Aidai.eu Apžvalga

VASAROS VISUOMENINIS SAMBRŪZDIS

Parašė Al.

Vietinė veikla kolonijose vasarą nutrūksta, išskyrus vieną kitą pikniką. Užtat atostogų metas sudaro progą suvažiuoti į bendresnius susitelkimus — kongresus, suvažiavimus, stovyklas. Šią vasarą nebuvo nė vieno išskirtinio įvykio. Tačiau reguliarus vasarinis sambrūzdis buvo gana gyvas.

Inžinierių ir gydytojų suvažiavimai
Dar nė vasaros nelaukdami, pirmieji suvažiavo j Ottawa gegužės 17-18 Kanados inžinieriai. Tai buvo pirmasis PLIAS Kanados skyrių suvažiavimas, per kurį nutarta sudaryti PLIAS regioninę Kanados sąjungą. Paskaitų suvažiavime buvo dvi: L. Balsio apie formos klausimą moderniojoj technologijoj, dr. A. Kul-pavičiaus — apie lietuviškosios architektūros bruožus. Dr. J. Rimšaitė, J. V. Danys (PLIAS dabartinis centro pirmininkas), J. Sližys ir J. Augustinavičius simpoziume svarstė PLIAS veiklos uždavinius. Suvažiavimo metu buvo surengta paroda, kurioj per 100 mokslinių ir profesinių darbų buvo išstatę 30 dalyvių: dr. A. Jurkus (suvažiavimą rengusio PLIAS Ottawos skyriaus pirmininkas), J. V. Danys, G. Mitalas, dr. J. Rimšaitė ir kt.

Pasaulio ir Amerikos lietuvių gydytojų sąjungos VII suvažiavimas taip pat vyko Kanadoj — Toronte rugpiūčio 30 - rugsėjo 1. Mokslinį suvažiavimo branduolį sudarė dr. J. Valaičio vadovaujamas simpoziumas, kuriame naujuosius genetikos tyrinėjimus aptarė dr. M. Yčas, virolo-gijos —dr. V. Pavilanis, onkologijos — dr. J. Valaitis (pakeitė dėl ligos neatvykusį dr. V. Vaitkevičių), arteriosklerozės — dr. A. Butkus. Be to, buvo dvi bendresnio pobūdžio paskaitos: dr. J. Puzinas metė žvilgsnį j medicinos istoriją Lietuvos Didžiojoj Kunigaikštijoj, archi-etktas dr. A. Kulpavičius paskaitoj "Analogía artis vitalis" ryškino gyvosios gamtos bei žmogaus ir meno formų panašybę. Sąjungos naujon valdybon išrinkti: pirm. V. Paprockas, I vicepirm. V. Avižonis, sekretorius ir iždininkas Br. Radzivanas, E. Ringus ir J. Yčas, direktoriai: V. Damijonaitis, J. Valaitis, B. Matulionis, D. Petrauskas (Australija), O. Gustainienė, V. Ramanauskas ir P. Šepetys. Garbės nariais pakelti E. Draugelis, S. Biežis ir V. Ingele-vičius.

Pastaraisiais metais tiek inžinierių, tiek gydytojų suvažiavimai pasižymėjo nauja kryptimi — nesiriboti tik profesinio bendravimo reikalais, bet ir pasigilinti į savo mokslus. Iš dalies tai siejosi su jaunųjų mokslinių pajėgų įsijungimu į šias dvi pagrindines profesines organizacijas. Neatsitiktinai ankstesniame inžinierių suvažiavime ir iškilo mintis sutelkti visas mūsų mokslines pajėgas, dirbančias universitetuose ar tyrimų įstaigose. Šiemet ši mintis jau vykdoma, Čikagoj lapkričio 26-30 rengiant mokslo ir kūrybos simpoziumą ir numatant atitinkamos lietuvių mokslo draugijos įsteigimą. Šio simpoziumo - suvažiavimo programos komisijai vadovauja dr. A. Avižienis, o jam talkina dr. A. Klio-rė, dr. M. Gimbutienė, dr. R. Kriaučiūnas, dr. EI. Vaišnienė, dr. R. Vaiš-nys ir dr. V. Vardys. Techninei rengimo komisijai vadovauja LB JAV centro valdybos pirmininkas inž. Br. Nainys.

Įvairūs kiti suvažiavimai
Viena didžiųjų išeivinių organizacijų Amerikos Lietuvių Tautine Sąjunga savo 20 metų sukaktuvinį seimą buvo sušaukusi New Yorke gegužės 30-31. Suvažiavime svarstyti ne tik organizaciniai, bet ir bendrieji lietuviškieji reikalai. Tarp prelegentų bei pranešėjų buvo ALT-os pirmininkas inž. E. Bartkus, dr. Br. Nemickas, E. čekienė, A. Diržys ir kiti. Sąjungos pirmininku perrinktas T. Blinstrubas, Vilties draugijos— Al. Laikūnas, Sąjungos garbės nariais išrinkti dr. S. Biežis, K. Karpius ir Alb. Trečiokas.
Kunigų Vienybė, šiemet švenčianti 60 metų sukaktį, buvo susirinkusi savo seimui Čikagoj liepos 1 -2. Tarp keliasdešimt dalyvių buvo vyskupai V. Brizgys ir A. Deksnys. Seimas buvo reikšmingas savo plačiu ir atviru dėmesiu lietuvybės klausimui parapijose ir apskritai išeivijos gyvenime. Kun. St. tyla nagrinėjo lietuvių katalikų religinio centro sudarymo reikalą (mūsų skaitytojai pagrindines prelegento mintis gali prisiminti iš jo straipsnio šių metų sausio numery). Gyvai išdiskutavus šį reikalą, jam tolinu judinti sudaryta atskira komisija: kun. St. Yla, kun. J. Vaišnys, SJ, lr kun. Pr. Garšva, MIC. Prel. .1. I '..ilkunns tiesiu žodžiu nušvietė lietuvio kunigo atsakomybę savo tautai. H damas gelbėti lietuviškąsias p; u jas (kiek dar galima), prel. J. Balkūnas iškėlė reikalą ir amerikiečių hierarchijai išaiškinti, kodėl stengiamės išsaugoti lietuvių kalbą ir dvasią. Tokiam memorandumui parengti sudaryta komisija: prel. J. Balkūnas, kun. St. Yla ir kun. dr. J. Prunskis. Trečia paskaita buvo prof. dr. A. Kučo apie katalikų įnašą Amerikos lietuvių gyvenime. Geras ženklas, kad buvo nepabūgta į kunigų suvažiavimą pasikviesti ir pasaulietį. Tikimės, kad kitais metais bus nepabūgta pasikviesti pasauliečių ne tik praeities nuopelnams nušviesti, bet ir dabarties rūpesčiams išdėstyti. O ir iš šio seimo priimtų rezoliucijų galima matyti, kad lietuviškųjų parapijų klausimu reikia paklausyti ir to, ką turėtų pasakyti lietuvybės likimu susirūpinusieji katalikai pasauliečiai. Atlanto pakraščio lietuvių kunigų suvažiavime Ma-rianapolyje liepos 8, kuris buvo įgaliotas seimo tęsiniu, išrinkta nauja valdyba: pirmininkas kun. J. Jutt-Jutkevičius, vicepirmininkai St. Yla ir J. Matutis, sekretorius V. Zakaras, iždininkas J. Petrauskas, MIC, patarėjai — dr. Z, Smilga, A. Balt-rušūnas, dr. M. čyvas, P šakalis ir dr. V. Cukuras. Paskutiniuosius ket-veris metus Kunigų Vienybei pirmininkavo kun. Ed. Abromaitis.

Lietuvos Vyčių 56-tasis seimas vyko Newarke rugpiūčio 20-24. Buvo suvažiavę apie 150 delegatų. Paminėta vyčių kūrėjo M. Norkūno 100 metų gimimo sukaktis. "Lietuvos draugo" medaliu šiais metais apdovanotas kongresmanas P. W. Rodino. Lietuvos reikalų komisijos pranešimu, pereitais metais vyčiai redakcijoms, valdžios įstaigoms ir kt. parašė 10. 450 laiškų (atsakymų gavo 2.'U7) Aktyvių laiškų rašytojų padidėjo — pernai buvo 130, šiemet 132, tačiau sumažėjo kuopų (buvo 12, liko 10), kurios turi specialias Lietuvos reikalų komisijas, šios komisijos garbės pirmininkas kun. J. Jutt-Jutke-vičius parašė 610 laiškų, komisijos
pirmininkas K. Grigaitis — 175 laiškus, daugiau nei po 100 laiškų paraše dar kiti 7 vyčiai (iš kunigų tarp jų yra kun. Alb. Janiūnas iš Bostono). Nauju centro pirmininku perrinktas dr. J. Stukas. Rūpindamiesi savo valkų lietuviškuoju auklėjimu, vyčiai jau kelinti metai Dainavos stovykloj savo jaunajam prieaugliui rengia savaitinę stovyklą. Ir šiemet tokia stovykla buvo surengta rugpiūčio 24-30.

Savo gyvumą metiniais suvažiavimais liudijo ir kitos senosios katalikų organizacijos. Katalikų susivienijimo (LRKSA) 64-tasis seimas šiemet vyko VVaterburyje birželio 29 -liepos 2. Katalikių moterų sąjunga savo 33-čiąjį seimą turėjo Grand Ra-pids, Mich., rugpiūčio 18-20.

bietuvos evangelikų reformatų 22-tasis sinodas išeivijoj buvo sušauktas Čikagoj birželio 21-22. Pagrindinėj paskaitoj kuratore H. Diliene įvertino pereitų metų Uppsalos evangelikų suvažiavimą. Diskutuotas ekumenizmo klausimas ir lietuviuose, nutariant kreiptis, kad Lietuvių evangelikų taryba tuo klausimu parengtų bendrą nusistatymą.

Santaros - šviesos federacijos visuotinis suvažiavimas vyko tradicinėj Tabor farmoj rugsėjo 3-7. Kaip visada, jis buvo gausus paskaitomis ir kitais parengimais. Socialines problemas Lietuvoj nagrinėjo dr. В. V. Mačiuika, o sovietinę lietuvių literatūrą simpoziume analizavo dr. I. Gražyte, L. Mockūnas ir dr. K. Ostrauskas. Žvelgta į dabarties teatrą (A. Landsbergis) ir architektūrą (K. P. Žygas), į gyvybes evoliuciją (dr. R. Vaišnys) ir hipius (R. Gustaitytė), į moterų vaidmenį amerikiečiuose ir lietuviuose (dr. EI. Vaišnienė), į R. Europą, Vietnamą ir P. Ameriką. Latvių rašytojas G. Salins skaitė paskaitą apie latvių literatūrą, o jo paties poezijos vertimų paskaitė L. Sutema. Literatūros vakare dalyvavo K. Almenas. J. Blekaitis, A. Landsbergis, K. Ostrauskas ir J. Saulaitytė. Naujon centro valdybon išrinkti: S. Makaity-tė, M. Drunga, R. Kondratas, R. Misiūnas ir K. P. Žygas.

Iš bendrinių organizacijų Amerikos Lietuvių Taryba sušaukė savo kongresą Detroite, rugp. 30-31. Įvairių organizacijų inž. E. Bartkaus pranešimas apie ALTos praėjusio penkmečio darbus ir trys paskaitos: V. Vaitiekūno apie dabartinę lietuvių tautos padėtį, A. Devenie-nės — apie lietuvių padėtį išeivijoj, A. J. Kasulaičio — apie Lietuvos laisvinimo darbą. Ateities uždaviniai laisvinimo darbe svarstyti dr. K. Šidlausko vadovautame simpoziume, kuriame dalyvavo kan. V. Zakarauskas, J. Daugėla ir J. Jasaitis. Ruti-niškai žvelgiant, galima "Naujienų" žodžiais tarti, kad "kongresas buvo vieningas ir naudingas" (IX.2). Kitas reikalas, ar buvo blaiviai pasvarstyta, dėl ko pastaruoju metu ALTa darosi nepaslanki realiam vieningumui pasiekti.

LB pietryčių apygarda buvo sušaukusi savo trečiąjį suvažiavimą Del-ran, N. J., birželio 21. Deja, iš 6 apygardos apylinkių j suvažiavimą savo atstovus atsiuntė tik 3 apylinkės. Jei aplamai LB apygardos turi prasmės, tai pirmiausia žadinti tas apylinkes, kuriose lietuviškumas blėsta. Bet, atrodo, tas apylinkes sunku pasiekti ir šiuo keliu.

Kanados lietuviai savo 15-tąją Lietuvių dieną atšventė Hamiltone rugpiūčio 29-31. Jos centrą šiemet sudarė jaunimo suvažiavimas su atitinkamais parengimais. Suvažiavime jaunimas išklausė Kanados LB pirmininko dr. S. Čepo paskaitos ir trijose grupėse diskutavo savo aktualiuosius klausimus. Surengtos dail. H. žmuidzinienės ir jaunųjų dailininkų darbų parodos. Koncertui buvo gauta buvusi hamiltonietė L. šukytė; be to, programoj dalyvavo Hamiltono "Gyvataro" ir Toronto "Birbynės" jaunimo ansambliai. Prieš koncertą buvo akademinė dalis, kurioj svarbiausias buvo dr. H. Nagio poetinis 10 minučių žodis. Banketas ir koncertas sutraukė iki 1000 dalyvių. Rengimo komitetui pirmininkavo Alf. Juozapavičius.

Studijų savaitės ir stovyklos
Vokietijos lietuviai šią vasarą liepos 13-20 rinkosi Bad Godesberge 16-tajai Lietuviškų studijų savaitei. Įvairiomis temomis buvo 10 paskaitų. Lietuvos padėtį analizavo dr. K. J. Čeginsko ir V. Banaičio paskaitos. Kapitalizmo ir socializmo santykius svarstė dr. J. Norkaitis. Jaunimo revoliuciją nagrinėjo V. Bartusevičius, o jo religinę krizę aptarė kun. J. Urdzė. Dr. A. J. Greimas ryškino lietuvių tautosakos mokslinį tyrinėjimą. Kun. dr. J. Jūraitis analizavo Katalikų bažnyčios atsinaujinimo ir krizės įtampą. Vaižganto kūrybą nagrinėjo dr. J. Grinius, o K. Pakštą kaip egzodo pranašą nupiešė prof. J. Eretas. Liublino 400 metų sukaktis paminėta prof. Z. Ivinskio paskaita. Savaitės dalyvių skaičius siekė iki 100. Programos parengėjas ir vedėjas — V. Natkevičius.

JAV, minėdami 50 metų jubiliejų, šauliai Dainavoj birželio 16-22 surengė savo kultūrinę savaitę. Išklausyta eilės paskaitų (J. Švobos, VI. Min-gėlos, A. Žiedo, A. Kairio, inž. J. Stašaičio, K. Kodatienės ir kt.), surengti VI. Pūtvio, 1941 birželio ir partizanų minėjimai, pravestas Joninių laužas, šią pirmąją šaulių stovyklinę savaitę surengė detroitiečiai šauliai, vadovaujami VI. Tamošiūno.

Ateitininkų sendraugių tradicinė stovykla vyko Dainavoj rugpiūčio 3-9. Kasdien iš ryto buvo išklausoma mišių, per kurias įvairiomis temomis pamokslus sakė kun. dr. P. Celie-šius. Po pamaldų kasdien buvo išdiskutuojama paskaita, o popiečiu poilsiaujama. Kun. dr. P. Celiešius skaitė paskaitą, įvadiškai supažindinančią su filosofija. Dr. R. Zalubas informavo apie neseniai atliktą kelionę į Mėnulį. Ateitininkų federacijos vadas prof. J. Pikūnas nagrinėjo inteligento sąvoką ir inteligentijos uždavinius. Lietuvių katalikų religinės šalpos klausimais kalbėjo kun. St. Raila ir Ant. Garka. Apie dabartinę Lietuvos poeziją paskaitą skaitė A. T. Antanaitis, parinktuosius jos pavyzdžius perteikiant K. Baltrušaitytei ir L. Barauskui. Įvairaus amžiaus stovyklautojų skaičius siekė per gerą šimtinę. Stovykla surengta inž. J. Mikailos rūpesčiu.

Panašaus pobūdžio ir tiek pat dalyvių turėjo ten pat rugpiūčio 10-16 vykusi Lietuvių Fronto Bičiulių studijų ir poilsio savaitė. Kasdien per mišias įvairius religinius klausimus gilino jėzuitų provincijolas kun. G. Kijauskas. Lietuvos dabartinį vaizdą ryškino dr. J. Girnius, o prof. R. Šilbajoris žvelgė į dabartinę Lietuvos poeziją. Mūsų partizaninę literatūrą analizavo dr. V. Skrupskelytė. Studentų maištus vertino prof. A. Klimas. Lietuviškosios šeimos plyšių ieškojo prof. A. Musteikis. Tarptautinę padėtį apžvelgė V. Vaitiekūnas. Daugiausia gyvų diskusijų sukėlusioj paskaitoj kun. G. Kijauskas nušvietė Bažnyčios kaitos prasmę. Atskiruose pranešimuose pasidalyta bendruomeniniais (JAV LB pirmininkas inž. Br. Nainys), Lietuvių fondo (dr. A. Razma), spaudos (St. Barzdukas, dr. A. Klimas, J. Kučėnas) rūpesčiais. Prof. V. Vardys papasakojo įspūdžių iš savo kelionės į Rumuniją.

Rugpiūčio 17-24 frontininkus Dainavoj pakeitė mokytojai, susirinkę savo trečiajai studijų savaitei. Programos buvo tiek (keturios paskaitos per dieną ir kiti "priedai"), kad šią savaitę iš tiesų galima pavadinti ir pedagoginiais kursais. D. Dambriū-nas pravedė 9 paskaitų lietuvių kalbos seminarą. Prof. A. Sennas nušvietė lietuvių kalbos proistorę, Al. Baronas supažindino su dabartiniais Lietuvos rašytojais, St. Barzdukas svarstė tautinio ir bendruomeninio auklėjimo klausimus. Sava patirtimi tautinio auklėjimo darbe pasidalijo mokytojai Pr. Joga, A. Kuolienė, Br. Krokys ir A. Radžius. Dr. J. Pikūnas nurodė lemtinguosius momentus vaiko auklėjime. Išdiskutuota A. Rin-kūno siūlyta beskyrė sistema. Įvertinti pastaraisiais metais pasirodę vadovėliai. Aptartas vaikų laikraštis "Eglutė". St. Vaišvilienės paskaitoj paliestas priešmokyklinis vaikų auklėjimas. J. Matulaitienė pateikė lituanistinei mokyklai tautinių šokių ir žaidimų programą. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas lietuviškame švietime apsvarstytas simpoziume. Trumpai tariant, iškelti visi svarbieji lietuviškojo švietimo rūpesčiai. Dalyvių buvo per 100, jų tarpe nemažai jaunųjų mokytojų ar besiruošiančiųjų mokytojo darbui. Programą organizavo St. Rudys, dr. EI. Vaišnienė ir A. Masionis.

Ambutų vasarvietėj, Benton Har-bor, Mich., rugpiūčio 23 - rugsėjo 1 stovyklavo neolituanai. Paskaitas skaitė dr. L. Kriaučeliūnas (apie lietuviškosios išeivijos veiklą), inž. J. Gaižutis (apie neolituanų korporaciją), dr. J. Maurukas (apie mokslo naudą), V. Kleiza (apie bendrines mūsų organizacijas), A. Augustina-vičienė (apie Amerikos universitetų dvasią), J. Smetona (apie konservatorius), A. Laikūnas (apie tautinį sąmoningumą) ir kt.

Jaunimo stovyklos
Neolituanų ir santariečių studentai buvo suvažiavę drauge su filisteriais. Tik studentinio jaunimo stovyklas turėjo ateitininkai ir skautai.

Studentai ateitininkai stovyklavo prie Lake Ariel, Pensilvanijoj rugpiūčio 23 - rugsėjo 1. Ideologiniam atsinaujinimui skirtų pasaulėžiūrinių paskaitų ciklą skaitė EI. Sužiedėlis. Be to, atskiras paskaitas skaitė stovyklos kapelionas kun. G. Kijauskas, SJ, J. Audėnas, P. Jurkus, stovyklos komendantas P. žumbakis. Stovyklavo apie 50, o savaitgaliui prisidėjo dar daugiau. Didelę dalį sudarė pirmamečiai studentai.
Čikagos skautai akademikai rugpiūčio 23 - rugsėjo 1 stovyklavo Rako stovyklavietėj Michigane.

Taip pat vyko tradicinės moksleivių ateitininkų ir skautų stovyklos įvairiose JAV ir Kanados vietovėse.
Dainavoj nuo birželio 22 dvi savaites stovyklavo ateitininkai moksleiviai, o vėliau kitoms dviems savaitėms juos pakeitė jaunučiai. Dideliu pasisekimu praėjo Atlanto pakraščio moksleivių ir jaunučių dvisavaitinė stovykla Kennebunkporte, kur šiemet stovyklautojų buvo 120 (o buvo metų, kai tebuvo 20!). Kalifornijoj vyko vienos savaitės jaunučių stovykla. Kanadoj sėkmingai praėjo moksleivių ir jaunučių stovyklos prie Toronto Wasagoj ir prie Montrealio Baltijos stovykloj. Visose ateitininkų jaunimo stovyklose pagrindine tema buvo pasirinktas šeimiškumas, atsiliepiant į šių metų paskelbimą šeimos ir lietuviško švietimo metais.
Taip pat tradiciškai stovyklavo skautai Rako stovyklavietėj (Čikagos didysis Lituanicos tuntas minėjo dvidešimtmetį), Atlanto rajono skautai — Spencer, Mass., Ramiojo vandenyno rajono skautai — nuosavoj stovyklavietėj Holcomb Valley Ka.-lifornijoj, kanadiškiai skautai — Romuvos stovykloj prie Toronto ir Baltijos stovykloj prie Montrealio.

Be ateitininkų ir skautų, eilę stovyklų jaunimui buvo surengusios vienuolijos. Kanadoj pirmą kartą surengta lietuvių jaunimo stovykla prie Winnipego Manitoboj. Vokietijoj LB globoj vyko dvi lietuvių vaikų stovyklos, sutraukusios apie 120 vaikų.

Nėra kalbos, džiugu, kad, aplamai imant, nemažėja nei rengiamų stovyklų, nei į jas susiunčiamo jaunimo skaičius. Stovyklos yra nepakeičiama priemonė lietuviškajam jaunimo susidraugavimui. Kiek tačiau
iš tikro jose yra lietuviško susidraugavimo? Noromis nenoromis reikia pripažinti, kad vis labiau sunkėja išlaikyti jaunimo stovyklų lietuvišką dvasią, nes vis labiau gausėja skaičius tų, kurie lietuvių kalbą silpniau bevartoja. O pagal juos taikosi ir kiti. Todėl ir atsiduriame prieš tiesą, paliudytą tokiu konstatavimu iš vienos jaunimo stovyklos: "Negirdėjau Juos kalbant tarp savęs lietuviškai, visada tik angliškai, nors čia pat iškabintas prašymas: 'Stovyklos ribose kalbama tik lietuviškai' " (Naujienos, 1969JX.9).

Rūpestingose šeimose ir dabar vaikai auga nemažcsniais lietuviais, kaip anksčiau. Bet tokių šeimų mažėja. Todėl vis daugiau turime moksleivių, o vėliau studentų, kurie nebepajėgia nei lietuviškos paskaitos suprasti, nei lietuviško leidinio paskaityti. Ne jaunimo, o tėvų tai kaltė. Tik nuo tėvų priklauso, ar vaikas jų kalbos išmoksta ar ne. Aišku, nebe tėvų kaltė, kad neretai ir lietuviškai išauklėtas vaikas nusigręžia nuo lietuvybės ir patenka į "tapatybės krizę". Tai jau paties tokio jaunuolio ir "krizė", ir kaltė.
Al.

Sukurta: Kretingos pranciškonai