Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TRYS EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
SAUSMETIS
Žolės vyto, gėlės džiūvo,
Šaknys cypė akmeny.
Sausumoj rūstaus liežuvio
Mirė vasara švelni.

Amžinybėn skruzdės bėga.
Krečia lygumas drugys.
Eik atgal per šaltą sniegą,
Tau žiema eiles sakys.


LAPAS
Iš juodos šakelės, iš anapus
pasaulį žengia žalias lapas.

Palytėtas lengvo dievo rankų,
Lapas plaukia per didžiulį dangų.

Jis teturi lūpas ir akis.
Mums jo lūpos tiesą pasakys:

Pažiūrėk, koks didelis dangus,
Būk kaip lapas, nors tu tik žmogus.


TRISTANAS IR IZOLDA
Tūkstantis rožių Izoldai! Tristanas pakilo skristi,
Rožės įkrito į jūrą, ir jas nusinešė mėnuo,
Kvatodamas  kaip pamišęs. Jis ėmė rėkdamas
slysti
Į tyliai šnibždančią putą rožėm pakvipusio pieno.

Balta Izolda pro langą žiūrėjo kaip lapai krenta
Ir skaitė liūdną legendą apie raudoną radastą 
(Spygliai nudūrė jaunuolį, asketą nuogą ir
šventą)
Ir glaudė prie lūpų laišką, degančioj jūroj rastą.

Atėjo sniego seneliai, užbėrė namą lig lango,
Ji su liepsnojančiu laišku nubėgo per juodą girią,
Rūbus numetusi šoko į baltą pusnyno bangą,
Ėmė dainuodama verkti, nusikvatojo ir mirė.

O juos žaibuodamos šaukė naktys tvankios kaip
pirtys.
Kvepėjo rožėm ir pienu ir meilės prakaitu mitas.
Medžiuos su paukščiais siūbavo jų popierinės
širdys,
Skelbė pavasarį žemei debesio rausvas trimitas.
 


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai