Parašė KAZYS BRADŪNAS
|
SALA Kažin kur vandenyne sala. Bunda bangos dusliai prie krantų. Su aušra jau į dangų kylą Skambėjimai kaimo varpų. Ten laisva pirmaprade dvasia Sklando sakalu sniego kalnuos. Kaip lijanų sėkla miškuose, Krinta žodis iš Dievo burnos ... Kažin kur vandenyne sala. Klauso bangos tyliai prie krantų. Jau su saule į dangų kylą Giedojimai brolių šventų.
ŽEMĖS PRISIKĖLIMO MALDA Kai kapams už laisvę kritusių meldiesi, Apsigobus kruvina skara, Mano žeme, man tu vaidiniesi Burtininke dieviška, gera, Kalbančia prisikėlimo maldą Kapinynų vidury slaptai. Kankinių šventųjų tariant vardą, Sudreba žvaigždynų pamatai. MOLIS (Iš duobkasio užrašų) Molio skonis velias tarp dantų, Kai tik duona kandant sugurgždės ... Krūpteli nuo krintančios žvaigždes, Nuo mėnulio degančių krantų. Molio skonis, kaip siera aitrus, Maudžia alkanojo gomury. Gęsta žaros paskutines vakaruos... O tu rankoj molį tik turi... AUTOPORTRETAS SU MALŪNAIS Pilko slėnio vieškelius apstoję, Ant kalvų seni malūnai budi Ir dusliai dundėdami alsuoja Vakaro padangių ugnį. O grūdai — baltasai žemės kraujas — Teka jų ir mano širdimi, Požemio upeliai kojas plauja, Prirakintas amžių grandimi. Ir baugu to Ilgesio bekraščio, Tos ugnies, kurioj ir aš degu Kaip skeveldra mano gimto krašto, Skambanti užgautu noragu. RUDENIO MISTIKA Atūždamos vėtros apgobia Ąžuolyno šventyklą liepsna, Ir perkaršus aukuran kopia Mano kaimo trobele basa. Sulinkus nuo vargo, nuo metų, Ji paskęsta šventoj ugnyje — O man — lyg širdis gyva degtų Karščiausia aukos žarija ... RAMINTINĖ Klausyki, girgžda girioj medeliai — Neverk, neverk, žiūrėki, dulka vėjuj keleliai — Neverk, neverk. Medeliai girgžda, keleliai dulka — Neverk, neverk. Parjoja, grįžta brolelių pulkas — Neverk, neverk. |