Parašė J. AISTIS
|
SODIEČIO LAIŠKAS
O, KAD TU man atsiųstum armoniką, Broli...
Aš ją dar susitaisyčiau, susiklijuočiau,
Pasidėčiau ant kelių, pažvelgčiau į tolį
Ir smakrą prispaudęs užgročiau...
ALDONA GEDIMINAITĖ
TĖVAS liepė tekėt už karaliaus — tekėjau
Ir kraičio belaisvių daugybę ėmiau...
Nūnai čia visi šypsos, lankstos, malonėjas
Ir kalba kažką, o man diena iš dienos svetimiau...
VAIKYSTĖS NOSTALGIJA
TEN verkiantis gluosnis prie upės
Šakelėmis glosto žolyną ...
Ak, kaip pasaldintų tremtinio ūpą
Iš jo nusuktos gailios Ir skaudžios švilpynės...
LAUKIMAS
SPINDĖK IT, spindėkit, sidabro žvakidės,
Nenukrėskite, rožės, kristalan rasos,
Kad jisai, nesulauktas, Įėjęs į vidų,
Pamatytų, kaip mano laukimas baisus ...
NESULAUKUSI
IŠBALUSI liepsna tai jaudinos, tai rimo,
Galop išvargusi pagelto ir sutingo,
O ji vis prie aprasojusio lango rymo
Nesulaukus, nuvytus, kaip gėlė, — nelaiminga.
GLICINIJOS
VĖL kvepiančios glicinijų kaskados
Putodamos nuo stogo žemėn nusileis
Ir vėl pavasaris lakštingalažadis
Kuždės žieduos su saules spinduliais ...
|