Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVIS STUDENTAS Jungtinėse Amerikos Valstybėse PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JŪRA GAILIUŠYTE   
Augštesnioji mokykla visuomet traukė į save Lietuvos jaunuomenę. Jau penkioliktam amžiuje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokios augšto-sios mokyklos, Lietuvos studentai vyko į Vakarų Europą, daugiausia Vokietiją ir Italiją, studijuoti įvairių mokslo šakų.

1579 m. jėzuitai įsteigė Lietuvoje pirmąją augštąją mokyklą "Societatis Jesu Almae Academia Universitatis Wilnesis". Ji pasiekė didelį garsą ir suvaidino svarbų vaidmenį lietuvių kultūriniame gyvenime. Šiai mokyklai atsidarius, daugiau Lietuvos jaunimo galėjo siekti augštų-jų mokslų, o Lietuvos studentų skaičius jau tada buvo didelis. Nuo 1803 m. šis universitetas buvo pavadintas Vilniaus Universiteto vardu. Turint galvoj anų laikų socialinę struktūrą, daugiausia ją lankė bajorų vaikai, bet ir valstiečiams nebuvo universiteto durys uždarytos. Ten mokėsi Dakuantas, Valančius, Stanevičius ir kiti žymūs tautos vyrai. 1832 m. rusams uždarius Vilniaus Universitetą, Lietuva liko be augšto-sios mokyklos. Lietuvos jaunuomenė savo krašte nebegalėjo siekti augštojo mokslo ir turėjo vėl, kaip anksčiau, vykti į svetimus kraštus studijuoti.

Nepriklausomybę atgavus, 1922 m. buvo atidarytas universitetas Kaune. Lietuvos jaunuomenei vėl buvo sudaryta galimybė mokytis savame krašte. Komunistams okupavus Lietuvą, daugelis lietuviškos jaunuomenės atsidūrė tremtyje. Lietuviai išsisklaidė po visas pasaulio šalis. Didžiausias jų skaičius pateko į Jungtines Valstybes. Jie suprato mokslo reikšmę ir skatino jaunuomenę stoti į šio krašto universitetus ir įsigyti kokią nors profesiją.

Tad po antrojo pasaulinio karo Amerikos universitetuose lietuvių studentų skaičius pradėjo augti. Šiuo laiku lietuvių studentų skaičius čia siekia netoli tūkstančio. Tas skaičius yra apytikris. Lietuvių Studentų Sąjungoje užregistruotų studentų yra apie 650. Spėjama, kad geras trečdalis yra visai neregistruoti. Pagal L.S.S. (Lietuvių Studentų Sąjunga) padarytą 1960 metais anketą, iš šio skaičiaus 41 yra moterų, 59% yra vyrų. Vargiai kada nors anksčiau tiek lietuvių lankė augštąsias šio krašto mokyklas. Lietuvių studentų amžius yra taip pasiskirstęs: pagal anketą, iki 20 metų yra 21.2% nuo 20 m. iki 24 m. — 59.1%, nuo 25 m. iki 29 m. — 17.1%, ir per 30 m. — 2.6%. Šie skaičiai rodo, kad mūsų studentija yra jauna.

Tenka pažymėti, kad didžiausias viso laisvojo pasaulio lietuvių studentų skaičius yra A-merikoje. Čikagoje yra apie trys šimtai lietuvių studentų, tai didžiausias skaičius vienoj vietoj. Po to maždaug lygiais skaičiais eina Urba-na, New Yorkas, Detroitas, Clevelandas, gal mažiau yra Philadelphijoj, Bostone ir kitur.

STUDENTŲ ORGANIZACIJOS
Didžiausia lietuvių studentų organizacija yra Lietuvių Studentų Sąjunga Amerikoje. Ji apjungia visus lietuvius studentus, neatsižvelgiant į jų partijas ar ideologijas. Amerikos lietuvis studentas j ieškojo progų su lietuviais susitikti; pabendrauti, pasidalinti naujais įspūdžiais. Tarpusavio ilgesys ir lietuviška dvasia vertė lietuvius studentus organizuotis į vieną vienetą. Apie 1950 m. kai kuriose vietovėse steigėsi mažos studentų draugijos, kurios net leido laikraštėlius. Šios draugijos puoselėjo sąjungos atsiradimą. Realiausias impulsas jai steigtis iškilo tarp lietuvių akademikų, studijavusių Madisone, Wisconsin. Du studentai, Vytautas Žvirzdys-Vardys ir Vytautas Kavolis, 1951 m. suplanavo sąjungos veiklos gaires. Tada buvo sudaryta organizacinė komisija, kurion įėjo minimi asmenys ir kiti. Buvo pradėta skelbti atsišaukimai, straipsniai ir mintys, skatinant visus studentus jungtis į Lietuvių Studentų Sąjungą. 1951 m. birželio mėnesio 24d. buvo išrinkta pirmoji L.S.S. centro valdyba ir revizijos komisija. Pirmininku buvo išrinktas Vyt. Žvirzdys-Vardys. Taip prasidėjo Lietuvių Studentų Sąjungos veikla. Dabar sąjunga turi per dvidešimt skyrių.

1952 m. L.S.S. pradėjo leisti "L.S.S. JAV Biuletenį", kuris vėliau buvo pavadintas "Studentų Gairėmis" Dabar žurnalas pasiekia visus sąjungos narius. Tais pačiais metais įsisteigė L.S.S. Šalpos Fondas. 1954 m. L.S.S užsienio skyrius pradėjo leisti žurnalą "LITUANUS" anglų kalba. L.S.S. taip pat dalyvauja Baltų Studentų Federacijoje. Čia dirbama bendrai su latviais ir estais. Į šią federaciją lietuviai studentai įnešė daug darbo ir yra turėję kelis kartus lietuvius studentus jos pirmininkais.

Elena Kepelaitė Mergaitės (Aliejus)

L.S.S. yra svarbi studentų organizacija. Ne visi lietuviai studentai pasirenka ideologines organizacijas. Jie, stodami į L.S.S., per ją įsijungia į bendrą studentų darbą. L.S.S.-oje įvairių pakraipų žmonės mokosi bendrai dirbti bendram labui. Čia apsišlifuoja jų skirtumai, pratinasi prie tolerancijos ir tampa socialesni. Per L.S.S. mūsų studentai įsijungia į tarptautines organizacijas ir išeina į tarptautinę areną. Be Baltų Federacijos, L.S.S. taip pat dalyvauja visos Amerikos studentų suvažiavimuose ir ten atstovauja lietuviams. Kitų tautų studentai, būtent, ukrainiečiai, vengrai ar kiti, kviečia lietuvius studentus dalyvauti jų suvažiavimuose ir kituose svarbesniuose įvykiuose. L.S.S. kviečia jų atstovus į savo svarbesnes šventes.

Kitos studentų organizacijos yra kopijos buvusių Vytauto Didžiojo universiteto studentų organizacijų. Tik Amerikoje jos pabrėžia lietuvybės išlaikymo ir lietuvių kultūros reikalą daugiau, negu tai buvo daromo Lietuvoje. Čia mes turime: akademikus skautus, studantus ateitininkus, studentus santariečius, studentus neolituanus. Atsikurdamos tremtyje, lietuvių studentų organizacijos pasiėmė jų tikslus ir turėtas Lietuvoje tų organizacijų uniformas ir vėliavas, išskiriant santariečius. Dabar uniformos ir vėliavos naudojamos tik lietuvių visuomenės susirinkimuose bei studentų suvažiavimuose. Reikia pastebėti, kad amerikiečiai studentai uniformų neturi.

Po L.S.S. savo didumu eina Akademikų Skautų Sąjūdis, kuriam priklauso Korp. Vytis ir Akademikių Skaučių Draugovė. Pagal 1960 m. L.S.S. anketą 32% visų lietuvių studentų buvo akademikai skautai. Šis skaičius gan tikslus.

Kaip Lietuvoj, taip ir tremtyje, akademikai skautai savo veiklą remia skautybės principais, pritaikytais akademinei jaunimo dvasiai ir reikalams. Svarbiausias skautybės tikslas yra religiškai, tautiškai ir visuomeniškai vertingų susipratusių lietuvių individų ugdymas. Augščiau-sias visų akad. skautų tikslas yra lietuvybės išlaikymas ir tobulėjimas moksle. Skautų šūkis — "Dievui, Tėvynei, Artimui" nusako Akademinio Skautų Sąjūdžio veikimo krypti. Jie rengia vakarus, stovyklas, studijų dienas. Akademinis Skautų Sąjūdis turi "Vydūno Šalpos Fondą", leidžia žurnalą "Mūsų Vytį" ir "Ad Meliorem", informacinį leidinį.

Savo skaičium toliau eina Studentų Ateitininkų Sąjunga. Pagal tą pačią 1960 m. anketą, šiai sąjungai priklauso 30% visų lietuvių studentų. Studentų ateitininkų pasaulėžiūra yra pagrįsta Kristaus mokslu ir siekia pilnutinio gyvenimo sintezės. Remdamiesi šūkiu "Visa atnaujinti Kristuje", ateitininkai visą savo gyvenimą stengiasi tvarkyti pagal krikščioniškosios dorovės dėsnius. Dabartiniu metu veikia keturios S.A.S. korporacijos ir daugiau kaip 20 draugovių. Praktiškai S.A.S. veikla reiškiasi stovyklomis, studijų dienomis, suvažiavimais, spauda ir priklausymu tarptautiniam sąjūdžiui Pax Romana. Šiuo metu Pax Romana pirmininkas yra ateit. dr. Vytautas Vygantas. Tai garbė lietuviams, kad jaunas lietuvis vadovauja tokiam dideliam tarptautiniam katalikų intelektualų judėjimui. Studentai ateitininkai taip pat turi Šalpos Fondą ir leidžia "Gaudeamus".

Pagal savo dydį toliau eina santariečiai, kurie, anos anketos žiniomis, sudaro 12% visų studentų. "Santara" susikūrė ant tų principų, kuriuos Lietuvoje puoselėjo studentai varpininkai, o Vokietijoje "Šviesos Sambūris". Jie įsisteigė 1954. Tada buvęs Nepriklausomųjų Studentų Sąjūdis nutarė pasivadinti nauju Lietuvių Studentų Santaros vardu. "Santara" neturi bendros ir visiems privalomos ideologijos. Santarie-čius jungia bendri tautiškumo, humanizmo, demokratijos, žodžio bei minties laisvės (liberalizmo) principai. Iš savo narių "Santara" reikalauja tolerancijos ir kovos dėl lietuvių tautos laisvės.Jie taip pat rengia vakarus, stovyklas ir leidžia kultūros žurnalą "Metmenis".

Vėliausiai atsikūrusi JAV. lietuvių studentų organizacija tai neolituanų. Pagal minėtą anketą, jie čia sudaro 7% lietuvių studentų. Neolituanų tikslas — Lietuvių tautos didybė, jos garbė bei gerovė ir valinga bei tauri asmenybė. Jų šūkis "Pro Patria" nusako neolituanų veiklą. 1955 m. Toronte, Kanadoje, suvažiavime buvo nutarta tęsti veiklą Neolithua-nų vardu. Šiuo metu skyriai veikia didesnėse lietuvių kolonijose. 1958 m. Čikagoje neolitua-nai pradėjo leisti neperiodinį leidinį "Korp! Neo-Lithuania" informacijai.

Visose organizacijose yra įvairių sekcijų, kuriose studentai lavinasi savo pamėgtoje mokslo srityje. Mūsų studentija taip pat reiškiasi sporte, bet savo atskirų organizacijų neturi. Jie dalyvauja visų lietuvių sporto sąjungose.

Reikia pažymėti, kad JAV. studentų organizacijų tarpe nerandame lietuvių marksistų grupių. Jeigu yra tokių pavienių asmenų, tai jie nepasireiškia viešame studentų judėjime.

Visos studentų organizacijos turi gražius ir kilnius tikslus. Visos pabrėžia reikalą jų nariams išlikti lietuviškos dvasios ir dirbti Lietuvos labui. Jos visos skatina neužmiršti lietuvių kalbos, pažinti ir gerbti lietuvių kultūrą.

Visos lietuvių studentų organizacijos veikia už universitetų ribų. Jos nėra universiteto vidaus gyvenimo reiškinys. Jeigu Lietuvoje visos studentų organizacijos turėjo savo Alma Ma-ter globą, tai Amerikoje to lietuvių studentų organizacijos neturi.

Palyginus mūsų studentų organizacijas su amerikiečių įvairiomis studentų organizacijomis, kaip "fraternities" ir "sororities", matyti didelis skirtumas. Mūsų studentų organizacijos paremtos ideologiniais pagrindais, o jų — daugiau profesininiais ir draugiškumo pagrindais. Todėl JAV. studentų tarpe pastebima augštes-nių visuomeninių idealų stoka. Tokie šūkiai kaip "Visa atnaujinti Kristuje", "Dievui, Tėvynei, Artimui", "Pro Patria" ir kiti amerikiečiams studentams yra nežinomi. Šie šūkiai studentui yra ir bus pasirinkto kelio gairė, kuri visą gyvenimą saugos žmogų nuo šunkelių. Žmogus su ideologija augščiau stovi už tą, kurio visas rūpestis yra tik geresnis duonos kąsnis. Ir ideologinės grupės geresnio duonos kąsnio neatmeta, bet tai joms nėra viskas. Amerikiečių studentų mąstymas ir siekimai ribojasi greičiau baigti universitetą ir gauti pelningą darbą. Be to, juos dar domina sportas. Amerikos studentui sunku išaiškinti mūsų studentų idėjiškumą, o jiems sunku suprasti mūsų organizacijų pobūdį.

Jaunuomenė visada jaučia augštesnių idealų alkį. Į tokią tuščią ir alkaną sielą lengvai gali įsimesti blogos idėjos ir visokie "izmai", kurie nei kraštui nei pačiam asmeniui nėra naudingi. Šiuo atžvilgiu mūsų studentas savo vidujiniu nusiteikimu yra turtingesnis, nes lietuvių organizacijos jam duoda tai, ko jis negauna universitete.

PROFESIJOS
Dabar pažiūrėkime, kaip lietuviškoji studentija skirstosi J.A.V. pagal pasirinktas mokslo šakas. Pagal tą pačią anketą, daugiausia studijuoja inžineriją ir architektūrą — 27%. Humanitarinius bei socialinius mokslus studijuoja 24%. Ekonominius ir prekybinius mokslus—5%. Mediciną —7% , meną, muziką ir dramą—3%, biologiją, bakteriologiją, fiziologiją — 2%, fiziką, chemiją ir farmakologiją — 10%. Palyginant su 1956 m. studentų anketos rezultatais, tenka pastebėti, kad inžinierių ir architektų skaičius sumažėjo, o visų kitų pakilo. Daugiausia pakilo humanitarinių mokslų studentų skaičius. Mūsų studentai, kaip matyti, pasirenka pelningesnes profesijas. Tenka pastebėti, kad daugumas lietuvių baigusių mokslus gauna pelningus ir gerus darbus. Didelis skaičius lietuvių studentų, — pagal anketą 16.5%, —gauna stipendijas. Daugumas studentų pasižymi geru mokslu ir kitais laimėjimais. Daug studentų, kurie baigia svetimas kalbas, gauna stipendijas pagilinti mokslus užsienyje.

Kaip jau žinome, studentų amžiaus vidurkis yra apie 23 metai. Senų savo amžiumi studentų lietuvių tarpe nėra. Čia universitetai reikalauja gerai mokytis, o nesimokančius iš universiteto šalina. Amerikoje "amžino studento" sąvoka nežinoma. Tokių lietuvių tarpe ir nėra.

KŪRYBINGUMAS
Lietuvos studentas visada buvo kūrybingas. Amerikoje jis reiškiasi literatūroje, mene, muzikoje ir kitur. Nežiūrint to, kad lietuvis yra atitolęs nuo Lietuvos ir praradęs tiesioginį ryšį su savo tautos kamienu, jis aktyviai reiškiasi lietuvių kultūriniame darbe.

Studentai jaučiasi tarp dviejų realybių: Lietuvos ir dabartinės gyvenimo aplinkos. Lietuviški motyvai jam yra artimi, bet amerikie-tiškas pasaulis jį taip pat veikia, gal ne daugiau. Tie studentai, kurie yra baigę gimnaziją Amerikoje ir jaučia savyje kūrybos galią, turi apsispręsti, kuria kalba jam išsireikšti. Reikia pastebėti, kad daugumo studentų lietuvių kalbos mokėjimas raštu yra silpnas.

Neskaitant pavienių asmenų, kurie pasižymi literatūriniais gabumais, kuria beletristiką ar poeziją, taip pat ir visa lietuviška studentiška masė savo kolektyviniu darbu stipriai reiškiasi mūsų kultūriniam veikime. Ryškiausias lietuvių studentų kūrybingumo reiškinys yra jų spauda.

Studentiškoji spauda yra plati ir daug apimanti: ji informacinė, ideologinė, profesinė ir kitokia. Lietuvių Studentų Sąjunga, J.A.V. kovodama dėl Lietuvos laisvės, leidžia specialiai skirtą svetimtaučiams žurnalą anglų kalba LITU ANUS. Jis išeina keturis kartus metuose ir aplanko didesnius J.A.V. universitetus, senatorius, žymesnius pasaulio universitetus ir asmenis. LITUANUS atlieka svarbų uždavinį svetimtaučių tarpe. Jame dedami straipsniai kultūriniais, politiniais ir kitais klausimais.

Lietuvių studentų informacijai ir tarpusa-viam ryšiui palaikyti L.S.S. leidžia neperiodines "Studentų Gaires". Šis žurnalas spausdina pranešimus, kronikos žinias ir straipsnius aktualiais studentų reikalais.

Dalis lietuvių laikraščių turi studentų skyrių, — ar tai savaitinį ar mėnesinį, kurie daugiausia prirašomi pačių studentų. Tokie skyriai yra "Drauge" — "Akademinės Prošvaistės" (pirmą kartą pasirodė 1953 m. rudenį). "Naujienose" — "Studentų Dienos" prabilo į skaitytojus 1954 m. "Studentų Aidai" pasirodė "Laisvoje Lietuvoje", o "Vienybėje" — "Studentai ir Gyvenimas". "Sėjoje" yra skyrius "Vivat Academia". Studentai ne tik reiškiasi savo laikraščių skyriuose, bet taip pat rašo ir kituose lietuvių laikraščiuose.

Ideologinės organizacijos turi savo spaudą. Studentų Ateitininkų Sąjunga leidžia informacinį biuletenį "Gaudeamus" ir, be to, reiškiasi ateitininkų žurnale "Ateityje".

Akademikai Skautai leidžia dvimėnesinį "Mūsų Vytį", kurio redakcijoje sutinkame studentus. Studentai skautai taip pat dalyvauja "Skautų Aide" ir "Draugo" savaitiniame skyriuje "Skautybės Keliu". Čia reikia pridėti dar jų informacinį leidinį "Ad Meliorem".

Santariečiai leidžia kultūrinį žurnalą "Metmenis". Šis žurnalas laikosi liberalizmo krypties. Jis deda ir studentų poeziją, beletristiką, iliustracijas ir straipsnius. Santariečių informacinis leidinys buvo "Santara", kuris dabar nebeina.

Lietuviai studentai reiškiasi ne tik lietuvių spaudoj, bet ir amerikiečių laikraščiuose bei žurnaluose. Lietuvių studentų dirba universitetų leidinių redakciniuose kolektyvuose. Kai kurie iš jų savo poeziją ir kitus straipsnius spausdina universitetų laikraščiuose bei žurnaluose.
Daug smulkesnių studentijos leidinėlių pasirodo stovyklose, suvažiavimuose ar kitur, informacinio ir humoristinio pobūdžio.
Daug lietuvių studentų lavinasi muzikoj ir dalyvauja choruose. Kai kurios studentų organizacijos turi savo orkestrus, kvartetus ir tt.

KAZIMIERAS ŽOROMSKIS BUTELIAI (aliejus)

Visa mūsų studentija pasižymi mūsų lietuviškos liaudies dainų meile. Nėra susirinkimo ar stovyklos, kur neskambėtų lietuviškos melodijos. Studentai sutinkami visur — dramos, literatūros rateliuose, tautinių šokių grupėse.

STUDENTAI IR POLITIKA
Lietuvis studentas Amerikoje, veikiamas aplinkos, yra susidomėjęs daugiau Amerikos politiniu gyvenimu, negu lietuviškų partijų politika. 1960 m. L.S.S. anketoj buvo klausimas, į kokią Amerikos politinę partiją jie linksta. Rezultatai parodė, kad 26.7% palankūs demokratams, o respublikonams 42.7%, ir į jokią partiją nelinksta 30.6%. 1960 m. pirmą kartą buvo pastebėta lietuviškos studentijos tarpe susidomėjimas amerikiečių rinkimais. Prezidentiniai kandidatai ir jų politika buvo diskutuojami viešuose organizacijų susirinkimuose. Tai rodo, kad lietuvis studentas pradeda persiorientuoti iš pabėgėlio į piliečio stovį.

Tik 3% studentai priklauso lietuvių politinėms partijoms, o 97% jokiai lietuvių partijai nepriklauso. 1960 m. anketoje 2 studentai pasisakė už krikščionis demokratus, 3 — už tautininkus, 3 priklauso kitoms arba jokiai politinei partijai. 1956 m. anketoje tik 45% nepasisakė nė už vieną lietuvišką partiją. Šie faktai rodo, kad studentai visai nesidomi lietuvių partijomis, bet simpatizuoja vienai ar kitai amerikiečių partijai.

Todėl tokio susiskaldymo dėl politikos, kaip tenka pastebėti senesnėje kartoje, studentuose nejaučiama. Studentai tarpusavyje gerai sugyvena, o rietenų dėl partijų beveik nepasitaiko. Kyla klausimas, kaip lietuviai studentai domisi Lietuvos laisvinimo byla. Procentais to negalima nustatyti, bet iš jų veiklos matyti, kad mūsų studentija Lietuvos laisvinimo klausimais rūpinasi ir visur tą klausimą kelia.

1956 m. birželio 14, ištremtųjų minėjimo proga, Lietuvių Studentų Sąjunga įteikė jaunimo peticiją viceprezidentui Nixonui. Peticijos tekste, nurodžius komunistų daromas mūsų kraštui skriaudas, Amerikos vyriausybė prašoma dėti visas pastangas, kad Lietuva vėl būtų nepriklausoma. Visiems gerai žinoma Sibiro maldaknygė, parašyta keturių Sibiro lietuvaičių. Studentų ateitininkų pastangomis per Pax Romaną ji išversta į įvairias pasaulio kalbas.

Įvairių lietuvių studentų organizacijų suvažiavimų progomis yra siunčiami sveikinimai A-merikos prezidentui ir primenama Lietuvos tragiška padėtis. Studentai, dalyvaudami visos J. A.V. studentų organizacijos (amerikiečių) suvažiavimuose, dažnai iškelia Lietuvos sunkią situaciją ir reikalą susidomėti jos padėtimi. Iš šių faktų matome, kad lietuviams studentams Lietuvos laisvinimo klausimai yra artimi ir jie jais sielojasi.

STUDENTAI IR LIETUVYBĖ
Lietuvis studentas Amerikoje yra įvairiose srityse aktyvus ir kūrybingas, bet to negalima pasakyti apie jo tautinį sąmoningumą. Čia yra silpniausia mūsų studentų pusė. Vis dažniau mūsų studentai savo tarpe pradeda vartoti anglų kalbą. Lituanistiniai kursai Fordhamo universitete prieš dvejus metus turėjo tik 20 studentų, o paskutiniais dvejais metais tie kursai negalėjo įvykti, nes nesusidarė reikalingas studentų skaičius (25 klausytojai).

Negalima lietuvių studentų perdaug kaltinti lietuvių kalfeos nemokėjimu, nes neturim savų gimnazijų ir universitetų, nėra progos susidaryti didelį lietuvių žodyną. Sunkesnėm mintim išreikšti jiems trūksta lietuviškų žodžių ir terminų. Lituanistinės mokyklos duoda tik pagrindines lietuvių kalbos, istorijos, geografijos žinias. Lietuviškų knygų ir laikraščių skaitymas galėtų tą žodyną padidinti, bet, deja, tų knygų ir laikraščių studentai labai mažai skaito. Pagal anketą (1960 m.) 28.7'^ neperskaitė nė vienos lietuviškos knygos per vienus metus, 24.8% perskaitė per metus vieną arba dvi knygas, 30.7% perskaitė nuo trijų iki penkių knygų, 15.8 % perskaitė šešias ir daugiau knygų per metus. 1956 m. anketoj buvo tik 16% lietuvių studentų, neperskaičiusių nė vienos lietuviškos knygos. Palyginę su 1960 m. anketa (28.7%), matome, kad domėjimasis lietuviška knyga žymiai krito. Daug geriau yra su laikraščių bei žurnalų skaitymu — daugelis studentų juos dar skaito.

Šių laikų lietuviškoje studentijoje, palyginus su 1956 m., nutautėjimas jaučiamas daug didesnis. Jaunoji studentija, baigusi gimnazijas ir pradžios mokyklas Amerikoje, yra persisunkusi amerikietiškos dvasios. Lietuvis studentas jaučiasi pasimetęs, jis jieško naujų priežasčių išlikti lietuviu. Šių laikų lietuvis studentas turi apsispręsti būti lietuviu. Jei Lietuvoje studentui nereikėjo dėti jokių pastangų išlikti lietuviu, nes visa lietuviška aplinka jį formavo lietuviu, tai Amerikoje to nėra. Čia jaunuolis sąmoningai turi apsispręsti likti lietuviu arba nueiti su amerikietiška mase. Norįs išlikti lietuviu turi spirtis prieš aplinkos nelietuvišką įtaką. Dr. V. Vygantas tvirtina, kad be šio apsisprendimo nebus prasmės veikti lietuviškose organizacijose.

Pagal dr. V. Vygantą, jau dabar turime tris lietuvių studentų tipus. Studentų tarpe yra tokių, nors jų dar nedaug, kurie sąmoningai išsijungia iš lietuviškos veiklos — jie ją laiko nevertinga ir beprasme. Jie kartais save laiko lietuviais, o reikalui esant, išsižada savo tautybės. Antrasis tipas dažniau pasitaiko — tai lietuviškai veiklai pasišventę jaunuoliai. Jie dirba organizacijų vadovybėse, spaudoje ir iš viso reiškiasi lietuviškoje visuomenėje. Trečias lietuvio studento tipas sudaro didžiausią grupę. Jis tik paviršutiniškai domisi tiek lietuviškos, tiek amerikoniškos plotmės gyvenimiškais klausimais. Jis neturi entuziazmo jokiai veiklai. Jį traukia tik pasimatymai su draugais, pasilinksminimai.

Nutautėjimo procesą pagreitina nebemokė-jimas lietuvių kalbos. Jau dabar yra tokių lietuvių studentų, kurie, būdami tremtinių vaikai, nebemoka kalbėti lietuviškai. Ar nekeista? Jaunuolis, išbuvęs keliolika metų lietuvių tėvų globoje, kurie nemoka angliškai, užmiršo savo kalbą! Ir kas dėl to kaltas? Ar ne tėvai? Tėvai turi pakankamai priemonių išmokyti vaikus lietuviškai. Išrodo, kad šalia jaunimui nuolat kartojamų žodžių: "Jaunime, neužmiršk savo kalbos", reikia ir tėvams per spaudą, susirinkimuose ir kitur šaukti — "Tėvai, būkit geri lietuviai, išmokykit savo vaikus kalbėt lietuviškai". Mes džiaugiamės sutikę antros, o kartais ir trečios kartos čia gimusį lietuvį, kuris kalba lietuviškai. Ir lietuvių studentų organizacijose pasitaiko vienas kitas trečios kartos studentas, kuris dar moka lietuviškai. Tai jų tėvų nuopelnas. Lituanistinės mokyklos ir organizacijos negali, yra bejėgės pavaduoti tėvų pareigas.

Faktai nėra džiugūs, ir sunku tikėtis, kad ateityje jie gerės. Reikia sutikti su mintimi, kad būsimoji lietuvių inteligentija Amerikoje kalbės daugiau angliškai negu lietuviškai. Tik mažas skaičius iš jų mokė tiek lietuvių kalbos, kad galės reikšti žodžiu ir raštu lietuvių kalba sunkesnes mintis. Mūsų inteligentija, kalbėdama angliškai, gal bus jautri lietuvių tautiniams reikalams ir dvasioje jausis lietuviais ir tokiais prisipažins. Tokiu atveju mes tapsim daugiakalbė tauta, kaip žydai. Jeigu' mūsų studentai ateityje toki bus, tikėkimės, iš jų atsiras pakankamas skaičius asmenų, kurie galės vadovauti lietuviškam judėjimui ir atstovauti lietuviškiems reikalams svetimtaučių tarpe.

STUDENTŲ RELIGINGUMAS IR MORALINIS STOVIS.
Religingumo atžvilgiu mūsų studentija stovi gan augštai. Visiškų ateistų nėra daug, bet jų pasitaiko. Daug didesnis nuošimtis yra indiferentų, kurie tikėjimo dalykais nesidomi. Čia didelės įtakos turi Amerikos nekatalikiškos augš-tosios mokyklos, kuriose yra įvairių srovių, su religija nieko bendro neturinčių arba net priešingų tikėjimui. Jos dalį mūsų studentų užkrečia. Jie tampa dažniausiai indiferentai. Apskritai paėmus, lietuvių studentija Amerikoje didele dalimi yra religinga. Dvi didžiausios lietuvių studentų sąjungos, skautai ir ateitininkai, eina su religija. Jų, kaip matėme, yra daugiau kaip 60% visų studentų. Kitos sąjungos, nors į-sakmiai to iš savo narių nereikalauja, bet pripažįsta krikščioniško mokslo dėsnius.

Moraliniu atžvilgiu lietuviai studentai stovi gana augštai. Didelių girtuokliavimų, su mažom išimtim, jų tarpe nepastebim. Prie to prisideda universitetų reikalavimai rimtai dirbti-mokytis, todėl nėra laiko studentų lėbavimams.

Jeigu manyti, kad vedybos lietuvio su lietuve yra dorybė, tai tokių, kuriems nesvarbu tautybė, pagal 1960 anketą yra 13.4% visų atsakiusiųjų studentų. Tai vis dėlto didelis skaičius.

Baigiant reikia pažymėti, kad mūsų studentija Amerikoje nieko neatsilieka nuo savo kolegų amerikiečių, o savo idėjiškumu daug kur juos pralenkia. Tikėkimės, kad noras mokytis ir siekti akademinio išsilavinimo niekad nesumažės ir kad lietuvių inteligentų skaičius didės. Ateityje, po keliolikos metų, mes turėsime Amerikoje keliasdešimt tūkstančių išsimokslinusių žmonių. Jie tikriausia ir ekonomiškai bus gerai įsikūrę. Jeigu jie visi išliks tautiškai susipratę ir lietuviškuose reikaluose aktyvūs, tai bus didelė jėga, kuri lietuvių tautos reikalams galės daug padėti. Jie būtų pakankama sąlyga klestėt lietuviškai knygai, menui ir visam lietuviškam kultūriniam bei politiniam reikalui. Nereikėtų gailėtis pastangų, siekiant to tikslo. Jei jie išsibarstys po visą platų Amerikos kraštą be ryšių su kitais, jų nauda bus mažai jaučiama, — jie nuskęs amerikoniškam katile. Kad taip neįvyktų, jau dabar laikas steigti atskirą augštąsias mokyklas Amerikoje baigusių organizaciją arba prie sendraugių organizacijų jų sekcijas. Kaip yra pastebėta, čia baigę universitetus labai nenoriai jungiasi bendrai su sendraugiais. Jie randa ten jiems svetimą, dažnai lietuviškų politinių partijų atmosferą, kurios jie nesupranta ir vengia. Senoji karta turėtų juos suprasti ir dėl to jų nesmerkti.

Donatas Buračas Rankos

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai