Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
L.F.B. STUDIJŲ SAVAITĖ LIETUVIŠKAJAI TIKROVEI PAŽINTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Blt.   
Didelių organizacijų suvažiavimai gali tapti tušti ir nereikšmingi, jei nėra gerai suorganizuotos programos, kur numatyti pagrindiniai klausimai ir visų jie tokiais pripažinti. Po jų gali eiti mažiau svarbūs dalykai. Kiekviename suvažiavime, kuris skiriamas darbui, o ne pasilinksminimams, turi būti vienas pagrindinis klausimas, į kurį nukreipiamas viso suvažiavimo dėmesys, pavedant jį nagrinėti parinktiems paskaitininkams, sugebantiems iškelti esmines tezes, kurias galima diskutuoti.

Pagal ši principą buvo suorganizuota L.F.B. studijų savaitė š.m. rugpjūčio mėn. 5-12 dienomis Vasa-gos vasarvietėje, Kanadoje. Dabartinėje padėtyje mūsų pagrindinis rūpestis yra: tautinės egzistencijos išlaikymas, lietuviškos kultūros kūrimas ir Lietuvos išlaisvinimas, šis rūpestis buvo sutelktas į pagrindinį klausimą: Maironis ir mes savuose laikuose. Mūsų padėtį apsprendžia mūsų lietuviškasis tvirtumas tiek tėvynėje, tiek išeivijoje, todėl pagrindinė tema buvo suskirstyta į tris klausimus: Maironis ir jo laikai, rezistencija tėvynėje ir išeivijoje.
Apie Maironį ir jo laikus kalbėjo prof. J. Brazaitis. Referentas, turėdamas gilų istorinių įvykių ir literatūrinių įtakų supratimą, įdomiai išdėstė Maironio įtaką istorinėje tėkmėje. Didžiausia ji buvo caro pavergimo metu, nemažėjo nepriklausomybę atgavus ir visu ryškumu iškilo, dabar tautai esant pavergtai ir jos daliai išsklaidytai įvairiuose kraštuose.

Po prof. J. Brazaičio kalbėjo dr. A. Baltinis, sustodamas prie tų filosofinių ir visuomeninių įtakų, kurios Maironio laikais formavo Lietuvos šviesuolius. Ši įtaka ėjo iš universitetų spaudos ir visuomeninių sąjūdžių. Tarp jų iškyla trys srovės: nihilistinė, slavofistinė ir krikščioniškoji. Dalis lietuvių nuėjo su šiomis srovėmis, bet visumoje jie liko ištikimi savo tautai ir jos laisvės idėjai ir ją įvykdė nepriklausomybės atstatymu. Tėviškės žiburių redaktorius A. Rinkūnas vaizdžiai iškėlė savo paskaitoje tuos veiksnius, kurie formavo Lietuvos šviesuolius ir palaikė jų tautinę gyvybę jau pačioje Lietuvoje. Tai buvo lietuviškasis kaimas, kuriuo rėmėsi tautinė gyvybė, dvaras, kuris skleidė kultūrą, nors nevisada lietuvišką, ir kunigija, kuri jungė kaimą ir dvarą į lietuviškai krikščionišką plotmę.

2. Lietuvių padėtis tėvynėje.

Apie lietuvių rezistenciją tėvynėje kalbėjo iš Vokietijos atvykęs dr. J. Grinius. Reikšminga buvo šiuo žvilgiu jo paskaita "Lietuvių rezistencija vokiečių akimis". Remdamasis grįžusių iš Lietuvos vokiečių pasakymais, prelegentas davė naudingą žvilgį į sąlygas ir nuotaikas, kuriomis lietuviai gyvena okupacijoje. Šioms nuotaikoms būdinga, kad rezistencija vyksta aktyviai ir pasyviai ne tik pačioje Lietuvoje, bet ir Sibiro vergų stovyklose ir apima viso lietuviškojo gyvenimo plotį. Dar įdomesnis tas pasipriešinimas, kuris matyti iš literatūrinių veikalų, sukurtų Lietuvos studentų, kurie yra gimę dar nepriklausomoje Lietuvoje, bet buvę tokie jauni, kad ši aplinkybė negalėjo jiems daryti įtakos. Dr. J. Grinius iškėlė jų ryškius rezistencijos bruožus bolševikinėje priespaudoje, šitaip atsitinka todėl, kad rašytojai visada yra laikę savo uždaviniu iškelti tikras savo aplinkos nuotaikas, mintis ir jausmus, skausmus bei džiaugsmus, šios tad Lietuvių rezistencinės nuotaikos jų sukurtuose veikaluose duoda tikrą Lietuvos gyvenimo vaizdą, rodantį jos žmonių siekimus ir nuotaikas.

V. Vaitiekūnas nagrinėjo Lietuvos padėtį pagal komunistų partijos nuostatus, iš kurių matyti, kad rusinimas yra plačiai vykdomas visomis prieinamomis priemonėmis: išvežimais, mokyklomis, komunistiniu švietimu ir visapusiška propaganda. Todėl lietuvių mažėja ir gali greit likti tik apie 60%.

Kun. dr. J. Vaišnora, atvykęs iš Romos, kalbėjo apie pavergtos Lietuvos religinę padėtį, šią padėtį prelegentas apibūdino su giliu nuoširdžiu įsitikinimu, kad religinis persekiojimas jau yra pasiekęs tretįjį tarpsnį: nuo fiziško naikinimo perėjęs prie atoslūgio ir pavirtęs į kultūrinį religijos griovimą. Komunistų tvarkai išlaikyti reikalinga likviduoti kiekvienos rūšies pasipriešinimą. Kadangi didžiausias pasipriešinimas kyla iš religijos, todėl persekiojami ir tremiami vyskupai ir kunigai, uždaromos bažnyčios, išjuokiamos tikėjimo tiesos ir griaunamas visas religinis gyvenimas.

3. Išeivijos padėtis ir galimybės.

Bet kaip atrodo lietuviai išeivijoje? Ar mes jau esame galutinai nudžiūvusios šakos. Ar kas nors dar galima daryti lietuvybės išlaikymui ir laisvės atstatymui ir kokiu būdu?

Į šiuos klausimus stengėsi atsakyti rašytojai J. Kralikauskas, A. Baronas ir dail. T. Valius. J. Kralikauskas iškėlė rašytojo esminį ryšį su savo tauta ir visuomene, ir todėl tikroji kūryba reikalauja savos kalbos ir aplinkos. Kadangi išeivijoje šių sąlygų nėra, rašytojas atsiduria tragiškoje padėtyje. A. Baronas pripažino šios padėties rimtumą, tačiau pabrėžė, kad nykstant lietuvybei rašytojas bus priverstas kurti svetima kalba, nors jis čia negalės pasiekti tų vertybių, kurios galimos tik savo kalba. Dail. T. Valius pabrėžė, kad dailininkai ir tremties sąlygose gali kurti ir yra plačiai įėję į amerikietiškąjį pasaulį ir sukūrę reikšmingų kūrinių.

Aplinka, kurioje dirba išeiviai ir mūsų inteligentai, yra anglosaksų kultūros aplinka. Iškyla klausimas, koks yra šios kultūros pobūdis ir kiek įsijungimas į ją galį mums duoti tai, ko mes norėtume: mūsų lietuviškosios individualybės išlaikymą, šį klausimą sprendė dr. A. Musteikis, G. Balčiūnas ir dr. A. Darnusis. Prelegentai nesistengė aptarti visos sudėtingos amerikiečių kultūros, bet iškėlė joje tik tuos bruožus, kurie mums reikšmingi. Dr. A. Musteikis iškėlė jos socialinius bruožus, o G. Balčiūnas filosofines sroves. Tiek socialiniai bruožai, tiek filosofinės srovės suvedamos į pragmatizmą ir į masės įsigalėjimą, kas nėra tinkama nei asmenybei ugdyti nei tautinei kultūrai kurti. Dr. A. Darnusis, jieškodamas išeities iš šios padėties pabrėžė, kad šalia specialybių reikalingas bendros kultūros kilimas, kuris ugdo pilnutines asmenybes ir apima tautinę individualybę.

šalia paskaitų vakarais buvo meninė dalis, kurioje dalyvavo kun. B. Pacevičiaus puikus vaikų choras, vyko literatūros vakaras, kuriame savo kūryba dalyvavo M. Ramūnie-nė, A. Baronas, J. Kralikauskas ir A. Valentinas, buvo partizanų kapas su mistine žvakėmis eisena ir juokų laikraštis.

Savaitė užbaigta koncertu, kuriame dalyvavo sol. V. žemelytė ir V. Verikaitis. Jo pabaigoje buvo pagerbtas prof. dr. J. Grinius jo 60 m. sukakties proga. Studijų savaitės metu buvo suruošta dail. T. Valiaus, J. Pautieniaus ir Smalinskienės meno paroda.

Visai studijų savaitei vadovavo dr. Majauskas, o moderatorium buvo dr. J. Grinius, pasirinkdamas sau pavaduotojus. Studijų dienas ruošė Kanados L.F.B. V. Krikščiūnas, J. Andrulis ir V. Aušrotas. Stovyklos dvasios vadu buvo Toronto lietuvių parapijos klebonas kun. P. Ažubalis,kuris savo rūpestinga globa prisidėjo prie suvažiavimo pasisekimo.

ši studijų savaitė savo lietuviškajai tikrovei pažinti problemomis įvairiose varijacijose ir padėtyse davė savo dalyviams labai daug klausimų rimtai apmąstyti ir išdiskutuoti, šio pobūdžio studijų savaitės labai reika lingos mūsų išeivijos visuomenei, nes jose sprendžiamos asmeninės mūsų gyvenimą liečiančios problemos. Greitai prabėgo ši savaitė pasikalbėjimuose ir diskusijuose apie asmeninį, tautinį ir organizacinį gyvenimą. Dalyvavusiems svečiams buvo įdomu stebėti L.F.B. ryžtą kurti asmeninį, visuomeninį ir tautinį gyvenimą tiesos meilės ir draugiškumo pagrindais. A. Blt.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai