Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KLAUSIMU, DĖL KURIO NESIJAUDINAMA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   

įprasta klausimų svarbą matuoti pagal tai, kiek jie emociškai jaudina ir tuo būdu sukelia ginčų. Be abejo, jaudinimasis rodo atitinkamų klausimų aktualumą. Tačiau svarbūs ne tik tie klausimai, dėl kurių jaudinamės, nors kartais ir mažai ką galime juos lemti. Svarbūs ir tie klausimai, kurie nors nejaudina, bet praktiškai yra reikšmingi.

Vienas tokių klausimų yra baltų glaudesnis susitelkimas. Pro Įvairius "jaudinančiuosius" klausimus esame jį toli nustūmę ir kone pamiršę. O vis dėlto jis yra svarbus.

Tas pats istorinis likimas sieja mūsų tautas. Tais pačiais 1918-tais susikūrė nepriklausomos Baltijos respublikos. Tais pačiais 1940-tais jų nepriklausomybę užgniaužė rusų bolševikų invazija. Toj pačioj sovietinėj imperijoj mūsų tautos lydomos į "anttautinę" rusų tautą.

žinome tai ir jaučiame savo bendrumą. Palaiko santykius savo tarpe mūsų politiniai veiksniai. Parašome spaudoj vieni apie kitus. Pasikeičiame sveikinimais nepriklausomybės minėjimuose.
Tokia maždaug ligšiolinė baltų santykių  rutina.  Jos  nepakanka.

Norėdami suveiksminti kovą dėl mūsų tautų laisvės, turime suglaudinti ir savo pačių santykius.
Pirmieji šį reikalą pajuto latviai. Pernai jie pradėjo leisti net specialų žurnalą Treji Varti, skirtą baltų bendravimui skatinti. Vienas iš šio žurnalo redaktorių, dr. A. Karps, konkrečiai kėlė Baltijos kraštų draugystės dienų organizavimo mintį (Draugas, 1967.XTI.15).

Lietuvoj veikė specialios organizacijos plėtoti baltų broliškiems santykiams. Nebūtų prasmės čia jas atkurti, kai drauge gyvename. Bet iš tikro reikia šį drauge gyvenimą išnaudoti artimesniam bendravimui — ir visose kolonijose, ir tarp atitinkamų organizacijų, ir tarp atskirų asmenų.

Kolonijų natūraliausia bendravimo forma yra tie parengimai, kurių nevaržo kalbos skirtingumai, štai Bostone jau daugiau kaip 10 metų vyksta baltų koncertai (trys per metus, kiekvienas vis kitos tautybės muzikų atliekamas). Pernai Filadelfijoj surengtas bendras baltų koncertas. O Australijoj net baltų chorai drauge koncertavo. Ir kitur reikia tai skatinti.

Iš organizacijų, berods, tik Pabaltijo moterų taryba gyvai reiškiasi baltų bendravime. O tiktų užmegzti ryšius ir tokioms organizacijoms, kaip rašytojų draugija.Koleginio ryšio galėtų paieškoti ir profesinės organizacijos, kaip gydytojų, inžinierių.

Ypač tai aktualu LSS — bendrinei studentų sąjungai. Lyg vis nerasdama ko veikti, ji merdi, bet nemato savo veiklos lauko pačiuose universitetuose. Vieni gal per silpni jaučiasi, bet užtat ir reikia telktis draugėn su kitais baltų studentais. Vokietijos baltų studentai jau buvo pernai tuo reikalu susivažiavę.

Taip pat didžiai reikalingas ir Amerikos universitetuose dėstančiųjų baltų mokslininkų susitelkimas. Gera žinia, kad šiemet numatyta jų konferencija moksliškai išnagrinėti sovietizacijai Baltijos kraštuose.

BATUN New Yorke pernai gruodžio 9 buvo sušaukęs platų baltų organizacijų atstovų posėdį, kuris numatė organizuoti Baltų tarybą, bendrą centrinį informacijos biurą ir pasaulinį akademinį koordinacinį komitetą.
Jei tai bus ir įvykdyta, tai baltų glaudesnio susitelkimo reikalas išjudės iš ligšiolinės rutinos.
Alaušius
 


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai