Aidai.eu Apžvalga

POEZIJOS DIENOS CHICAGOJE

Parašė Juozas Prunskis

Septynerių metų apžvalga

Čikagiškiai poeziją mėgsta ir gausiai lankosi į Jaunimo centro rengiamas Poezijos dienas. Čia pabendraujama su poetais, pasiklausoma jų kūrybos ir ją ryškinančių komentarų. Poezijos dienos kartais dar paįvairinamos ekrano vaizdais, melodijomis, filmais iš poetų gyvenimo ir jų knygų, nuotraukų bei rankraščių parodomis, paskaitomis.

Poezijos švenčių pradžia siejasi su 1974 metais. Tada, baigiant kultūrinių vakaronių sezoną, jų vadovė Teresė Pautieniūtė-Bogutienė su uoliu talkininku — savo vyru dr. Jonu Boguta gegužės 31 — birželio 1 suorganizavo lietuvių poezijos Šventę. Draugo kultūrinis priedas pažymėjo, kad tai "įdomus pirmakartinis įvykis išeivijos kultūriniame gyvenime".

Pirmasis vakaras (V.31) buvo skirtas mirusiems poetams ir tiems, kurie asmeniškai negalėjo dalyvauti. Prabilo Donelaitis ir kiti, mirę ar toli gyveną, poezijos šulai. Antrąją dieną (VI. 1) kun. Algimantas Kezys, S.J., parodė filmą iš Mykolo Vaitkaus gyvenimo, dr. Jonas Boguta — skaidres iš Jono Aisčio pasaulio. Skaidres papildė pokalbis su pačiu poetu apie poezijos prasmę bei svarbesnius jo gyvenimo įvykius. Tuometinis LRD pirm. Leonardas Andrie-kus savo paskaitoje džiaugėsi, kad Poezijos šventė pagaliau galėjo įvykti Chicagoje. Jis tikino, jog be poetinės kūrybos mūsų žemė atrodytų rūškana. Poezija — tai prarastojo rojaus aidas. Ji padeda išsaugoti pusiausvyrą tarp medžiagos ir dvasios. Po paskaitos savo kūrybą skaitė G. Tulauskaitė, Ž. Bilaišytė, E. Juodvalkytė, R. Bičiūnas, R. Vėžys, K. Bradūnas, V. Bogutaitė, L. Sutema ir L. Andriekus. Romas Sakadolskis visą programą įrašė Amerikos Balsui transliuoti į Lietuvą.

Draugo kultūriniame priede K. Bradūnas rašė: "Tokio dalyko išeivijoje ligi šiol dar neturėjome . . . Chicaga buvo nustebinta . . . Publikos buvo tiek, kad vos sutilpo . . . Dar džiugu, jog šis prasiveržimas su poezija buvo sumanytas ir organizuotas išimtinai jaunų žmonių, mokslus baigusių ir net jau gimusių šiame krašte . . ."

Teresė ir dr. Jonas Bogutai Poezijos pavasarį rengė ir 1975 m. Draugo kultūriniame priede tai buvo pavadinta "kultūrinio sezono pabaigtuvių kulminaciniu tašku". Gegužės 30 girdėjome poeziją iš juostelių ir ekranų. Gausiai susirinko jaunimo. Gėrėtasi Aisčio, Bradūno, Bogutaitės, Radausko, Radžiaus, Kėkšto, Nagio, Vėžio, Vaitkaus, Meko, Mačernio, Tysliavos, Šlaito, Sadūnaitės, Švabaitės, Nykos-Niliūno, Marcinkevičiaus kūryba, lydima elektrinio pianino ir elektrinės muzikos, paruoštos J. Alensko. Eilėraščius į juosteles buvo įskaitę patys autoriai bei aktoriai. Visa programa rūpinosi Jonas ir Teresė Bogutai.

Antroji diena (V.31) teko šio laiko Lietuvos poezijai, kurią skaitė E. Juodvalkytė, J. Bradūnas ir J. Alenskas. Girdėjome S. Gedos, J.
Marcinkevičiaus, J. Degutytės. J. Vaičiūnaitės, M. Martinaičio, J. Judaičio, Alg. Baltakio, VI. Šimkaus eilėraščius. Tai jungtis su Lietuvo> gyvenančiais poetais. Po videofilmo televizijos ekrane ėjo pokalbi! su K. Bradūnu apie poeziją apskritai — žemininkus, Lietuvos poetui ir jo paties kūrybą. Tą patį vakarą dar savo eilėraščius skaitė M. Pakalniškytė, Ž. Bilaišytė, J. Švabaitė, V. Bogutaitė, A. Zailskaitė, E. Juodvalkytė, A. Baronas ir K. Bradūnas — visi čikagiškiai.

Trečią kartą Poezijos šventė įvyk 1976 m. gegužės 21-22. Ją pradedant, K. Bradūnas išryškino žmogaus santykį su poezija. Jis taip pat padainavo J. Aisčio posmus, pažymėdamas, jog ir šio poeto kūryboje yra nemaža džiaugsmo. Kun. A. Kezio. S.J., parengtame filme gi matėme Joną Aistį, skaitantį savo kūrybą Pabaigoje pati Aldona Aistienė paaiškino kai kurių jo eilėraščių genezę ir išsireiškė, kad Aistis poeziją laikęs dovana, kurią turįs grąžinti jį išauginusiai žemei.

Antrąją dieną (V.22) Elena Bradūnaitė skaitą paskaitą apie pirmapradę poeziją, ypač kaip ji reiškėsi liaudies dainose. Paskaitą iliustravo plokštelėse įrašytomis senučių dainomis. Kun. A. Kezys, S.J., Poezijos dienų dalyvius sudomino filmu iš Pensilvanijos lietuvių buities. Po filmo atidarytas lietuvių tautosakos ir tautodailės archyvas. Tą vakarą dar savo poeziją skaitė L. Sutema. J. Švabaitė-Gylienė, A. Pečiūraitė ir H. Nagys. Dekoracijos buvo dail. P. Aleksos.

1977 metų Poezijos dienos prasidėjo gegužės 27 vis toje pačioje Jaunimo centro kavinėje Chicagoje. Vadovas K. Bradūnas tikino, kad poezija yra sodriausias kūrybos ženklas. Vakaras buvo skirtas O.V. Milašiui pagerbti. Bradūnas kvietė atleisti šiam poetui, kad rašė prancūzų kalba. Antai airiai nepykslą ant savųjų, kalbančių angliškai, bet galvą guldančių už Airiją. Prancūzai gi Milašių laiko lietuviu. Akt S. Kielaitė jautriai padeklamavo Milašiaus "Lietuvą". Antanas Vaičiulaitis, šio poeto raštų vertėjas, apibūdino jį, kaip komplikuotą, neramų ir

maištingą žmogų, kurį jam teko asmeniškai pažinti. Milašius jaunystėje buvęs padauža. Po tėvo mirties paveldėjęs didelius dvarus. Mėgęs globoti skriaudžiamuosius — vaikus, net paukštelius . . . Buvęs mandagus, ypač su moterimis bei tarnais, bet kartais perkūniškai smarkus. Mokėjęs prancūzų kalbą geriau už pačius prancūzus. Sakydavęs — jei kas jį nugabentų į nuošalią salą ir leistų pasiimti tik vieną knygą, pasirinktų Šv. Raštą. Milašius linkęs į mistiką, buvęs uolus katalikas ir nuoširdus lietuvis. Po paskaitos aktoriai St. Kielaitė ir J. Kelečius padeklamavo Milašiaus "Lemuelio išpažintį" ir ištraukas iš "Miguel Manams". Deklamacijas lydėjo gregori-nis giedojimas. Tą vakarą dar buvo galima apžiūrėti J. Dainausko surengtą Milašiaus raštų, rankraščių ir nuotraukų parodą.

Gegužės 28-oji pradėta dainuotinės poezijos programa. Mūsų poetų kūrybą su ryškiu įsijautimu perteikė jaunimas: E. Pakštaitė, L. Rimkus, ir V. Underys. Girdėjome melodingai skambančią Vaičiulaičio, Bradū-no, Baltrušaičio, Vienažindžio, Aisčio, Maironio, Tysliavos, Mikuckio, Santvaro ir kitų poeziją. Gyvųjų poetų kūrybos vakarą pradėjo A. Vaičiulaitis. Po jo savo kūrybą skaitė Ž. Bilaišytė, A. Baronas (humoristi-ką) ir T. Venclova — savo eilėraščius ir vertimus. 1977 m. Poezijos dienos baigtos T. Venclovos paskaita apie lietuvių poeziją tėvynėje ir išeivijoje. Prelegentas pažymėjo, kad mūsų poezija, suskilusi į dvi dalis, palengva suartėja.

Mūsų išeivijoje itin skaidri prošvaistė buvo jau įprastos Poezijos dienos, įvykusios 1978 gegužės 26-27. Jaunimo centro šeimininkas kun. A. Saulaitis, S.J., pradedant programą, džiaugėsi, kad lietuvių poezija bus perteikta įvairiomis kalbomis ir kitų tautų poezija — mūsų kalba. Kun. dr. V. Rimšelis graikų klasikine kalba paskaitė "Odisėjos" pradžią ir dalį devintos giesmės; taip pat Vergilijaus "Georgikų" ištraukas lotynų kalba ir Petrarkos sonetą itališkai. Girdėjome ir tų kūrinių vertimus į mūsų kalbą, atliktus J. Ralio, A. Nykos-Niliūno ir A. Churgino. M. Eivaitė skambia ispanų kalba paskaitė du J.R. Jiminez eilėraščius ir jų vertimus lietuvių kalba, parengtus P. Gaučio. O.V. Milašiaus eilėraštį "Et surtout que" deklamavo J. Dainauskas, K. Bradūnas — jo lietuvišką vertimą, atliktą V. Šiugždinio. M. Eivaitė skaitė vokiečių poetų kūrybą originalia kalba ir lietuviškai. Taip pat lietuvių poetų eilėraščius, išverstus į vokiečių kalbą. Antroje programos dalyje pirmiausia sustota ties lenkiškai rašiusiu Adomu Mickevičium. Č. Grin-cevičius skaitė ištraukas iš "Pono Tado", verstas Šakenio ir Putino. J. Dainauskas deklamavo Belmonto eilėraštį "Miškinei karalienei Lietuvai" ir K. Bradūnas — savo eilėraštį "Šventojo medžio nukirtimas", kurį J. Dainauskas perskaitė rusų kalba iš "Kontinento". Liūne Sutema supažindino mus su poetais — A. Nyka-Nyliūnu, K. Bradūnu ir A. Mackum, išverstais į latvių kalbą. Ji taip pat paskaitė ir iš latvių poezijos, išverstos į lietuvių kalbą. Po to kitataučių poetų kūrybą mūsų kalba ir mūsų poetų anglų kalba meniškai deklamavo Daiva Markelytė ir Linas Rimkus.

Antroji diena (V.27) buvo skirta gyvųjų poetų rečitaliui. Savo eilėraščius skaitė V. Bogutaitė, ses. O. Mikaitaitė, D. Sadūnaitė ir V. Dir-da. Likusi programos dalis buvo skirta Antanui Gustaičiui, kuris feljetonu "Poetai ir poezija" bei eilėraščiais plakė ir juokino.

1979 m. gegužės 25-26 Poezijos dienos Chicagoje sušvito jau šeštą kartą. Jas pradėjo kun. A. Saulaitis, S.J., kaip Jaunimo centro šeimininkas. Poezijai skaityti buvo pakviesti aštuoni Chicagos poetai: A, Tyruolis (dr. A. Šešplaukis), A. Baronas, G. Tulauskaitė, J. Švabaitė-Gylienė, R. Vėžys, L. Sutema, K. Bradūnas ir N. Jankutė-Užubalienė. Programą praturtino Vilniaus universiteto studentų pogrindžio poezija, rašyta ir savilaidos būdu išleista, statant į pavojų net gyvybę. Jų poeziją raiškiai paskaitė Daiva Markelytė. Eilėraščiuose pynėsi džiaugsmas, esant šimtmetinės Alma Ma-ter prieglobstyje ir liūdesys, neturint laisvės. Pirmosios dienos programa baigta Balio Gaidžiūno filmu iš lietuvių tremtinių kultūrinio gyvenimo Vokietijoje, kai dar gyventa stovyklose.

Antroji diena (V.26) buvo skirta akt. Juozo Palubinsko poezijos rečitaliui ir dainuotinei poezijai. Iš Bal-timorės atvykęs aktorius, prabilo poetų žodžiais nuo Maironio iki dabarties. Jis buvo įdomus tiek interpretacija, tiek autorių parinkimu. Klausytojai gėrėjosi meniškai perteikta Krėvės, Putino, Sruogos, Brazdžionio, Aisčio, Radausko, Škėmos, Gustaičio ir Bradūno poetine kūryba. Įtarpus tarp deklamacijų užpildė solistės Elena ir Ona Blandytės Putino, Binkio, Brazdžionio, Vaičiūnienės eilėraščiais, paverstais dainomis. Akompanavo A. Jurgutis. Vokalinė programa baigta B. Pūkelevičiūtės premijuoto eilėraščio — deklamacine daina apie baisųjį Birželį.

Šįmet Poezijos dienos įvyko gegužės 30-31 — jau septintą kartą. Pirmoji diena buvo skirta paminėti 200 metų sukakčiai nuo Kristijono Donelaičio mirties. Programos vadovas K. Bradūnas džiaugėsi, kad mes jau prieš 200 metų turėjome tokį žymų rašytoją, kurį į savo kalbas verčiasi didžiosios ir mažosios tautos. Vien į vokiečių kalbą "Metai" esą išversti penkių autorių. Su Donelaičiu ir jo kūryba savo paskaitoje vaizdžiai supažindino Illinois universitete lituanistinius dalykus dėstanti Marija Saulaitytė-Stankųvienė. Ji taip pat palietė Donelaičio keliamas moralines ir socialines problemas, pažymėdama, jog savo kūryboje jis nevengė ironijos bei sarkazmo. Po paskaitos akt. A. Di-kinis skaitė ištraukas iš Donelaičio "Metų". Rečitalis buvo atliktas nuostabiai gyvai ir vaizdžiai.

Antrąją dieną (V.31) savo poeziją skaitė E. Juodvalkytė, atvykusi iš Muencheno, Balys Auginąs dėl ligos neatvažiavo. Jo eilėraščius ii naujausios knygos "Giesmės žydėjimo metas", skaitė K. Bradūnas. J. Švabaitė-Gylienė, parengusi spaudai naują eilėraščių rinkinį, pareiškė, kad jai tekę tiesiogiai stebėti mirtį ir paskaitė jos poveikyje sukurtą poeziją. Aloyzo Barono humoristika rėmėsi Donelaičiu. V. Bogutaitė skaitė iš ciklo "Meditacijos ir metamorfozės", savo lyrinius išgyvenimus pindama su gamta. L. Sutema a: vėrė mįslingais poetiniais vaizdais. K Bradūnas skaitė eilėraščių triptike. skirtą Donelaičiui.

Šių metų Poezijos dienos praėjo sklandžiai bei įdomiai. Poetinės kūrybos mylėtojai jaučia dėkingumą Jaunimo centro vadovybei, kuri tą šventę rengia, ir K. Bradūnui, kuris ją suorganizuoja ir jai vadovauja. Poezijos dienomis susidomėjimas jaučiamas ir už Chicagos. Į jas atvažiuoja lietuviai iš kitų miestų. Taip pat kai kur bandoma suruošti panašius renginius. Teresė ir Jonas Bogutai ir vėliau savo ruožtu įvairiose patalpose kelerius metus Chicagoje buvo surengę siauresnio pobūdžio savo Poezijos pavasarius.
Juozas Prunskis

Sukurta: Kretingos pranciškonai