Parašė KALĖDŲ DOVANOS
|
Tau Kalėdoms dovanų, žmona brangioji, Ieškau aš parvežt Paryžiuje visam, Ko nespėji, ko nelauki, nesvajoji, Kas tau šviestų šios tremties kely tamsiam. Tau čia tūkstančiai žiedų, kad puoštum pirštus, Bet jie vieno mūsų žiedo neverti, Tau čia brangūs brilijantai, kad užmirštum, Kaip anie žiedai lelijų dar balti žydi tartum sutuoktuvių pirmą dieną ... O, aš ją kaip vakar vakarą menu .. . Tau čia šilkas, kailiai lapių ir hijienų Ir panterų — pilnos gatves, avenue ...
O tu man graži be kailių ir be šilko — Ne puošni madų lėlė ir ne žvėris, Tavo sieloj visas mano džiaugsmas tilpo: Mylima, sesuo, žmona ir moteris. Tau servizai čia ploniausio porcelano, O, jis dūžta, apgaulingas ir trapus! Tau languos kristalo taurės, bet jos mena Tik iliuzijas, šukes, tiktai kapus ... Gal tau didelę ir brangią akį žiedui Su penkiolika brangiųjų akmenų, Tartum metų tiek su sningančiom Kalėdom, Ir dienų — didžiausių Dievo dovanų? . . Tau Kalėdoms dovanų salionai siūlo Tartum pasakų princesei batukus, Išrašytus aukso ir sidabro siūlais, Bet kaip eisi tu su jais tremties takus? .. Kaip šilkuos regėsi tėviškę iš tolo, Kur rubinai — kraujas, mirtys ir kančia? . . Tau muziejuj iš viduramžių mišiolo Mintimis pavogsiu nuo minios slapčia Vieną Kristaus Užgimimo žvaigždę šviesią, Vieną spinduli šventos šeimos namų, Vieną viltį eit per visą žemę dviese Atspindžiuos dangaus padangčių tolimų ... Paryžius, 1948 m. gruodis. A. TAMOŠAITIENĖ KILIMAS |