Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LAPKRIČIO 13 MANIFESTACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Žygis i Jungtines Tautas, 1961 m. sausio 14 pradėtas Kalifornijoje, kita gaivalinga srove buvo sustiprintas New Yorke lapkričio 13-tos manifestacija.

Po sėkmingų jaunimo demonstracijų gegužės 15 Vašingtone, tarsi po generalinės repeticijos, jų organizatoriai pajuto tikrąjį patriotinės lietuvių visuomenės pulsą, skatinantį dar didesniems žygiams. Ir taip Lietuvos laisvės labui skirtam žygiui buvo ryžtasi: į Madison Square Garden New Yorke sutelkti bent 12.000 žmonių, "The New York Times" dienraštyje įtakingų amerikiečių vardu paskelbti viso puslapio atsišaukimą, pasibelsti tiesiog į Jungtinių Tautų vartus (jų sąžinę) ir visam tam projektui finansuoti sutelkti apie 30.000 dolerių. Specialiai šiam reikalui suorganizuoto Komiteto Lietuvos Nepriklausomybei Atstatyti vadovaujantį branduolį sudarė Antanas Mažeika (pirm.), dr. Algirdas Budreckis, Romas Kezys, Juozas Miklovas ir Antanas Sniečkus. Oficialiu komiteto globėju garbės pirmininko titulu pakviestas prelatas Jonas Balkūnas.

Komitetas darbo ėmėsi su tikru entuziazmu. Mestasis šūkis "esame laisvi — netylėkime" sveiku grūdu nukrito į paruoštą dirvą. Pirmą impulsą visuomenei sukrusti davė pati komiteto vadovybė, kurios nariai ir artimieji talkininkai pasileido per visą kraštą, aplankydami lietuvių kolonijas nuo Atlanto iki Pacifiko ir nuo Floridos iki Kanados. Tuoj pat unisonu (su viena išimtim) už akciją pasisakė visa laisvoji lietuvių spauda. Per trumpą laiką trisdešimtyje kolonijų New Yorko manifestacijai paremti susiorganizavo specialūs komitetai. Viena po kitos į akciją jungtis savo narius paragino jaunimo ir kitos organizacijos. Oficialūs veiksniai savo pritarimą irgi pareiškė, nors kiek nerangiai ir nudelsdami.

Manifestacija nustatytą dieną įvyko. Į ją suplaukė 12-14.000 žmonių. Atsišaukimas į Jungtinių Tautų ir pasaulio sąžinę paskelbtas "The New York Times" dienraštyje lapkričio 7. Jį, apskaičiuojama, galėjo matyti 15 milijonų žmonių JAV ir kituose kraštuose. Keli : imtai egzempliorių pasiekė ir Sovietų
Sąjungą. Atsišaukimą pasirašė 47 kongresmanai, 8 senatoriai, 7 gubernatoriai, 10 vyskupų, keli didžiųjų miestų burmistrai ir eilė viešajame gyvenime gerai žinomų žmonių, kaip Richard Nixon, William Knowland, admirolas Arthur Radford, Robert Anderson, John Richardson jr. ir kt. (tetenka apgailestauti, kad nebuvo pasistengta daugiau pritraukti ir laisvei jautrių intelektualų). Madison Square Garden milžiniškoj salėj programą pravedė Leo Cherne, kalbėjo sen. K. E. Mundt ir kongres-manas J. J. Rooney, maldą už Baltijos tautų laisvę atkalbėjo Holy Cross kolegijos prezidentas Very Rev. R. J. Swords, S.J. Senatorius F. J. Lausche ir JAV prezidento patarėjas Ch. A. Horsky dėl blogo oro turėjo nusileisti Filadelfijoje, iš kur telefonu perdavė manifestacijai prezidento L. B. Johnsono sveikinimus. Tarp kalbų programą užpildė New Yorko, Filadelfijos, Waterburio ir Bostono tautinių šokių grupės, solistė I. Stankūnaitė ir akordeonistas K. Daubaras (mažai tiko). New Yorko televizijos ir radijo stotys skyrė manifestacijai dėmesio, bet spauda jo parodė maža.

Maždaug tuo pačiu metu, kai "spalio revoliucijai" paminėti Rusijos ir pavergtųjų kraštų miestuose plakėsi raudonos vėliavos, sekamos vergijos išprievartautų minių, laisvieji lietuviai ir jų draugai per mylią išsitęsusia eisena ryžtingai deklaravo, jog laisvė nepasiruošusi kapituliuoti prieš vergiją. Manifestacijoj tiesiog pasibelsta tik į Jungtinių Tautų vartus, tačiau smūgių aštrumą iš anksto skaudžiausiai pajuto pats Kremlius: tą pačią lapkričio tryliktąją pavergtojoj Lietuvoj okupanto leidžiama "Tiesa" jaudinosi, kad užsienio lietuviai "beviltiškai kerėčiojasi su plakatais Niujorko dangoraižių paunksnėje". Budelis visada neramus, kol auka galutinai neparblokšta ir kol nepasiekiami jos gynėjai.

Pagaliau organizatoriams nesunkiai pasisekė sutelkti ir reikiamą pinigų sumą manifestacijos išlaidoms padengti.

Pomanifestaciniame apmąstyme ryškėja kai kurios konkrečios išvados. Pirmiausia tenka pasidžiaugti faktu, kad jaunesnioji inteligentijos karta yra drąsi, ryžtinga, turtinga idėjomis ir intelektualiai pribrendusi perimti atsakomybę už tolimesnį laisvės kovos vedimą. Amerikoje gimusio jaunimo atėjimas į komiteto vadovybę liudija lietuvybės gajumą ir laiduoja kovos už Lietuvos laisvę, jei bus reikalinga, ilgą ateitį. Oficialūs veiksniai iš to turėtų padaryti realias išvadas ir tai kartai savose institucijose patikėti didesnius negu statistų ar techniškų darbininkų vaidmenis.

Manifestacijos pasisekimas, kaip ir ankstyvesnis rezoliucijų sąjūdžio laimėjimas, įrodo, kad oficialūs veiksniai, rikiuodamiesi, persirikiuodami, kovodami už status quo išlaikymą ar varžydamiesi dėl postų, dažnai iš akių išleidžia tikruosius kovos už laisvę uždavinius, kurių vykdyti ateina partizaniniai sąjūdžiai. Partizaninių sąjūdžių pasisekimas liudija, kad veiksnių rutinos sukurta tuštuma yra reali. Partizaniniai sąjūdžiai yra visuomenės šauksmas turėti veiksmingą laisvės kovai vesti koordinuojantį organą.

Į manifestacijos organizatorių kvietimą visuomenė atsiliepė jautriai. Ji dar nepaliesta koegzistencijos gundymų. Ji nepasidavė vilionėms tų, kurie kviečia veidus pakreipti } Lietuvą, bet širdis — nuo kovos už Lietuvos laisvę. Ji atspari ir prieš pagundas laisvės kovą iškeisti į socialinius šio krašto rūpesčius. Žmogiškųjų vertybių ir tautinių pareigų gradacijai mūsų visuomenės jausmas nėra atbukęs.

Kreipiant akis į ateitį, tektų pageidauti, kad Komitetas Lietuvos Nepriklausomybei Atstatyti nesilikviduotų. Žygis i Jungtines Tautas negali būti nutrauktas. Pasaulio sąžinė stipriai susnūdusi, reikės ilgai ir ryžtingai ją budinti. Tik šioje vietoje tenka pastebėti, kad kelias į Jungtines Tautas neina vien tik New Yorko gatvėmis. Pagrindinis manifestacijos kalbėtojas sen. Karl E. Mundt, pažadėjęs dėti pastangas Atstovų Rūmuose priimtą rezoliuciją pravesti ir JAV senate, išreiškė labai konkrečią mintį, kad KLNA ir Rezoliucijoms Remti Komitetas yra vieno idėjinio kūno dvi rankos. Laisvės kovos reikalui tų rankų judesiai turėtų būti gerai koordinuojami.

Pasirodę vyrais, organizuodami manifestaciją, KLNA vadai vyriškai sugebės įvertinti atliktą darbą, priimti iš šalies geros valios žmonių pateiktas pastabas ir išmintingai suplanuos tolimesnius žingsnius. Jie įrodė, jog verti pasitikėjimo.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai