|
Parašė KAZYS VESELKA
|
UŽMIRŠTA STOTELĖ
Tu nežinai, kad aš lyg užmiršta stotele,
Kur žiburiai užgesę, iešmai rymo lyg sapne,
Kur metų metai plaukdami lėnai pro šalį
Niekad skardaus sirenų klyksmo neatneš.
Ir traukiniai nesikėsins į gūdžią rimtį,
Ir niekas alpstančios ramybės neišdrįs pažeist.
Ir bus ramu, ramu, nes mano visos mintys,
Tarsi sulaužyti pasenę garvežiai,
Kurių draugų šauksmai nebeįstengs išjudint
Ir tolių ilgesiu jų sąnarių sunkių uždegt.
Ir tik rudens lietus, tik drėgnos, nykios rūdys
Tamsiais vidurnakčiais graudžiai graudžiai kuždės:
Kad kažkada, lyg žvaigždės tolimos ir blausios,
Viliojo akys pilnos liūdesio graudaus,
Ir kaip paskui aš klysdamas į jas veržiausi,
Ir kaip staiga jų nebetekęs supratau:
Kad būsiu vienišas lyg užmiršta stotelė,
Kur žiburiai užgesę, iešmai rymo lyg sapne.
Kur metų metai plaukdami lėnai pro šalį
Beprasmiškai jaunystės džiaugsmą nusineš.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
