Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas

Mirtys. — Pavergtojoj Lietuvoj sausio 6 Nemunėlio Radviliškyje mirė Adomas šernas, buvęs Lietuvos evangelikų reformatų generalsuperintendentas. Buvo gimęs 1884 gegužes 13 Jasiškių k., Nemunėlio Radviliškio vis., Biržų aps. Baigęs Tartu universitetą 1913 m., kunigavo evangelikų reformatų parapijose ir buvo kapelionas Lietuvos kariuomenėje. 1943 m. jis išvertė Heidelbergo katekizmą. Be to, išleido "Karj evangeliką" (1938). Komunistinė "Tiesa" pernai vasarą (1964.VIII.16) spausdino jo straipsnį, kuriame buvo skelbiamas religijos atsisakymas ir ateizmo išpažinimas.

Sausio 25 Hamiltone (Kanadoje) mirė Klemensas Prielgauskas. Buvo gimęs 1894 spalio 14 Mantvydžių k., Tirkšlių vis., Mažeikių aps. Visą nepriklausomos Lietuvos metą tarnavo užsienio reikalų ministerijoje ar dirbo jos žinybose užsienyje. Veikė sporto ir kitose organizacijose, reiškėsi spaudoje.

 

Vasario 2 Čikagoje mirė Kazys Gineitis. Buvo gimęs 1895 rugpiūčio 13 Tauragnuose, Utenos aps. Pirmojo pasaulinio karo metu (1916) atvykęs į JAV, dirbo "Draugo" redakcijoj ir Čikagos universitete baigė gamtos mokslus. Nuo 1920 m. tarnavo Lietuvos pasiuntinybėje Londone (pakeltas generaliniu konsulu 1928 m.), atstovavo Maistui ir Pienocentrui Anglijoje, buvo Lietuvos pasiuntinybės žemės ūkio attache. Išleido knygą "Amerika ir Amerikos lietuviai" (1925).

 

Sukaktys. — Sausio 3 kun. Benediktas Sugintas sulaukė 70 metų. Gimė 1895 m. Vytogalos k., Skaud vilės vis., Tauragės aps. Baigė žemaičių dvasinę seminariją ir buvo įšventintas kunigu 1919 gegužės 4. Nenurimdamas vienoje vietoje, vikaravo ir kapelionavo daugelyje parapijų ir mokyklų, tęsė studijas (1926 m. įsigijo Kauno teologijos - filosofijos fakultete teologijos licenciatą, 1938-42 m. Kaune ir Vilniuje humanitarinių mokslų fakultete studijavo lyginamąją kalbotyrą), 1931-37 m. buvo išvykęs į P. Ameriką (darbavosi Brazilijos lietuviuose, Sao Paulo priemiestyje pastatydino lietuvių bažnyčią, įsteigė ir redagavo savaitraštį "šviesą"). 1949 atvykęs į JAV ir negavęs darbo parapijoje, atsidėjo organizuoti paramą lietuviškiesiems švietimo židiniams, visų pirma Vasario 16 gimnazijai. Pernai aplankęs Australiją, jis ir ten suorganizavo eilę būrelių Vasario 16 gimnazijai remti. Iš viso jis yra surinkęs jau apie 130.000 dol. aukų. Įvertindama jo išskirtinį visuomeninį uolumą, Čikagos visuomenė sausio 17 d. surengė jam pagerbimą Jaunimo Centre.

Sausio 6 pavergtojoj Lietuvoj 60 metų sukaktį minėjo rašytojas Kazys Boruta. Savo įsitikinimais socialistas revoliucionierius, jis ir savo poezijoj (rinkiniai nuo 1925 m.) daugiausia plėtojo revoliucinę tematiką. Pasukęs į prozą, susilaukė dėmesio romanu "Mediniai stebuklai" (1938), vaizdavusiu liaudies dailininką-dievdirbį. Toliau jo kūrybai būdingas posūkis į tautosaką: apysaka "Baltaragio malūnas" (1945 m., JAV išleista 1952 m.), poetiškai perkurtų liaudies pasakų rinkinys "Dangus griūva", satyriškos "Jurgio Paketurio kelionės" (1963). 1964 m. išleista jo poezijos rinktinė "Suversti arimai". Iš gausių jo vertimų ypač minėtinas H. Ibseno "Brandas". Likęs Lietuvoje neišvengė tremties į Sibirą, bet šešiasdešimtmečio proga buvo pagerbtas "nusipelnusio kultūros veikėjo garbės vardu".

Sausio 12 liaudies poetas Jonas Krikščiūnas - Jovaras, gyvenąs Šiauliuose, sulaukė 85 metų. Jo poezijos ir prozos rinktinė "Neliūdėk, berželi" Lietuvoj išleista 1955 m. ir pavadinta šiuo vardu nuo jo populiaraus eilėraščio "Ko liūdi, berželi, ko liūdi".

Sausio 14 Čikagoje rašytojas Vincas Ramonas atšventė 60 metų sukaktį. Gimė 1905 m. Trakiškių k., Kvietiškio vis., Marijampolės aps. Vidurinį mokslą išėjęs Marijampolėje ir baigęs Vytauto D. universiteto teologijos - filosofijos fakultetą (1928), mokytojavo Marijampolėje. Iš Vokietijos 1948 m. buvo emigravęs į Australiją, 1950 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoje. Savo reikšmingą vietą lietuvių literatūroje laimėjo ne veikalų gausa, o jų meniniu brandumu ir idėjiniu problemiškumu. Jo knygos:  novelių  rinkinys   "Dailininkas Rauba" (1934 m., antras peržiūrėtas leidimas 1963 m.), romanas "Dulkės raudoname saulėleidy" (1943 m. išspausdintas "Ateities" dienraštyje, atskira knyga išėjo 1951 m.), romanas "Kryžiai" (1947 m., antras leidimas 1948 m.; romanas buvo apdovanotas BALFo premija ir yra išverstas į latvių ir anglų kalbas), trijų apysakų rinkinys "Miglotas rytas" (išleistas 1950 m. ir apdovanotas Montrealio akademinio sambūrio V. Krėvės vardo premija 1951 m.). V. Ramono 60 metų sukaktį "Darbininkas" paminėjo J. B. straipsniu (I. 19), "Draugas" — A. Barono straipsniu (I. 16), "Dirva" — St. Santvaro ir Stp. Vykinto straipsniais (1.15 ir 1.31). "Aidų" žurnale V. Ramonui skirtas straipsnis bus duotas vėliau metų bėgyje.

Sausio 15 sulaukė 70 metų prof. Jonas Paltarokas. Gimė 1895 m. Dovydų k., Joniškėlio vis., Biržų aps. Agronomijos mokslus baigė Hallės universitete 1922 m. ir 1924 m. buvo pakviestas bendrosios zootechnikos katedros vedėju į Dotnuvos žemės ūkio Akademiją; 1936 - 39 m. prorektorius. 1947 - 53 m. vadovavo Lietuvos ūkio atstatymo studijų komisijos žemės ūkio sekcijai. Nuo 1949 m. gyvena Čikagoje. Yra paskelbęs mokslinių studijų iš pienininkystės ir gyvulių maitinimo sričių.

Sausio 15 sukako 60 metų mūsų žurnalo nuolatiniam bendradarbiui kun. dr. J. Vaišnorai, M.I.C. Apie jį žr. atskirai.

Sausio 16 sulaukė 60 metų tautinės srovės veikėjas Vincas Rastenis. Gimė 1905 m. Juozapinės viensėdyje, Salako - Dūkšto vis., Zarasų aps. Vidurinį mokslą ėjo Utenoje ir Panevėžyje, 1935 m. baigė teisės mokslus Vytauto D. universitete.

Anksčiau ateitininkas, 1927 m. perėjo į tautininkus. Dirbo "Lietuvos Aide" (1928 - 31 ir 1939 - 40), buvo Lietuvių tautininkų sąjungos generalinis sekretorius (1931 - 35), "Pažangos" b-vės direktorius, "Vakarų" dienraščio vyr. redaktorius, Prekybos Instituto lektorius etc. Pirmuoju bolševikmečiu kalintas, 1944 m. pasitraukė į Prancūziją, 1948 m. atvyko į JAV, 1948 - 51 m. leido ir redagavo "Dirvą", o nuo 1952 m. dirba Laisvosios Europos Komitete. Pirmininkavo Lietuvių Tautiniam Sąjūdžiui 1952 - 58 m. ir vėliau Lietuvos Nepriklausomybės Talkai. Priklauso "Dirvos" ir "Metmenų" redakciniams kolektyvams. Savo metu, pasirašydamas K. Mariumi, buvo pasižymėjęs aštria polemika su paliktaisiais katalikais. Tarp šio meto lietuviškosios spaudos bendradarbių V. Rastenis išsiskiria pastanga realiai žiūrėti į dalykus ir atvirai dėstyti savo mintį, dėl to kartais tampa kontraversiškas, nepaisant, kad savo mintis paprastai jis dėsto ramiai (nebent su lengva ironija).

Sausio 16 pavergtojoj Lietuvoj 50 metų sukaktį minėjo dailininkas Algirdas Petrulis. Baigęs Kauno meno mokyklą 1939 m., jis daugiausia dirba peizažo ir natiurmortų srityje.

Sausio 18 sulaukė 80 metų prof. Melchijoras Račkauskas. Nepriklausomoj Lietuvoj buvo švietimo ministerijos vidurinių mokyklų inspektorius ir dėstė lotynų ir graikų k. Vytauto D. universiteto teologijos - filosofijos fakultete. Likęs pavergtojoj Lietuvoj, ligi 1949 dėstė Kauno universitete, nuo 1949 profesoriauja Vilniaus universitete. Parašė eilę lotynų ir graikų kalbų vadovėlių. Iš jo vertimų pažymėtina Platono dialogai (Sokrato apologija. Kritonas 1927; Eutifronas 1929 — "Logos" žurnale; Fedonas tame pat žurnale 1929 - 30 ir atskirai 1930, Puota ten pat 1931-32 ir atskirai, drauge su Fedonu, 1935), Erazmo Roterdamiečio "Pagiriamasis žodis kvailybei" (1947, antras leidimas 1963), Lukrecijaus "Apie daiktų prigimtį" (1964).

Sausio 21 sukako 60 metų jėzuitui kun. Jonui Kidykui. Gimė 1905 m. žemaičių Kalvarijoje. Baigė jėzuitų kolegiją Valkenburge (Olandijoje) ir buvo įšventintas kunigu 1935 m. Atvykęs į JAV 1937 m., Čikagoje jkūrė lietuvių jėzuitų vienuolyną ir buvo pirmasis tremtyje atsidūrusių lietuvių jėzuitų vyresnysis. 1951 m. įkūrė lietuvių jėzuitu misijas Uragvaiuie ir Kanadoje. Ilgesnį laiką buvo Studentų Ateitininkų Sąjungos ir vėliau visos Ateitininkų Federacijos dvasios vadas. Prieš metus išvyko Pietų Amerikon, kur pernai rudenį perėmė redaguoti Sao Paulo einančią 'Mūsų Lietuvą".

Sausio 23 pavergtojoj Lietuvoj 75 n etų sukaktį minėjo operos dainininkas Antanas Sodeika. 1907-20 m. jis gyveno JAV, kur vedė chorus, pats mokėsi muzikos ir baigė M. Petrausko "liaudies konservatoriją" Bostone. Grįžęs Lietuvon, jis dainavo valstybinio teatro operoje nuo pirmojo jos spektaklio (1920.XII.31) ištisus 35 metus. Sukūrė per 50 vaidmenų l Rigoletas, Skarpija, kunigaikštis I-goris, Jagas ir kt.). Nuo 1945 m. jis pradėjo ir pedagoginį darbą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1954 m. pakeltas profesoriumi, vadovauja operos klasei. Jo atsiminimų knyga "Mano kelias į muzikos me-in" išėjo 1958 m.

Sausio 25 atšventė 75 metų sukakti  meno istorikas Paulius  Galaunė. Nuo 1924 m. jis vadovavo savo sunizuotam pirmam  Lietuvos dailės muziejui — Čiurlionio galerijai. Šią galeriją įjungus į Vytauto Didžiojo muziejų, 1936 - 49 jis buvo Kultūros muziejaus direktorius. Drauge dėstė meno istoriją nuo 1925 Vytauto D. universitete Kaune, nuo 1940 Vilniaus universitete, kol 1951 pasitraukė į pensiją. Daugiausia domėjosi lietuvių liaudies menu ir senaisiais Lietuvos dailininkais. Iš jo veikalų minėtina: Lietuvos kryžiai (1926), Senoji tapyba (1926), Tapytojas Juozas Aleškevičius (1927), Vilniaus meno mokykla (1928), Lietuvių liaudies menas (1930), Lietuvių liaudies skulptūros problemos (1932) ir kt. Kitomis kalbomis apie lietuvių meną išspausdino: L'art populaire lithuanien (1928), Litauisk folkkonst (1931), L'art lithuanien (1932). Albumo "Lietuvių liaudies menas" serijoj sudarė ir paruošė 4 tomus (medžio dirbinių dvi knygos 1956 ir 1958, keramika 1959 ir skulptūros pirmoji knyga 1963). Rengia Lietuvos meno istoriją ir rašo atsiminimus.

Sausio 29 sulaukė 60 metų poetas Antanas Miškinis, šalia J. Aisčio jis buvo pagrindinis vadinamųjų piūvininkų (nuo literatūros žurnalo Piūvio, kurio 1929-30 m. pasirodė 3 nr.) atstovas. Dar prieš "Piūvio" pasirodymą jis jau buvo debiutavęs eilėraščių rinkiniu "Balta paukštė" (1928). Pilnai save jis išskleidė antrame eilėraščių rinkinyje "Varnos prie plento" (1935). Trečiasis jo kūrinys buvo lyrinė poema "Keturi miestai" (1938, antras leidimas 1939), apdainavusi Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir ateities vizijos Nau-japilį. A. Miškinis stovėjo savo kartos priešakyje drauge su J. Aisčiu. Bern. Brazdžioniu ir S. Nerimi. Likęs Lietuvoje, ligi 1948 m. dirbo Valstybinėj leidykloj, o vėliau buvo ištremtas į Sibirą, iš kurio jis grįžo tik 1956 m. jau dvasiškai suniokotas. 1960 m. išėjo jo knyga "Eilėraščiai", kurioj visų pirma apdainuojama "gražuolė liaudis" ir "šalies žydėjimas" (vergijoj!).

Rašytojuose. — Sausio 15 Niujorke Lietuvių Jaunimo Organizacijų Federacijos Diskusijų Ratelis savo įprastinį penktadienį skyrė literatūriniam atsisveikinimui su a. a. A. Mackumi, apie kurio kūrybą skaitė paskaitą A. Landsbergis. Sausio 16 Bostono Lietuvių Tautinės Sąjungos kultūrinis subatvakaris buvo taip pat skirtas L. Vanagaitienei ir A. Mackui apie kurį kalbėjo St. Santvaras ir Ant. Gustaitis.

Sausio 23 Bostono Lietuvių Bendruomenės kultūros klube iš Montrealio atvykęs dr. H. Nagys kalbėjo apie lietuvių poezijos kelią nuo liaudies dainos iki nužemintųjų kartos.
Sausio 30 Filadelfijoje Bendruomenės Balso radijo programai remti komitetas surengė lietuviško humoro vakarą, kurio programą išpildė bostoniškis Ant. Gustaitis (iš Bostono), L. Žitkevičius ir J. Rūtenis (abu iš Niujorko).

Muzikuose. — Sausio 15 Čiurlionio ansamblis nuosavoje pastogėje Clevelande atšventė savo 25 metų sukaktį. Per tą laiką čiurlioniečių eiles perėjo 602 dainininkai ir 94 kanklininkės. Surengta 816 koncertų Lietuvoje, Vokietijoje, JAV ir Kanadoje. Be gausių pasirodymų Clevelande, kur ansamblis įsikūręs beveik penkiolika metų, Čikagoj koncertavo 14 kartų, Toronte, Vašingtone ir Detroite po 6 kartus, Akrone 8 kartus, Niujorke 4, Pitsburge 3, Filadelfijoj ir Hamiltone po 2 kartus. Bostone, Ročesteryje, Hartforde, Wilkes-Barre, Bellevue, Fair Port, St. Catharines ir Brunswicke po 1 kartą. Ansambliui nuo pat pradžios vadovauja Alf. Mikulskis.

Sausio 17 Čikagoje Dainavos ansamblio koncerte pirmą kartą atlikta muzikinė baladė Čičinskas, žinomajai Maironio baladei muziką sukūrė Algis Šimkus, kuris pats ir dirigavo savo kūrinį. Šio kūrinio atlikime dalyvavo solistai D. Stankaitytė ir J. Vaznelis, aktorė E. Vilutienė, styginis kvartetas (P. Armonas, J. Strolia, A. Paukštys ir P. Matiukas), pianistas VI. Jakubėnas ir Dainavos ansamblio choras. Pastatymą režisavo A. Rūkas. Dekoracijas nupiešė V. Petravičius. Naująjį kūrini vertino Ant. Nakas "Dirvoje" (1965.1.20) ir I. Motekaitienė "Drauge" (1965.1.23).

Manigirdas Motekaitis, Čikagos De Paul konservatorijos mokomojo personalo narys, De Paul universiteto koncertų salėje sausio 15 davė piano rečitalį, atlikdamas J. S. Bacho, L. van Beethoveno, Brahmso, Chopino, Debussy, Liszto ir Barberio kūrinius.

Lilija šukytė sausio 30 Clevelande Muzikos instituto salėje davė dainų rečitalį. Iš lietuvių kompozitorių buvo programon įtraukusi VI. Jakubėno ir K. V. Banaičio dainų.

T. B. Markaičio, S. J., kantatos "Vilniaus varpų" (pagal K. Bradūno žodžius) gaidos jau išspausdintos. Kantata bus atlikta Čikagos Lietuvių operos choro birželio 13 Žuvusiejų už Lietuvos laisvę minėjime.

Teatras. — Sausio 24 Los Angeles pirmą kartą suvaidinta nauja A. Kairio triveiksmė komedija "Rūtos be darželių". Režisavo Dalia Mackialienė,   vaidino   Los   Angeles   liet.
dramos ansamblio nariai, rengė SLA 75-toji kuopa.

Sausio 30 ir 31 Čikagos Scenos Darbuotojų Sąjunga pastate K. Jurašu no trijų veiksmų liaudies pasaką "Eglę žalčių karalienę". Režisavo Z. Kevalaityte - Visockienė. Tarp aktorių buvo A. Keželiene (Egle), L. Barauskas (Žilvinas), Alg. Dikinis, M. Lemešyte - Dikinienė, E. Petrokaitė-Rukuižienė ir kt. Iš jaunųjų ypač pasižymėjo E. Bradūnaitė. Vasario 6 su šiuo spektakliu gastroliuota Clevelande.

Dailės parodos. — Sausio 16-24 Čikagoje Čiurlionio galerijoje savo parodą surengė Br. Murinas, išstatęs 44 akvarelių, atliktų per paskutiniuosius tris metus. Išleistas iliustruotas parodos katalogas su V. K. Jonyno įvadu.

Anastazija ir Antanas Tamošaičiai sausio mėn. rodė savo kūrinius Kingstone (Kanadoj, Ontario) Queen's universiteto meno centre. A. Tamošaitienė buvo išstačiusi 5 aliejaus tapybos kūrinius, 3 guašus ir 10 kilimų, A. Tamošaitis — 10 savo kūrinių. Parodos kataloge A. ir A. Tamošaičių kūrybą apibūdino Audrey Stinson. To paties universiteto dėstytojų žmonų klube A. Tamošaitis sausio 20 skaitė paskaitą apie kilimų meną ir techniką.

Vasario 7 — kovo 6 Clevelande vyksta Vytauto Kasiulio meno paroda. Išstatyta apie 40 kūrinių (tapybos darbų, pastelių ir spalvotų litografijų).

Iš visuomeninio gyvenimo — Sausio 2 sukako 10 metų, kai iš Ispanijos sostinės Madrido radijo pradėta lietuviška programa, skiriama pavergtajai tėvynei.

Sausio 2-3 Brukline įvyko lituanistinių mokyklų mokytojų rajoninis (Atlanto pakraščio) suvažiavimas. J. Kavaliūnas skaitė paskaitą apie lietuvių kalbos dėstymo sunkumus, ypač jos visai nemokantiems, dr. A. Klimas — apie lietuvių ir anglų kalbų fonologinius skirtumus, V. čižiūnas —apie tėvų vaidmenį lituanistinio švietimo uždaviniuose (ši paskaita paskelbta Darbininke), rašybos ir programos klausimais kalbėjo LB švietimo tarybos pirm. J. Ignatonis. Parodomąją pirmo skyriaus pamoką pravedė EI. Ruzgienė. Suvažiavime dalyvavo 35 mokytojai, be to, buvo ir svečių.

Gruodžio 29 - 30 Dainavos stovykloje vyko Studentų Ateitininkų Sąjungos ideologiniai kursai. Paskaitas skaitė dr. A. Liulevičius, dr. K. Keblys, A. Skirmuntaitė, dr. Ad. Darnusis, S. Gedvilaitė, kun. K. Trimakas ir A. Vainius jr.

Sausio 24-31 Killingtone (Vermonte) vyko Lietuvių Studentų Sąjungos žiemos stovykla, kurion susirinko slidinėto jai (apie 25). Trims vakarams buvo numatyta ir vakaro programa, bet iš jos tik dr. J. Girnius (1.26) pravedė pašnekesį "Kur suprantu ir kur nesuprantu dabartinio studento".

Sausio 28 - 29 arkiv. Antonio Samore, Nepaprastųjų Bažnyčios reikalų kongregacijos sekretorius, nepriklausomybės metais seseris metus praleidęs Lietuvoje kaip nunciatūros sekretorius, lankė Čikagos lietuvių katalikų įvairias įstaigas. Sausio 29 vakare Jaunimo centre buvo jo garbei surengta akademija. Savo kalboj ark. A. Samore pažymėjo, kad Lietuva yra "puikiai išlaikiusi istorijos ir civilizacijos egzaminus" ir kad "jūsų gyslomis teka kankinių kraujas". Gausiai susirinkusią visuomenę, kurioj buvo ir daug jaunimo, ragino į tautinę ištikimybę: "Saugokite savo gražią ir seną kalbą, savo turtingus papročius ir tautines tradicijas".

Vasario 13, vysk. Pr. Brazio konsekracijos išvakarėse, Vatikane pop. Paulius VI suteikė audienciją į iškilmes suvažiavusiems lietuviams ir tarė žodį taikytą visai lietuvių tautai: "Su tėvišku džiaugsmu sutinkame jus, mj'limieji katalikiškos Lietuvos sūnus, atvykusius į Romą iš įvairių Europos kraštų ir Amerikos į jo ekscelencijos vyskupo Pranciškaus Brazio konsekracijos iškilmes. Jūsų kilni tauta yra labai artima mūsų tėviškai širdžiai. Mes prisimename visų pirma tuos mylimuosius sūnus, kurie tėvynėje su didele meile pasilieka ištikimi mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, nepaisydami didžiausių kliūčių ir nebijodami didžiausių aukų. Mus guodžia ta mintis, kad anie mūsų sūnūs, ištikimi tokių bandymų ir skausmų valandą, vis dėlto gina tas dideles dvasines vertybes, kurių iš jų širdies nepajėgs išplėšti jokia žemiška jėga. Tie bandymai tik dar labiau sustiprino jų nepalaužiamą tikėjimą ir jų sūnišką, šventą ir besąlyginį prisirišimą prie Apaštalų Sosto ir Kristaus vietininko. Tos nepalyginamos dvasinės vertybės, uoliai ginamos, jiems suteikia jėgos nugalėti visas kliūtis ir pakelti visokį skausmą. Mes darome viską, ką tik galime, kad brangioji lietuvių tauta išlaikytų tikėjimą ir kad jos ryšys su Šventojo Petro sostu būtų vis glaudesnis."

Vasario 16 proga Lietuvos atstovas (chargė d' af f aires a.i.)  J. Kajeckas gavo (II.7) iš JAV valstybės departamento sveikinimo laišką, kuriame ir toliau užtikrinama, kad JAV vyriausybė nepripažįsta Lietuvos priverstinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą. Tame laiške rašoma: "Nearly twenty five years have elapsed since the sovereign Lithuanian Nation lost its national independence in the wake of the illegal annexation by the Soviet Union. But the indomitable spirit of the Lithuanian people and their yearning to live in freedom and independence have not been dimmed throughout these years. In recognition of the right of a free people to national selfdetermination, the United States Government has firmly and consistently stood by its declared policy of non-recognition of the forcible incorporation of Lithuania into the Soviet Union. The United States thereby not only accords recognition to the Lithuanian people's devotion to the cause of freedom and national independence, but expresses its confidence that this cause will ultimately prevail." Raštą pasirašė George W. Ball, Acting Secretary.

Prof. J. Eretas, nuolat gyvenąs Šveicarijoje, buvo atvykęs į JAV skaityti paskaitų Ateitininkų Sendraugių Sąjungos suvažiavime Clevelande lapkričio 27-29 ir Lietuvių Studentų Sąjungos suvažiavime Detroite lapkričio 26-29. Ta pačia proga jis skaitė paskaitas ir didesnėse kolonijose (Čikagoje, Los Angeles, Niujorke, Toronte, Detroite, Clevelande), keldamas tremties įprasminimo uždavinį ir žadindamas tautinę sąžinę.

Australijos lietuvių meno dienos Melbourno mieste buvo atidarytos gruodžio 26 dailės paroda, sutelkusia dailininkus iš visų Australijos lietuvių kolonijų. Tą pačią dieną buvo atidarytos dar vaikų ir foto mėgėjų darbų parodos, o vakare Sidney lietuviai suvaidino S. Skorulio "Inspektorius atvyksta". Gruodžio 27 vyko sporto šventė ir tautinių šokių festivalis. Gruodžio 28 buvo skirta jaunųjų talentų koncertui. Gruodžio 29 įvyko Australijos lietuvių trečioji dainų šventė, kurioj dalyvavo 5 chorai (Adelaidės, Geelongo, Melbourne, Newcastle ir Sidney). Gruodžio 30 buvo literatūros ir dainos vakaras (dalyvavo P. Andriušis, V. Janavičius, V. Kazokas, J. Žukauskas, ir kt., solistai G. Vasiliauskienė ir P. Rūtenis). Meno dienos baigtos gruodžio 31 Naujų Metų baliumi Melbourne miesto rotušės salėje. Rengimo komitetui pirmininkavo E. Zižienė.


 


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai