|
Parašė M. JURGITA SAULAITYTE
|
PRIETEMA
Daug kas dingsta,
ir lieka tik esminiai posūkiai
gelmėn
ir šiltas kraujas
šviesos kartotų pažadų
apie galingą nemirtingą valandą,
kurios dar ieškom.
NELAISVĖ
Mes nebeturime jėgų
akmenimis apželdytuos
laukuos
duonos laukti.
Daigai,
kieti ir sunkūs,
nebesupranta šlamesio
laukų ir laimės.
Mes nebeturime kviečių,
ir mūsų alkis,
sunkus ir kitas,
kyla.
PRISIKĖLIMAS
Tai buvo karštos dienos:
saulė vaikščiojo žeme.
Spinduliai šaknyse pynėsi,
sirpdino paslėptus sapnus.
Praeivių akyse
ruda liepsna
gyva.
Mūsų namas pamiškėj,
ąžuolu tapęs,
atbunda.
Ir kuo vadinti
saulės vaiką
benamį,
ir kaip priglausti
saulės benamį
vaiką?
O buvo karštos tuomet dienos,
ir žemėj buvo ruda ir ramu.
IKARAS
Mimozomis apaugusi žemė.
Nėra kojoms vietos.
Skrendu.
Nėra nieko pastovaus,
tik judesys
ir žavesys
mimozas auginančia saule.
Skrendu ir skrendu —
sparnai tirpsta . . .
Ir man nesvarbu,
ir man tikrai visai nesvarbu.
NAKTIS
Aš esu juodas laukas.
Niekas nežino mano vardo.
Ir todėl
mano medžiai laukia, ir todėl
mano medžiai linksta.
BROLIUI
Mes buvome nykštukai
pasakoj.
Tu užaugai,
ir aš likau
viena
per dideliam
pasauly.
PAUPY
Sunku savyje nešti
gluosniuose klaidžiojantį
rūką.
Šakos upeliais pasiguos,
veržimusi krantan.
Bet rūkas kils
ir klys.
KIRTIMAS
Iškirstos šaknys —
ir kas liko?
Nevaisingi liūnai,
susmelkę savyje,
ir beprasmiškas alsavimas
lietaus.
VALANDA
Židinyje kankinasi
laikas.
Baigti?
Lietus laukia
nuosprendžio.
Ir man taip baisiai
neramu.
ATSIMENAM
Per greit pražydėjo liepos.
Bet atsimenam,
ir to užtenka
tuščiam sodui.
PASKUTINĖ VALANDA
Bet kada nors už durų
rasiu žemę,
tamsesnę už mane,
ir atpažins ji mano žingsnį
kaip sesers
ir pasiims — neklausdama,
kodėl vėlai grįžtu,
kur klaidžiojau, ko netekau,
kuo skrynią prisipildžiau —
ir pasiims mane,
kaip ilgai lauktą
naktį,
kuriai sapnų neliko.
MIGLA
Neišmatuojamas pilkumas
viso pasaulio.
Ar tik mano akys,
žaibo geisdamos,
spalvų neatskiria
kasdienio labirinto
akinančiame žaismingume?
Man reikia ugnies
ir trenksmo.
Ne rytų,
ne ramaus brendimo
mėlyno dangaus.
Ugnies ir trenksmo —
ir suplėšyto dangaus.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
