Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PRIEŠ 46 METUS PDF Spausdinti El. paštas

Pirmajam pasauliniam karui užsitęsus ir Rusijai aiškiai pralaimint, stiprėjo viltys ir galimybės Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Lietuviai taip pačioje Lietuvoje, taip ir svetur (Amerikoje, Šveicarijoje ir kt.) suskato sparčiai veikti. Neatsiliko ir Rusijon nuo karo veiksmų pasitraukusieji. 1917 Petrapilyje buvo sudaryta Lietuvių Tautos Taryba (apie ją žr. Lietuvių Enciklopedija XVI, p. 86-88, ir M. Yčas, Rusijos lietuvių pastangos kovose už Lietuvos nepriklausomybę — Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis, 2. laida, I 1955), kuri 1917 V 27 sušaukė visos Rusijos lietuvių seimą Petrapilyje. Seimui dėl nesutarimo išsiskirsčius ir neišrinkus vadovaujančio politinio Rusijos lietuvių organo, lietuvių partijų atstovai (beje, nedalyvaujant socialdemokratams), kiek vėliau Voroneže sukviestame suvažiavime išrinko Lietuvių Vyriausiąją Tarybą Rusijoje, kuri, deja, neilgai tegavo veikti, nes jos nariai buvo greitai bolševikų areštuoti.

Žemiau pateikiame Tarybos atsišaukimą "Pasaulio valstybėms ir tautoms", spausdintą abiejose 36x28 cm lapo pusėse dviem kalbomis — lietuviškai ir greta rusiškai (beje, rusiškas tekstas pasirašytas: Litovskij Nacional'nyj Soviet v Rossiji). P. Klimas yra paskelbęs to atsišaukimo vokišką ir prancūzišką vertimus savo knygose "Der Werdegang des Litauischen Staates" (Berlin, 1919, p. 226-228) ir "Le développement de l'Etat Lituanien" (Paris), 1919, p. 267-272). Įdomu, kad Klimo vertimai labai skiriasi nuo lietuviško teksto: jie yra perredaguoti ir žymiai praplėsti: pvz., Tarybos keliamų reikalavimų vertimuose yra ne 9, o 10. Sunku būtų manyti, kad Taryba tą pačią dieną ir tuo pačiu pavadinimu butų paskelbusi atsišaukimą dviem skirtingomis redakcijomis.
Ar lietuviškasis atsišaukimo tekstas buvo kuriame nors leidinyje perspausdintas, šių eilučių autoriui nėra žinoma. Manome, kad "Aidų" skaitytojams jis bus įdomus, nes neviena jo pastraipa ir dabar, po 46 metų, labai aktualiai suskamba.
J. Vaitkūnas

PASAULIO VALSTYBĖMS IR TAUTOMS
1917 m. lapkričio 16-19 d. Voronežo Suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai Lietuvių Karininkų Sąjungos ir partijų: Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų, Demokratinės Tautos Laisvės Santaros, Tautos Pažangos, Lietuvių Krikščionių Demokratų ir Lietuvių Katalikų Tautos Sąjungos,
1) apsvarstęs dabartinį politikos momentą:
2) atsižvelgdamas:

a) į pirmąją Lietuvių Konferencijos Vilniuje 1917 m. rugsėjo mėn. 18-22 d. rezoliucijos dalį, kurią sudarydami Didžiosios Lietuvos lietuviai rėmėsi Lietuvos reikalais ir visuotiniu lietuvių siekimu;
b) į visą Rusijos Lietuvių Tautos Tarybos nutarimų posmą ir į Rusijos Lietuvių Seimo rezoliucijas;
c) į Amerikos lietuvių darbus ir jų Seimo nutarimus dėl Lietuvos laisvės;
d) į Rusijos Tautų Kongreso Kievo nutarimą Lietuv°s reikalu;
e) į Antrosios Stokholmo Lietuvių Konferencijos nutarimus ir


3) atsižvelgdamas į antrąją Lietuviu Konferencijas 1917 m. 18 23 d. rugsėjo mėn. Vilniuje rezoliucijos t»Ą. nutarė:
3) atsižvelgdamas į antrąją Lietuvių Konferencijos 1917 m. 18-22 d. rugsėjo mėn. Vilniuje rezoliucijos dalį,
nutarė
1) sudaryti Vyriausiąjį Lietuvių Organą,
kuris vadovautų Rusijos lietuvių politikos gyve-
nimui;
2) Lietuviams žengians prie nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos didysis Vyriausiojo Lietuvių Organo darbų tikslas yra nepriklausomosios Lietuvos Valstybės atnaujinimas. Tuo tikslu Vyriausiasis Lietuvių Organas, remdamasis istorinėmis Lietuvos teisėmis, tuo, kad Lietuva yra atskiras ekonominis vienetas, remdamasis nepaliaunama lietuvių kova dėl savo nepriklausomybės, demokratiniu pasaulio ūgiu, jo viso demokratėjimu, pagaliau Amerikos, Rusijos, Prancūzijos, Anglijos, ir Šventojo Sosto padėta taikos pagrindui idėja -—- pavergtųjų tautų išvadavimas jų politinio apsisprendimo keliu, — turi reikalauti iš pasaulio valstybių pripažinti lietuviams teisę sudaryti suvereninę Lietutuvos Valstybę. Vyriausiasis Lietuvių Organas turi budriai sergėti nepriklausomosios Lietuvos idėją ir ginti ją nuo kaimyninių valstybių ir tautų kėsinimosi. Vyriausias Lietuvių Organas turi aiškiai žymėti pasauliui, kad lietuviai, atsižadėdami istorinių Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės sričių, rūpinasi sudaryti Lietuvos valstybę etnografinėse — Lietuvių tautos iš seno gyvenamų žemių — sienose su neišvengiamomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis. Tuo tikslu Vyriausiasis Lietuvių Organas turi reikalauti, kad visos išskaidytos Lietuvos dalys (Didžioji Lietuva — Vilniaus, Kauno, Suvalkų gubernijos, dalys Gardino ir Kuršo gubernijų — ir Mažoji Lietuva) būtų sujungtos vienon Lietuvos Valstybėn ir tuo būdu Lietuvai būtų suteiktas įėjimas į Baltijos jūrą, kuriuo ji galėtų laisvai naudotis ekonominiams krašto reikalams. Vyriausiasis Lietuvos Organas turi aiškiai žymėti pasauliui, jog lietuviai laiko natūraline, neatimamąja savo teise nustatyti būsimosios Lietuvos valstybės valdymo formą ir vidaus tvarką, taip pat ir santykius su kaimynėmis ir kitomis pasaulio valstybėmis Steigiamajame Lietuvos Seime Vilniuje, išrinktame visuotiniu, be lyties, tautos ir tikybos skirtumo, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, proporcine sistema, esant šalyje piliečių laisvės garantijoms. Vyriausiasis Lietuvių Organas turi pranešti pasauliui, jog lietuviai, sekdami savo prosenių tradicijomis ir teisėmis bei demokratizmo principų vedami, garantuoja būsimosioms Lietuvos Valstybės tautų mažumoms tinkamas jų kultūros reikalams sąlygas. Vyriausiasis Lietuvių Organas turi pažymėti pasauliui, jog Lietuvos Valstybės nepriklausomybės atnaujinimo sankcija tarptautiniam Taikos Kongresui tepriklauso ir jog lietuvių tautai jau šitame Taikos Kongrese turi būti grąžinta jos senoji teisė dalyvauti per savo atstovus tautų sprendimuose;
3) Būsimoji suvereninė Lietuvos Valstybė sueis į tam tikrus Lietuvos Seimų nustatytinus santykius ne su viena Vokietija, bet su visomis pasaulio valstybėmis, ir todėl paveda Vyriausiajam Lietuvių Organui ruošti lietuvių tautai dirvą susipažinti ir susiartinti su pasaulio valstybėmis ir tautomis.
Lietuvių Vyriausioji Taryba Rusijoje, šiuos nutarimus vykindama, kreipiasi į visas kariaujančias ir neutralias valstybes ir reikalauja:
1) kad visos jos pripažintų Lietuvą laisva nepriklausoma valstybe Vilniaus, Kauno, Suvalkų, dalių Gardino ir Kuršo gubernijų ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos ribose su išėjimu į jūrą;
2) kad nepriklausomosios Lietuvos Valstybės atstovai dalyvautų taikos tarybose lygiomis su kitų valstybių atstovais teisėmis;

3) kad laikinai Lietuvos valdymas ir tvarkos palaikymas būtų pavestas Lietuvos Tarybai Vilniuj (Staatsratui), kuri paskirtu laiku turi sušaukti Vilniuje Steigiamąjį Lietuvos Seimą, išrinktą visuotiniu, be lyties, tautos ir tikybos skirtumo, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, proporcine sistema, esant šalyje piliečio laisvės garantijoms;
4) kad iš Lietuvos Valstybės ribų tuojau, būtų atšaukta svetimųjų valstybių (centrinių valstybių ir rusų) kariuomenė;
5) kad pasitraukiant iš Lietuvos vokiečių ir rusų kariuomenei, tuoj būtų įvesta organizuotoji lietuvių kariuomenė, kuri ir klausytų vyriausiosios Lietuvos valdžios — Lietuvos Tarybos Vilniuje;
6) kad tuoj būtų grąžinami vyriausybės lėšomis Lietuvon visi karo tremtiniai;
7) kad išvežtasai karo metu iš Lietuvos gelžkelių, pašto, telegrafo ir visų kitų vyriausybės bei visuomenės įstaigų turtas, kaipo neužginamoji krašto savastis, būtų grąžintas Lietuvon;
8) kad Lietuvos gyventojams būtų atlyginta visi dėl karo ištikusieji nuostoliai, ir
9) kad karo nuostolių nustatymas būtų pavestas tam tikrai tarptautinei įstaigai, būtinai dalyvaujant joje Lietuvos atstovams.
Lietuvių Vyriausioji Taryba Rusijoje Voronežas, 1918 m. vasario 1-14 d.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai