Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   
AUKOJIMAS

Aš pirmą kartą paguldžiau
Ant žemės mažąją dukrelę —
Išėjęs pašalas,
Žolė gyva.

Ir suošė pušis gūdžiau . . .
Bet nieko aš nepamačiau.
Tiktai pravirkai tu balsu —
Ir man baisu ir man baisu —
Kodėl ant žemės paguldžiau,
Kam suošė pušis gūdžiau . .

KELEIVIS IR UGNIS

Senovėje buvo kartą
Labai šalta žiema.
Vienas keleivis keliavo tolimą kelią,
Jam bekeliaujant,
Atėjo naktis.

O šonuose driekės kaimai,
Pakelėje sodybos,
Ir visuose namuos
Kalbėjo ugnis:
— Tu išėjai,
O aš neisiu.
Man čia gera —
Aš čia paklota, užklota ir papenėta
Ir švariu vandeniu akys nuplautos —
Gyvenk ramybėje su manimi ...

Vienas keleivis keliavo tolimą kelią . . .

KELIONĖS GALAS

Kur eini, žmogau? — paklausė upė.
— Einu į šalį, kur saulė svyra.
O tenai buvo kalnai ir kloniai,
Miškai ir pievos —
Visur neapsakomas grožis . . .

Tiktai nebuvo debesų ir vėjo,
Žvėrių ir paukščių,
Nebuvo drugių . . .

Ir bekeliaujant pajūriu,
Sukranksėjo juodvarnis viršum galvos.

Akis pakėlęs pamačiau,
Kad marios juda,
Kad atplaukia senelė
Su laivele.

Dabar aš noriu paklausti:
Ar tu esi mano mirtis?

RUDUO

Brazdina vėjai šakas —
Širdis neištvers.
Aš verkdamas glostau saulelės jau šaltas rankas
Kaip mirusios dukters.

Kas ją bevėstančią šildys,
Kas ją aklą tausos,
Kai sklidinai prisipildys
Ir mūsų akys tamsos.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai