Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PROF. DR. PR. V. RAULINAITIS (1895.IX.23 - 1969.X.13) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Vyresnioji mūsų inteligentų karta tremtyje nuolat retėja. Labiausiai betgi graudu, kai mirtis išsiveda į amžinybę senesnio amžiaus intelektualus, padarydama mūsų kultūriniam gyvenimui nebeatitaisomų nuostolių. Spalio 13 Los Angeles lietuvių kolom j a neteko vieno žymiausių savo narių, būtent, prof. dr. Prano Viktoro Raulinai-čio, kuris čia buvo išgyvenęs daugiau negu 15 metų (nuo 1954).

1923 baigęs daktaro laipsniu teisės mokslus Šveicarijos Fribourgo un-te, velionis iš pradžių reškėsi politikoje: 1923-26 seime atstovavo Darbo federacijai (jos vienas steigėjų 1919), būdamas ir seimo vicepirmininku 1924-26. Vėliau daugiau perėjo į mokslinį darbą: Žemės ūkio akademijoj dėstė miškų ir civilinę teisę 1924-36. Vilniaus, un-te 1941-44 vadovavo prekybinės teisės katedrai, drauge profesoriavo Vytauto D. un-to (Kaune) teologijos fakultete. Vokietijoj semestrą dėstė Pabaltijo un-te. šalia mokslinio darbo, reiškėsi ir kaip. advokatas.

Prof. dr. Pr. V. Raulinaitis buvo didelės erudicijos žmogus. Beteisės, jis dar domėjosi daugeliu žinijos sričių: Lietuvos valstybės susikūrimo problemomis, priešmin-dauginių laikų Lietuvos istorija, visuomeniniais mokslais, grožine lietuvių ir ypač prancūzų literatūra. Su juo buvo malonu pasikalbėti apie naujausius prancūzų literatūros veikalus. Iš meilės prancūzų kultūrai ir literatūrai jis buvo vienas iš pagrindinių Lietuvių -prancūzų draugijos vadovaujančiųjų asmenų ir buvo prancūzų vyriausybės apdovanotas Lėgion d'honneur ordinu. Su pasigėrėjimu skaitydavo ir lietuvių autorių premijuotąsias knygas, nebijodamas pareikšti dėl jų savo kritiško žodžio, tiksliai nusakančio kūrinio vertę, nes turėjo gerai išlavintą estetinį skonį. Būdamas praktikuojantis katalikas, domėjosi įvairiais religiniais klausimais. Taip pat mėgo ir filosofiją, domėjosi jos moderniosiomis srovėmis, kaip egzistencializmu.

žmogus, jis visur rėmėsi teisingumu ir iš kitų to paties reikalavo. Išdrįsdavo viešai pareikšti savo nuomonę spaudoje ar gyvu žodžiu, sprendžiant visuomeninius, kartais net kontroversinius klausimus, kurių tremtyje netrūko.

Aukštų humanistinių idealų žmogus, gilus demokratas, Vakarų kultūros auklėtinis, išaugęs F. Foers-terio ir J. Maritaino dvasioje. Gyvenime vykdė ateitininkų idėjas, būdamas šios organizacijos nariu nuo gimnazijos dienų.

Dėl savo nuoširdaus draugiškumo buvo daugelio mėgstamas ir laukiamas kaip svečias, panašiai kaip ir jo žmona Paulina, mirusi prieš trejetą metų.

Iš prigimties turėdamas gerą atmintį bei lakią vaizduotę, buvo sutelkęs nepaprastai didelį kiekį žinių, surinktų per visą gyvenimą iš skaitytų knygų. Gerai mokėjo keletą svetimų kalbų, kurių pagalba be vargo galėjo prieiti prie į-vairių mokslo šaltinių, reikalingų ypač rašant knygas. Trejetą teisinių knygų išspausdino savo profesoriavimo metu Lietuvoje, o kitas paliko rankraščiuose, deponuotuose Kongreso bibliotekoje Vašingtone.

Tiek Los Angeles lietuvių kolonijoje, tiek Melbourne (Australijoje), kur buvo išgyvenęs apie 5 metus ir ten įsteigęs Karaliaus Mindaugo institutą (1950), velionis paliko neužmirštamą atminimą.
Juozas Tininis


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai