| |
|
|
|
CHICAGOS LIETUVIŲ OPEROS XXIV SEZONAS |
 |
 |
 |
|
Parašė Leonardas J. Šimutis
|
Scena iš Chicagos lietuvių operos "Pajacų". Centre — Julius Saurimas (Beppe), nuo jo dešinėn — Harry Theyhard (Canio), Margarita Momkienė (Nedda), Algirdas Brazis (Tonio). Aplink operos choras. Nuotr. Jono Kuprio
Chicagos lietuvių opera, gyvuojanti 24 metus, balandžio 19, 20, 26 Marijos aukštesniosios mokyklos salėje pastatė du skirtingo pobūdžio muzikinius kūrinius — šio meto bavarų kompozitoriaus C ari o Ar ffo draminę kantatą "Carmina Buraną" ir Leoncavallo dviejų veiksmų operą "Pajacai". Abu kūriniai atlikti lietuvių kalba. Mačiau tik paskutinį pastatymą balandžio 26 d.
Carl Orff, gimęs 1895 m., po Vagnerio yra naujoviškiausias kompozitorius, tačiau šiaip laikomas konservatyviu. Jo perdėm paprastas stilius aiškiai skiriasi nuo sudėtingų Wagnerio, Strausso, Regerio, Schoen-bergo ir bendralaikio Hindemitho kompozicijų. Orffo kūryba artimesnė 19-ojo amžiaus liaudies dainoms ir taip pat baroko, renesanco bei viduramžių muzikai. "Carmina Buraną" iš konservatyviųjų sluoksnių susilaukė daug garbės, iš pažangiųjų gi — paniekos.
Orff savo garsiausią kūrinį "Carmina Buraną" (1936 m.) pavadino dramine kantata. Ji scenoje gali būti atlikta su šokėjais ir pantomimikai s. Šį būdą pasirinko ir Chicagos lietuvių opera. Iš tikrųjų "Carmina Buraną" yra koncertinis kūrinys solistams, chorui ir orkestrui. Tekstas sudarytas iš 13-ojo šimtmečio dainų bei eilių, rašytų viduramžių lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Visa tai buvo rasta 1803 m. Benedik-beuren vienuolyne Bavarijoje. Ta kūryba viduramžiais buvo dainuojama keliaujančių studentų, trubadūrų, poetų ir pabėgėlių vienuolių. Iš šio įdomaus anų laikų palikimo Orff atrinko 24 lyriškus gabalus, kuriuose juokas bei ironija maišosi su kovingumu, džiaugsmu, ilgesiu ir skausmu. "Carminos Buranos" kompozitorius turi savitą priėjimą ir išraišką. Kūrinys — dinamiškas, bet nemielas tiems, kurie branginą vadinamą "intelektualinę muziką". Išgirsta pirmą sykį, "Carmina Buraną" palieka įdomų įspūdį.
Ši kantata buvo atlikta Chicagos lietuvių operos 72 narių choro, specialiai paruošto 15 berniukų choro, gausių šokėjų ir solistų — soprano Ginos Čapkauskienės, tenoro Pauliaus Gudo ir baritono Algio Grigo. Kad liktų šokėjams vietos, chorą teko padalyti į dvi sekcijas ir sustatyti abiejose scenos šalyse. Tai nepadėjo klausytojams pilnai gėrėtis visu choru ir kai kurioms choro grupėms tinkamai sekti orkestrą. Vienu žodžiu, toks choristų sustatymas iškėlė kai kurias prie orkestro prisiderinimo problemas. Nežiūrint to, choras skambėjo gražiai, dailiai perteikdamas Birutės Pūkelevičiūtės lietuvių kalbon išverstą tekstą.
"Carminos Buranos" choreografija, atlikta Violetos Karosaitės ir Jaunučio Puodžiūno, buvo daugiau negu patenkinanti, — gerai parengta ir suderinta su muzika. Gražiai papuošti gausūs šokėjai Violetos Karosaitės buvo ir tinkamai išmokyti. Taip pat ir ji pati šoko.
Paulius Grigas pasirodė su puikiu baritono balsu, tačiau, jo klausydamas, pasigedau kai kuriose interpretacijos vietose daugiau energijos. Sopranas Gina Čapkauskienė pasižymėjo gera intonacija, dainavimo precizija ir labai geru skoniu. Oskest-rą, sustiprintą būgnais, sumaniai dirigavo Alvydas Vasaitis. Tik gaila, kad stoka vietos ir biudžetas neleido turėti gausesnio styginio ansamblio. Spalvingas ir įdomus baletas sykiu su scenos dekoracijomis daug prisidėjo prie nuotaikų, klausant jaudinančios "Carminos Buranos".
Po "Carminos Buranos" opera "Pajacai" buvo tikras kontrastas tiek žiūrint, tiek klausant. Nedidelė scena su gausiu choru ir dekoracijomis kėlė susigrūdimo įspūdį. Maža vietos buvo judėjimui. Tai kartais neišvengiamai trukdė darnumą tarp orkestro ir choro. Tačiau choras savo uždavinį atliko gana gerai.
Tenoras Stasys Baras dėl ligos negalėjo dalyvauti balandžio 19, ir 20 "Pajacų" pastatymuose. Jį pakeitė New Yorko Metropolitan operos solistas Harry Theyard, kuris dainavo itališkai. Stasys Baras dainavo balandžio 26 d. ir publikos buvo entuziastiškai sutiktas. Tenoro Stasio Baro, soprano Margaritos Momkienės ir buvusio Metropolitan operos solisto Algirdo Brazio dainavimas bei vaidyba buvo labai geri.
Chicagos lietuvių operos 24 metų būvyje atliktas darbas yra sunkus ir didingas. Jos vadovai, solistai ir choras verti pagyrimo ir paskatinimo tęsti šį gražų žygį.
Leonardas J. Šimutis
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
