Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IR T. S. ELIOT RASES O. V. MILAŠIAUS ĮTAKOJĘ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. B.   

Viename iš paskutiniųjų poezijai skirto žurnalo "Caballo de Fuego" (Ugnies žirgas, Bs. Aires) numerių poetas ir kritikas Antonio de Un-durraga   išspausdino   studiją   apie "Poetinės kūrybos ribas ir elementus".   Išeidamas iš pagrindo poezijos esmės, kurią sudaro poetinis ritmas    ir    vaizdingumas    (tropai), straipsnio autorius, cituodamas konkrečius pavyzdžius, analizuoja įvairių epochų ir poetinių mokyklų autorių   kūrybą:   Fray   Luis de Leon (1527—1591),   Byron   (1788—1824), Ruben Dano (1858—1916), Vicente Huidobro    (1893—1948),   VI. Maja-kovskis (1894—1930), T. S. Eliot ir Milašius.  
Tiksliai   apskaičiuodamas ir palygindamas cituojamųjų kūrinių eilučių ir juose randamų tropų (vaizdinių   elementų)   skaičių, Undurra-ga sprendžia apie tų kūrinių poetinę vertę.   Studijos  autorius pakartoja plačiai žinomą ir priimtą tiesą, kad visų didžiųjų poetų kūrybos esmę sudaro vaizdingumas bei vaizdams gyvybę   suteikianti   jausminė emocija (Benedetto Crocės postulato patvirtinimas) ir mintis ("idėja"').  Kiekvienas poetinis pasisakymas be ritmo ir rimo (rimas, kaip vienas iš ritminių variantų, nebūtinas) privalo turėti savyje vaizdingumo ir jausmo elementus.   Be tropų, pasisakymas praranda poetinę vertę ir virsta paprasta proza.

Nesigilindami į straipsnio autoriaus    eksperimentinius   išvedžiojimus ir kai kurias gana originalias mintis, susidomėjome tuo, ką Antonio de Undurraga sprendžia apie mums artimesnius — T. S. Eliotą ir O. V. Milašių.

Autorius nenorėtų T. S. Elioto laikyti perdaug stipriu poetu (Sic!). Tokia išvada jam peršasi smulkiai išnagrinėjus "The Waste Land" poemą. "Nenorėčiau apie šį kūrinį pasakyti nieko bloga ir nieko gera, aš tik žinau, kad tai ne poetinis kūrinys, nei lyrine nei epine prasime..." Pacitavęs netrumpą poemos fragmentą Undurraga tvirtina, kad poemoje "nėra nei tropų, inei poetinio ritmo, nei vertingų ideologinių gelmių. Kūrinys priskirtinas kitam literatūros žanrui..." Visoje 400 eilučių poemoje straipsnio autorius radęs vos keturis ar penkis tropus ...

Mums ypač įdomi kita reveliacija, kurią Undurraga skelbia, kalbėdamas apie "The Waste Land":
"... matome taip pat, kad kūrinys yra įtakinis, turi daug bendra su poezija lietuvio Lubicz-Milosz'o, rašiusio Paryžiuje prancūziškai. Ieškodami artimų ir tolimų analogijų įsigilinome į lietuvio kūrybą ir radome joje poemą vardu — "Les Terrains vagues". Yra ten "lapkritys, prislėgęs peizažą ir mano gyvenimą" (Eliot — "balandis slegia prisiminimus ir troškimus"); ten sutinkame karalienę Karomamą (Eliot turi So-sostris); "Aš esu miegantysis iš Memfio" (Eliot — "Aš, kurs sėdėjau prie Tebų mūro"); "vaikystės priešas — Belladona" (Eliot — "Belladona, uolų moteris"); lietuvio kūryboj radome taip pat — "seserį, griuvėsių rožę" ("Nemigoj"). Šiaip ar kitaip sprendžiant — rašo Undurraga — šie panašumai yra įsidėmėtini. Skaitydami ir lygindami abiejų poetų kūrinius, susiduriame su tolimo analogiškumo vėju ..."

"Be to ... atidžiai patikrinę Milašiaus eilėraštį "Naktyje sustojus karieta", prieiname išvados, kad lietuvis sukūrė tokį poetinį kūrinį, kuris, nors ir nutolęs nuo simbolizmo, nėra paprastas posimbolistinis kūrinys bei atsilikusio simbolizmo išraiška. Jis lieka poezijos plotmėje ir, nesudarkydamas lyrinės poezijos žanro, išvystė vidinį poetinį monologą ..."

Pacitavęs Milašiaus poemos fragmentą, Undurraga toliau rašo:
"Kaip matome, čia yra tropai... (jų nemažiau kaip Byrono kūryboj), frazių gracija, nenutrūkstanti emocija, išlaikytas irrealumas ir liūdesys (angustia). Eliot visa tai sunaikino (ha destruido el genero) ...
".. .tokios Elioto frazės kaip — "turėjo biaurią slogą", "upė neša tuščius butelius, buterbrodų popierėlius — šilkines skareles, popierines dėžutes, cigarečių nuorūkas — ir kitus nakties liudininkus"; "ponas Eugenides, Smirnos pirklys, turi kišenių pilną razinkų" etc. etc. — visos šios frazės yra proziškos, be jokio skonio bei turinio ir neturi stilistinės atsvaros, kontrapunkto. Pagaliau poetinio negrožio techniką matome ir iš kitų bruožų ..."

Taip apkaltinęs Eliotą kuone plagiatu, Antonio de Undurraga baigia "bylą" tokiais sakiniais:
"Visa tai mums liepia tikėti, kad T. S. Eliot pažinojo Milašiaus kūrybą. Rašydamas "The Waste Land" poemą jis nepastebėjo, kad šis jo kūrinys nepriklausys lyrinės poezijos žanrui, šiuo atveju neturi jokios vertės pasiteisinimas, esą, jis norėjęs šį žanrą modifikuoti. Jį sugriauti nereiškia atnaujinti."
Pr. B.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai