Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KELETAS PASTABŲ DĖL "IŠEIVIŲ SANTYKIAI SU TAUTA" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Vaitiekūnas   
Autorius teisingai primena, kad esamomis Lietuvos sąlygomis išeivijos bendravimas su savo tauta yra nenormalus. Teisinga autoriaus mintis, kad bendravimo su tauta ypač reikalingas jaunimas. Tik autoriaus paminėtas vadinamų JAV sportininkų bendravimo pavyzdys buvo tokio pobūdžio, tokių intencijų ir tokio organizavimo būdo, kad ir labai liberaliai interpretuojant bendravimo galimybes, vis tiek jį tenka skirti į tuos bendravimo pavyzdžius, kurių neturėtų būti. Neaišku taip pat, kodėl autorius tėvų gimines nebelaiko jau jų vaikų gininėmis. Yra faktų, kur vaikų giminiavimasis pasidarė daug glaudesnis nei tėvų buvo.

Teisingai autorius pabrėžia bendravimui drąsos reikalą, nes kiekvienas, įsėdęs į sovietų lėktuvą, negali būt tikras, ar laisvas grįš namo. Tik neteisingai autorius nutyli apdairumo reikalą, kad bendravimu nebūtų daugiau patarnauta okupantui, kaip savo tautai ir išeivijai.

Klaidingai autorius aiškina, kad ligšioliniai veiksnių pasisakymai dėl bendravimo buvę proginiai: "kokio nors žmogaus iš Lietuvos atvykimas ar kieno nors išvykimas į Lietuvą". Autorius, atrodo, yra skaitęs mano rašinį "Aiduose", kur cituoti veiksnių pasisakymai. Todėl toks jo žongliravimas faktais nesuprantamas, develando konferencija ir bendravimo tema jai jau prieš kelis mėnesius buvo numatyta, kai apie prof. Kubiliaus viešnagę Chicagoje dar gal nė pats autorius nežinojo.
Klaidingai autorius Sov. Sąjungos vizos davimo ar Inturisto pareigūnus tapatina su develando konferencijos pareiškime minimais "LTSR" pareigūnais. Kol JAV laikysis Lietuvos aneksijos nepripažinimo, tol apie "LTSR" pareigūnų vizas JAV piliečiams kalbėt netenka.

Klaidingai autorius aiškina, kad Vaitiekūnas nori "papildyti ar gal pataisyti veiksnių pareiškimą". Nei tokio noro, nei tokio reikalo nebuvo ir nėra. Vaitiekūnas tik paaiškino nesupratusiems, o gal ir nenorėjusiems suprasti, skirtumą tarp žmogaus ir pareigūno.

Autorius turi laisvę laikyti "nieku" Vaitiekūno cituotą teisės dėsnį, kad volenti non fit injuria, ir iš to dėsnio nepaisymo einančias Lietuvos aneksijos nepripažinimui išvadas. Tačiau nuo tokio to dėsnio "nieku" laikymo jo nepaisymo išvados nesikeičia.

Klaidingai autorius įtaigoja, kad veiksmo politiškumui reikia atitinkamo pareiškimo arba tiesioginio veiksmo, kaip rankos pakėlimas balsuojant. Kiekvienas teisininkas ir, manau, kiekvienas politikas žino ir konkliudentinių veiksmų reikšmę. Tuo dalyku autorius galėtų pasiskaityt kad ir p. Rastenio paaiškinimus (Dirva, 1959.111.19).

Klaidingai autorius stato lygybės ženklą tarp norinčių bendrauti, nevengiant pasekmių aneksijos atžvilgiu, ir tarp atsisakymo nuo siekimo Lietuvai nepriklausomybės. Bendravimo pasekmių aneksijai bendrautojas kartais gali ir nesuprasti ir todėl netyčia suklysti. Nepriklausomybės siekimo atsisakymas visada bus sąmoningas ir apgalvotas. Ar yra mūsuose, ne tik komunistuose, nepriklausomybės atsisakymo apraiškų? Taip. Bet apie tai plačiau kitoj vietoj.

Gal mano pavyzdys apie judėjimo šviesas ir nevykęs, nes autorius jį klaidingai aiškina. Manau, yra skirtumas tarp leista ir leistina. Pvz. Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija, kurią Sov. Sąjunga yra pasirašius, nustato, kas yra leistina. Ogi Sovietų Sąjungos kompartija nustato, kas Sovietų Sąjungoje ir jos pavergtuose kraštuose yra faktiškai leista. Vaitiekūnas nėra teigęs, kad "ne viskas leistina, kas yra tikslinga". Tai autoriaus teiginys. Vaitiekūnas yra teigęs: "Ne viskas, kas leista, yra tikslinga. Ir ne viskas, kas tikslinga, yra leista." Judėjimo šviesų tikslas yra ne trukdyt judėjimui, o tik apsaugot jį nuo nelaimių. Tačiau kai jokio pavojaus nėra, kai sankryža tuščia ir žmogui reik skubėt, raudona šviesa jį netikslingai sulaiko. Žmogus paiso raudonos šviesos todėl, kad nepaisymas, nors jo atveju tikslingas, gresia bausme, nes judėjimo taisyklės nustatė bendrą principą, kad per raudonas šviesas neleista judėti, neišskiriant nė tikslingų atvejų. Ir Clevelando konferencija tik principiškai pasisakė, koks bendravimas praktiškai neturėtų pasekmių Lietuvos aneksijai. Bet tai nreiškia, kad kiekvienas privatus bendravimas jau savaime bus tikslingas.

Reikia apgailestauti okupanto varžtus bendravimui apskritai ir V. Noreikai konkrečiai. Bet taip pat būtų reikėję apgailestauti Kanados Lietuvių Dienos rengėjus, Jei jie būtų susidėję su V. Noreikos sovietiniu politruku ir ėmę talkinti šio uždavinius. Apie Šukytės-Noreikos bendrą programą nebuvo kalbos. Užuominos ar siūlymai buvo tik, ar V. Noreika negalėtų atlikti programos. Žinoma, galėtų, tik be politruku ar palydos.

Klaidingai autorius apibendrintai teigia, kad Kanados lietuviai "bendravimo egzaminą aplamai išlaikė gana gerai". Nežinau visų to bendravimo atvejų. Bet žinau atvejus, kur koncerto salės šeimininkas pašalino iš salės ten paprastai esančius Lietuvos vytį ir trispalvę. Ar autoriui tai nėra nusikaltimas Lietuvos valstybinių emblemų įžeidimu? žinau taip pat, kad Sovietų Sąjungos pareigūnų globoje "LTSR" pareigūnų surengtame "diplomatiniame" priėmime dalyvavo vlikinės grupės centro narių, Vliko įstaigų tarnautojų, katalikų kunigų ir eilė iškilių lietuvių patriotų. Jie kėlė taures su iškiliais enkavedistais, nuolankiai klausėsi "LTSR" pareigūnų prakalbų, dalyvavo jų vykdytuose testuose ir kitaip broliavosi. Mano galva, toks kolaborantiškas bendravimas yra daugiau nei rezistencinis nuosmukis.

Teisingai autorius pastebi mūsuose nuintelektualėjimo apraiškas ir padarinius. Savo ruožtu ir mūsų intelektualams praverstų įsidėmėti Konrado Adenauerio pastabą: "Erfahrung kann eine Fuehre-rin des Denkens und des Handelns sein, die durch nichts zu ersetzen ist, auch nicht durch angeborenen Intellekt. Das gilt insbesondere fuer das Gebiet der Politik" (K. Adenauer, Erinnerungen 1945-1953, 1965, p. 13).

P. S. Autoriaus develando konferencijos pareiškimo citata, kad bendravimas ribotinas "privačia asmenine plotme" yra ELTOS redaktorių gaminys. Konferencijos pareiškimo autentiškas tekstas paskelbtas "Drauge" (1966.1.25).
V. Vaitiekūnas
Redakcinis pastebėjimas: išeivių santykių su tauta klausimui liekant aktualiam, jo ramus diskutavimas yra pravartus. Dėl to ir yra j šį klausimą grįžta A. B. ir V. Vaitiekūno pasisakymais, šį klausimą principiškai liečia ir metinė apžvalga (vasario nr.).

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai