Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIET. RAŠYTOJŲ DRAUGIJOS RAŠTAS PDF Spausdinti El. paštas
Vaižganto raštų išleidimo reikalu
Tremtyje lietuviško rašto gyvybė reiškia ir, aplamai, tautinę gyvybę. Užtat reikia džiaugtis kiekviena naujai pasirodžiusia knyga. Bet naujų, originalių literatūros raštų nepasirodo dabar taip gausiai, kad skaitytojų troškulys būtų pasotintas. Reikalinga kartais pakartoti geresniųjų mūsų klasikų raštų laidas.

Vienu iš įdomiausiu tokių klasikų yra Juozas Tumas Vaižgantas. Al. Merkelio parašytą jo monografiją neseniai išleido lietuviškos kultūros puoselėtojas J. Karvelis. Tas pats J. Karvelis ruošiasi išleistą pilną Vaižganto raštų laidą, kurią sudarytų apie 10 knygų. Labai sveikintinas ir remtinas šio mūsų kultūrininko užsimojimas.

Visi žinome, kaip sunkus yra dabar knygos kelias. Tik drąsūs leidėjai ar leidyklos, tik pasišventę lietuvybei žmonės imasi šio nepelningo, sunkaus ir atsakingo darbo. Knyga dabar beveik nebeįmanoma atspausti be skaitytojų iš anksto pažadėtos paramos ar garantijos, kad naujoji laida bus perkama. Užtat ir Vaižganto raštų leidėjui reikalinga iš anksto žinoti, kiek tų knygų lietuviai pirktų. Kiekvienos įrištos knygos kaina būtų $5.00. Dabar prašoma tik pasižadėti knygą paimt, tik ją per leidėją, užsisakyti; pinigus reiktų mokėti knygas gavus.

Lietuvių Rašytojų Draugijos valdyba J. Karvelio užsimojimui išleisti visus Vaižganto raštus nauja laida labai pritaria ir prašo kolegas rašytojus bei visus lietuvius tuos raštus iš anksto pas leidėją užsisakyti šiuo adresu: J. Karvelis, 3322 So. Halstead Street, Chicago 8, Illinois.

Literatūrinės premijos
Įvairūs literatūriniai konkursai išeivijoje ne nyksta, bet greičiau gausėja. Tiek rašytojams, tiek mūsų kultūros ūsiui tai yra teigiamas ir džiugus reiškinys. Konkursai nėra vienintelė priemonė literatūrai remti ir kelti, bet jie rašytojus visada veikia paskatinančiai, o laimėjusiems duoda šiokį tokį medžiaginį atpildą.

Lietuvių Rašytojų Draugija visuomet buvo ir tebėra suinteresuota kiekvieno literatūrinio konkurso sėkmingumu. Tai įeina į jos tiesioginius tikslus rūpintis lietuvių rašytojų likimu, literatūros ūgiu ir jos laimėji-mais. Jai lygiai rūpi, kad ir konkursų vaisių įvertinimas, atliekamas vadinamų jury komisijų, būtų sąžiningas, kvalifikuotas ir autoritetingas. Todėl buvo įprasta, kad premijas skiriantieji (už išspausdintus veikalus) bei konkursus skelbiantieji laikraščiai, draugijos bei įvairūs sambūriai per Liet. Rašytojų D-jos valdybą kreipdavosi, prašydami į jury komisijas skirti tam tikrą skaičių teisėjų iš Liet. Rašytojų D-jos narių, šios tradicijos pradėta laikytis ne tik išeivijoje, bet ji buvo įsigaliojusi dar nepriklausomoj Lietuvoj. Literatūrinius konkursus skelbiančios ar premijas teikiančios institucijos, įskaitant ir didžiąją metinę valstybinę literatūros premiją, kurią skirdavo švietimo ministerija, visuomet jury komisijas skirdavo tokias, kur daugumą sudarydavo Liet. Rašyt. Draugijos nariai.

šios tradicijos pastaruoju laiku nustota laikytis. Tiesa, konkursų ruošėjams ir mecenatams nėra formalios pareigos teisėjų komisijas sudaryti būtinai iš rašytojų, tačiau savaime aišku, kad sprendimo orumas žvmiai priklauso nuo to, kokių kvalifikacijų sprendėjai premiją skiria. Lietuvių Rašytojų Draugijos valdyba, tą klausimą apsvarsčiusi savo posėdyje, priėjo išvados, kad būtų tikslinga ir naudinga šią tradiciją atgaivinti ir pagal galimumus jos laikytis ateityje.

Literatūrinių konkursų skelbėjams kreipiantis į Liet. Rašytojų D-jos valdybą, ji mielai pateiks sugestijų dėl jury komisijos sudarymo ir, kur tik leis galimybės, deleguos į komisiją sprendėjais reikiamą skaičių Draugijos narių rašytojų.

Rašytojų foto ir įkalbėtų juostelių rinkinys
Koks neįkainojamas turtas būtų dabar, jei turėtume Maironio, Vaižganto, žemaitės ar kitų jų amžininkų įkalbėtų plokštelių! Deja, jie yra amžinai nutilę, ir niekas nebeatgaivins iu balso. Kas dėl to kaltas? Gal niekas? Gal mes patys? Tuo galėjo pasirūpinti ne tik valstybė, švietimo ministerija, bet ir organizacijos, kurioms tie asmenys priklausė.

Nepriklausomybės vėlesniaisiais metais daugelio savo programos dalyvių kalbas yra įrašęs Lietuvos radiofonas. Tarp jų buvo net Adomo Jakšto balsas, skaitąs vieną iš savo beletristikos dalykų. Radiofonas saugojo nemažai jaunųjų rašytojų plokštelių. Okupacijų metais, keičiantis vadovams bei cenzoriams, daugelis plokštelių išmesta kaip nevertas daiktas, kitos — kaip inkriminuojanti medžiaga, atrodo, sunaikinta (o gal tik paslėpta ?) pačių lietuvių. Laikui ir sąlygoms pasikeitus, daug kas turės paaiškėti bei išryškėti.

Metai bėga, vienas po kito nutyla po platųjį pasaulį išsisklaidę mūsų literatūros vyresnieji rašytojai. Mirtis nelenkia nė jaunesnių. Ir kažin, ar kas bus pasirūpinęs užrašyti jų gyvą balsą ? Vinco Krėvės, Mykolo Biržiškos, berods, turime vieną kitą sukaktuvių proga užrašytą žodį. O galėjo būti pasirūpinta, kad išliktų ir Vydūno, Savickio, Krumino ir kitų žodžiai.
Lietuvių Rašytojų Draugija, rūpindamasi daugelio rašytojų reikalais, norėtų, kad ir šioje srityje būtų daugiau ir organizuotai daroma. Ji yra užsimojusi surinkti turimas rašytojų užrašytas kalbas, taip pat prašo visus, turinčius magnetofono aparatus, įrašyti rašytojų, skaitančių savo kūrybą, sakančių minėjimų kalbas, etc. balsą.

Gyvename technikos amžiuje ir būtų didelis nusikaltimas tuo nepasinaudoti. Patys rašytojai prašomi ne-sikuklinti ir į juostelių užrašymą žiūrėti panašiai, kaip į savo kūrybos paskelbimą laikraštyje ar knygoje, ar dalyvavimą viešame vakare. Kitų kraštų (amerikiečių, vokiečių...) rašytojų plokštelės leidžiamos kaip ir knygos. Mes tokio liuksuso neturėdami, naudokimės bent tuo, kuo galime. LRD valdyba prašo rašytojus bei visuomenę kooperuoti ir dėl kopijų padėjimo į LRD archyvą susisiekti su LRD valdyba.

Taip pat rūpinamasi sudaryti ir pilnas draugijos narių foto nuotraukų rinkinys. Nuotraukos labai dažnais atvejais draugijai yra reikalingos (antologijų, minėjimų, etc. atvejais), deja, valdyba teturi vos keletą vėlesniu laiku įstojusių (ir tai ne visų) nuotraukas. Nuotraukos pageidaujamos 8"xl0" didumo; mažiausia atvirutės formato. Prašomi nuotraukas prisiųsti visi LRD nariai, taip pat kviečiami atsiliepti fotografai, turintieji rašytojų portretinių nuotraukų.

Daumantas Čibas jau yra pažadėjęs LRD foto archyvui padaryti apie 15 didelio formato nuotraukų. Laukiama ir kitų talka


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai