Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
BALTŲJŲ TULPIŲ MONSTRANCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. J.   
Neseniai Brooklyno pranciškonų vienuolynas įsigijo naują, originalią monstranciją. Užsakė ją dail. V.K. Jonyno bažnytinio meno studijoje.

Paprastai kulto reikmenis perkama specialiose bažnytinių daiktų krautuvėse. Tai labai patogu, nes krautuvės išleidžia katalogus su savo prekių paveikslais, aprašymais, kainomis. Kai renkami kielikai ar monstrancijos, žiūrima, kad jie būtų gerai paauksuoti, kad būtų išpuošti įvairiais bažnytiniais simboliais, kad ornamentuose žėrėtų vienas kitas spalvotas akmuo. Aukso blizgesys ir žėružiai dažnai labiau patraukia akį ir uždengia visus trūkumus. O trūkumų randi net didelių.

Seniau šventųjų liturginių indų kalimas buvo patikėtas tik pirmaeiliams auksakaliams. Jie kiekvienai bažnyčiai gamino tik originalus, įdėdami savo gilų tikėjimą, savo tobulą meisterystę. Jų sukurti bažnytiniai reikmenys dar ir šiandien tebeturi savo didelę vertę ir byloja apie anuos nutolusius amžius.

Visai kitaip yra dabar. Bažnytinis menas yra labai sukomercintas.

Dažniausiai italų menininkai padaro piešinius ir pirmuosius modelius, prisitaikydami prie įsigalėjusių standartų. Prie jų prisijungia ir prancūzų bei ispanų dailininkai. Pagal tokius modelius daromos kopijos ir platinamos visame pasaulyje. Daugybę jų atveža į Ameriką. Tie reikmenys, padaryti gerai ir gražiai, turi brangių metalų, net tikrų brangiųjų akmenų, bet jie nebeturi kūrybinės dvasios. Jie tiesiog pražuvo kopijavime, išseko savo formose.

Jieškant Brooklyno pranciškonų koplyčiai monstrancijos, teko apžiūrėti pagrindines bažnytinių reikmenų krautuves New Yorke. Monstrancijų rasta visokiausių: didelių ir mažų, modernių ir konservatyvių, primenančių dar gotikos laikus, pavadintų, įvairiausiais vardais, pagal pasirinktas temas gražiai ornamentuotų išpuoštų statulomis. Rodos, tik pirk ir parsinešk į vienuolyno koplyčią. Bet kaip toji monstrancija atrodys tokioje koplyčioje, kur viskas sukurta lietuvių dailininkų? čia originalūs vitražai, altoriai, užtiesalai, net žvakidės, čia su didele meile puoselėta lietuviška siela jos kūrybine apraiška. Tokia monstrancija atrodys pasiklydus, atrodys kaip svečias, atėjęs iš kitur. Ji nesukels maldingos nuotaikos, nesuteiks šventajai Ostijai tinkamos pagarbos, kai tos pagarbos Augščiausiam čia pilna visur. Ji nepritiks šiam lietuviškų jausmų ansambliui, kurį sukūrė įvairūs lietuviai menininkai.

Jei tokias monstrancijas galėjo suprojektuoti italų, prancūzų, ispanų menininkai, tai kuo blogesni lietuviai menininkai. Jeigu jau patinka iie jų nusaldinti kūriniai, tai juoba turės patikti lietuvio dailininko sukurta monstrancija, kurioje ras sau vietos ir mūsų tradicinės meno apraiškos. Ji bus lietuvio širdžiai artimesnė, nes ji bus kaip gėlė, prasi-Hkleidusi iš lietuvio širdies. Tai ir paskatino uždaryti krautuvių duris Ir jieškoti būdų, kaip įsigyti lietuvišką originalią monstranciją.

Buvo dar ir kitas motyvas. Apėjus krautuves, pastebėta didelis kainų skirtumas. Iš New Yorko senojo miesto pervažiavus į šv. Patriko katedros rajoną, tos pačios monstrancijos buvo 300-400 dol. brangesnės. Po tokios patirties miela buvo kreipus į patikimesnes lietuvių bažnyti-nio meno studijas, čia labai gražiai patarnavo dail. V.K. Jonyno bažnytinio meno studija Jamaicoje, L.I., N.Y. Ji atliko visą darbą kur kas pigiau nei krautuvėse. Svarbiausia, JI davė originalą.

Dail. V.K. Jonynas šią monstranciją suprojektavo nuosaikiai ir moderniai. Kai turime tokią gausią lie-luviškų kryžių ornamentiką, neišvengiamai gali ateiti pagunda suba-pokinti, paskandinti lietuviškuose or-
mientuose. Bet tokiu atveju labai atitruksime nuo dabarties meno polėkių. Dail V.K. Jonynas to išvengė jis monstranciją sprendė moder-Bloje meno dvasioje ir panaudojo negausius lietuviškus ornamentus.
Monstrancija yra 27 colių augščio. Jos fone yra apskrita iškalta plokšti ir padengta sidabru, šiame fone ryškiai įsirašo visi ornamentai.

Iš centro, kur būna įdėta Ostija, lyg iš kokio indo į visas šalis skleidžiasi augalų ornamentai. Keturi iš Jų baigiasi kryželiais, o kiti keturi lankais, kurių galuose yra mėlynu emalio spurgos, primenančios linų žiedus, viduryje iškyląs kvadra-t tikas — raudono emalio. Į šiuos i na mentus įpintas mėnulio motyvas. Tarpuose iš centro išauga stilizuotos baltos tulpės, padengtos baltu imliu. Jos išryškintos, kad sudarytų pavasario džiaugsmo įspūdį.

Monstrancijos kote matome mėnu-paimtą iš lietuviškų kryžių. Monstrancijos pedestalas — išgaubtas pusrutulis, suskaldytas keturiom išpjovom.

Darbas atliktas meistriškai ir be priekaištų. Tokią monstranciją įnešus į pranciškonų vienuolyno koplyčią, ji dar labiau prasiskleidė savo grožiu, savo auksu, sidabru, baltais žiedais, — savo lietuviška nuotaika ji įsijungė į bendrą koplyčios ansamblį.

Monstrancijos išlaidas apmokėjo Veronika Jomantienė iš New Yorko. Tą savo auką pranciškonų koplyčiai ji suteikė švenčiant vienuolyno įsikūrimo Brooklyne dešimtmetį.
P. J.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai