. Sudaryta baleto meno taryba. Nutarta pirmiausia pastatyti „Coppelia“, nes šis baletas buvo statytas pirmuoju ir Lietuvoje 1925 m.

* Augsburgo Liet. Dramos Kolektyvas ruošia Maurice Rostando dramą „Žmogus, kurį užmušiau“. Veikalą režisuoja p. Zalinkevičaitė — Petrauskienė.

* Išėjo Dail. V. K. Jonyno pieštų, ženklų Saaro kraštui, Wūrtembergui, Badenui ir Pfalcui. Bet paskum pasirodė Paryžiaus laikraščiuose žinia, kad Prancūzų Karinę Valdžią kažkoks neaiškus dailininkas apgavęs. Net buvo įdėtos padidintų pašto ženklų fotografijos, kuriose buvo matyti Hitlerio portretas su svastika.
Dail. V. K. Jonynas nutarė laikraščius, kuriuose pasirodė ši žinia, patraukti teisman, kadangi tai būta suklastojimo.

* Lietuviai vaidintojai ,,A t ž a l y n a s“ stato A. G e h r i 9 pav. pjesę „Šeštame aukšte“, vaizduojančią šviesią paryžietiško gyvenimo detalę. Režisuoja akt. Vyt. Valiukas, dekoruoja dail. K. Jezerskas. Premjera numatoma rugpjūčio pradžioje Hanau Lietuvių Stovykloje.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai