Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
RYTAI IR VAKARAI TARPTAUTINĖJE KNYGŲ MUGĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. J. Grinius   

Prieš antrą pasaulinį karą tarptautinės reikšmės turėjo Vokietijos Leipzigo mugės. Tačiau šitam miestui patekus į sovietinę santvarką, Leipzigo mugių reikšmė mažėja; tuo pačiu iškyla Frankfurto prie Maino (Vokietijoj) mugės, ypač knygų mugių tarptautinė reikšmė. Ji didėja kasmet čia dėl nevokiškų leidyklų gausėjančio dalyvavimo mugėj, čia dėl taikos premijos, kuri per mugę suteikiama kasmet vis kitam autoriui, nusipelniusiam savo raštais tautų susipratimui, čia dėl naujenybių, pasirodančių knygų pasauly. Tokia savotiška naujenybė Frankfurto knygų mugėje-parodoje 1957 metais buvo Pabaltijo tautų knygos laisvajame pasauly. 1961 m. knygų mugė (spalių 18-23 d.) buvo tarp kito ko įdomi tuo, kad greta laisvojo pasaulio knygų joj buvo išstatytos komunistinio ir Rytų nekomunistinio pasaulio knygų, o Vakarų Vokietijos leidyklų taikos premija buvo suteikta indų religijos filosofui Sarvepal-liui Radhakrišnanui.

Tarptautinėje knygų mugėje Frankfurte prie Maino pernai dalyvavo 32 kraštai, kuriems atstovavo 1843 leidėjai. Jų apie trečdalis buvo iš Vokietijos. Knygų vardų pernai parodoj buvo 100,000; knygų naujų leidimų buvo 44 000; 26.000 jų buvo vokiečių leidyklų ir 18,000 kitų mugėj dalyvavusių kraštų leidėjų. Nors šių skaičius buvo žymiai didesnis negu vokiečių, tačiau tų nevokiškų naujenybių buvo mažiau, nes nevokiški leidėjai pirmiausia stengėsi parodyti gražiąsias knygas. Su meniškai išleistomis knygomis pernai mugėje taip pat dalyvavo Čekoslovakija, Lenkija, Sovietų Sąjunga, Vengrija.

Nors per metus išleidžiamų knygų skaičius nėra vienintelis rodiklis apie krašto dvasinę kultūrą, bet jis priklauso prie svarbių liudytojų apie gyventojų intelektualinius interesus. Todėl knygų skaičiais domisi ir UNESCO. Ji yra suskaičiusi, kad 29 kraštai pasauly išleidžia daugiau negu 2,000 knygų kasmet. Pirmąją vietą tarp tų 29 užima Sovietų Sąjunga (daugiau kaip 40,000 knygų vardų), toliau eina Japonija, Didž. Eritanija; Vak. Vokietija stovi ketvirtoj vietoj pasauly su 26,000 knygų vardų per metus; po jos eina JAV, Prancūzija, Indija ir Italija su daugiau kaip 10,000 knygų per metus. Iš to matyti, kokią didžiulę intelektualinę jėgą išvysto Vakarų laisvasis pasaulis su savo rašytojais ir skaitytojais. Nors karų nuvarginta ir morališkai susilpnėjusi, Vakarų Europa vis dėlto tebesudaro laisvojo pasaulio smagenis: vien Anglija ir Vak. Vokietija savo knygų naujais leidimais gerokai pralenkia Sovietų Sąjungą, nors šios gyventojų skaičius dvigubai didesnis negu anų dviejų Vakarų valstybių. Tik nejauku konstatuoti, kad JAV-se, kurios vadovauja laisvojo pasaulio politikai, knygų produkcija yra neproporcinga jų ūkinei ir karinei galybei; atrodo, kad šis laisvojo pasaulio nugarkaulis nešioja per lengvų smegenų galvą, nes jos knygų rodiklis stovi toj pačioj grafoj, kaip mažytės Italijos — daugiau kaip 10,000 naujų leidimų kasmet. JAV-bes knygų skaičiais toli pralenkia Japonija ir iš paskos JAV-bes vejasi ūkiškai atsilikusi Indija. Nors Vak. Europoj Vokietija (be sovietinės zonos) stovi antroj vietoj knygų produkcijos atžvilgiu, bet kadangi tarptautinė rinka jos knygoms siauresnė negu Anglijos, tai reikia laikyti, kad Vak. Vokietijos gyventojai labiau mėgsta knygas negu kiti europiečiai. Vokietija duoda paskatų ir laisviesiems Rytams. Per praėjusią knygų mugę vokiečių leidyklos iškėlė Indiją, suteikdami taikos premiją Indijos respublikos viceprezidentui Sarvepalliui Radhakrišnanui, kuris yra vienas iš žymiausių šių dienų indų filosofas ir rašytojas.

Sarvepalli Radhakrišnan yra gimęs bramanų kastoj 1888 m. Buvo religijos filosofijos profesorium Mysore, Oksforde, Kalkutoj, kol tapo indų šventojo miesto Benareso vicerektorium universitete. Be indų, S. Radhakrišnan gerai pažįsta Europos kultūrą ir yra parašęs šiuos žinomus veikalus: Indian Philosophy, Eastern Religions and Western Thought, The Hindu way of Life, An idealistic View of Life, Religion and Society, Recovery of Faith, Eastern and Western. S. Radhakrišnan priklauso prie dvasinių vadų Indijos laisvės kovose ir yra buvęs 1949-52 m. Indijos atstovu Maskvoje. Jam vokiečių knygų leidėjų premija buvo suteikta už tai, kad jis savo raštuose ir kalbose skelbia ne tik sugyvenimą tarp tautų, bet ir reikalą bendradarbiauti religijoms. S. Radhakrišnanui religijos nera tik visuomeninio gyvenimo apraiškos, kaip galvoja posityvistai. Jam kiekviena religija yra tikra dvasinė jėga, vedanti į vieną ir tą patį Dievą, be kurio žmogus negali tinkamai išsiskleisti. Nors krikščionišku požiūriu šitoks religijų sulyginimas yra klaidingas, bet negalima nepripažinti dalies tiesos, kai S. Radhakrišnan teigia, kad "yra tiek kelių į Dievą, kiek yra sielų. Kiekvienas žmogus ir jo santykis su Dievu yra vienkartinis". Šis teiginys nereiškia individualizmo, nes S. Radhakrišnan dar sako: "Iš pavienio mūsų buvimo mes turime pasiekti bendruomenę". Ir "Tautų bendruomenė pasauly tegali susikurti religijų bendradarbiavimo pagrindu".

S. Radhakrišnan negali nematyti, kad prieš religijas ir jų eventualų bendradarbiavimą kovoja komunizmas. Bet jam, kaip daugeliui indų, komunizmas yra Vakarų apraiška. Jis ją smerkia drauge su mechanizacijos ir sumasejimo procesu Vakarų žmonėse, šitaip rašydamas: "Nors mes padarėme didelę pažangą moksluose ir technikoj, bet mūsų gyvenimas etiniu ir dvasiniu atžvilgiu nestovi augščiau už buvusių kartų. Kai kuriais atžvilgiais mes esame nusmukę į žemesnį laipsnį, žmogaus prigimtis tapo sumechanizuota, viduj tuščia; mes esame degraduoti į visuomenės atomus, į masės narius. Kai kurie naujausi mėginimai pertvarkyti visuomenę yra lydimi šio pavojaus. Drastiški kontrastai tarp skurdo ir turto nepriskirtini būtinai komunizmui. Ir fašizmas taip pat stengėsi sukurti tikrą bendruomenini gyvenimą ir teisingiau padalyti galią ir turtus. Tik šie bandymai turi nelaimingas pasėkas: jie sukuria konfliktus ir nuveda prie asmeninės laisvės panaikinimo. Atsiranda sielų sunormavimas, pasitikėjimo savim praradimas, polinkis jieškoti išganymo masėje. Pavieniam išplėšiama ne tik laisvė tvarkyti savo gyvenimą pagal savo valią, bet jam atimama laisvė mąstyti ir savo mintis bei nuomones pareikšti nekliudomai. Tada visuomenė tampa kalėjimu".

Prieš šitokį stovį ir jo grėsmę geriausias vaistas yra dvasinis veiklumas, nes dvasia nežino kapituliacijos prieš fizinės jėgos galybę. Kas šios išsigąsta, tas yra dvasinis analfabetas. Dėl šitokių analfabetų kuriasi pasaulis, "kuriame vyrai ir moterys gimdomi retortoj, kuriame nebėra jokio šeimos gyvenimo, jokio meno ir literatūros, jokios filosofijos ir religijos ir kuriame visi dvasios dalykai yra mirę", šitoks pasmerkimas liečia komunistinį pasaulį ir kiekvieną sumechanintą civilizaciją. S. Radhakrišnan taip pat pasisako prieš moderniškus mitus, kuriamus masėms valdyti: "Atmetimas vidaus pasaulio asmeninio pažinimo nėra joks pažangos ženklas. Mūsų civilizuotame pasauly vyksta dalykai, kurie primena praeities tamsiausias epochas. Nauji dievai, kurie vadinasi liaudis, arba tauta, užėmė vieno iš sosto pašalinto Dievo vietą, žmonių sielos buvo apnuodytos mitų masėms". Įdomu, kad Indijos bramanas S. Radhakrišnan prieina prie tų pačių išvadų, kaip Vakarų krikščioniško humanizmo atstovai, vertindami šių dienų visuomeninį gyvenimą "Dabartinė visuomenės santvarka turi vieną pagrindinę ydą — ji nėra pakankamai demokratiška. Demokratijos pagrindas — žmogaus vertės pripažinimas", sako Radhakrišnan. Bet žmogaus neliečiamoji vertė blanksta, atmetus dvasios primatą ir Dievą, šitai S. Radhakrišnan ne tik pripažįsta, bet ir to reikalauja, skelbdamas besikuriančio vieningo pasaulio pagrindus.

Be abejo S. Radhakrišnano skelbiamas dvasinis primatas, atremtas į vieną tikrą Dievą, taip pat, kaip jo filosofija, atremta į šituos metafizinius pradus, krikščionims neturi nieko naujo. Bet nukrikščio-nėjusiems vakariečiams šio rytiečio mintys gali turėti teigiamos įtakos jų galvosenai. Todėl krikščionims ir tiems vakariečiams, kurie dar pripažįsta dvasinių vertybių primatą, reikia bendradarbiauti su panašios krypties rytiečiais, juos pažinti ir jiems padėti, šituo atžvilgiu taikos premija, vokiečių knygų leidėjų suteikta Sarvepalliui Radhakrišnanui už jo raštus, turėjo platesnės tarptautinės reikšmės negu ankstesniais metais.
Dr. J. Grinius


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai