Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS ŽMUIDZINAS   
SAPNAS

Vakar sapnavau,
kad mano sieloje sukosi žemės rutulys,
ir gėrėjausi
Himalajų kalnų snieginėm viršūnėm,
kurios prasisukdamos
vis blyksteldavo neapsakomu balčiu.
Bet nuostabiausia man buvo,
kai žemė,
žvelgdama savo dviem akimis okeanais į dangų,
baisiu balsu pratarė: —
"Ko čia man, lyg paskutinei vergei,
visą  gyvenimą be poilsio suktis?! —   Sustosiu!"
Visa laimė, tai girdėdamas ir iš baimės
mirdamas pabudau.

 ŽEMĖS MIRTIS

Ir atėjo visų paskutinė diena!
Nes žemė iškrypo iš orbitos.
Taip, iškrypo ir nugarmėjo,
Kartu su manim,
Į nepažįstamą visatos pašalį.
Bet vistiek aš gyvenu,
Ir girdžiu:
Kažkur lietuviai dainuoja,
Visiškai kaip anądien,
Prieš pasaulio galą.
Ak, kaip keista ir nuostabu
Gyventi mirusioj žemėj.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai