Aidai.eu Apžvalga

SKAITYTOJŲ PAŽIŪRA Į MŪSŲ ŽURNALĄ

Aidų" redakcinis kolektyvas išsiuntinėjo žurnalo skaitytojams anketą pasisakyti dėl eilės klausimų, liečiančių žurnalo lygį bei liniją. Atsakymų buvo sulaukta 95. Didžioji dalis pasitenkino trumpesniais atsakymais. Bet dalis skaitytojų, norėdami plačiau pasisakyti, parašė ištisus laiškus. Ir užtat, nors palyginti atsakymų buvo sulaukta neperdaug, jie vis dėlto davė tam tikrą vaizdą, kaip mūsų skaitytojai vertina žurnalą ir ko iš jo laukia. Ypačiai šį vaizdą galima susikurti ir dėl to, kad atsakymai atėjo iš įvairių sluogsnių. Atsakė tie skaitytojai, kuriems žurnalo idėjinė dvasia yra sava. Bet lygiai dėl žurnalo pasisakė ir tie skaitytojai, kurie juo domisi visų pirma kaip kultūros žurnalu. Atėjo atsakymai iš žymių mūsų intelektualų. Bet lygiai pasisakė ir visi kiti susirūpinę mūsų kultūros žurnalo tobulėjimu. Daugiausiai susilaukė atsakymų iš čia pat, iš JAV-bių ir iš Kanados. Bet vienas kitas atsakymas mus pasiekė ir iš toliau: iš Anglijos, iš Italijos ir kitur. Todėl, apskritai imant, susumuoti visi tie atsakymai ir atskleidžia mums reliatyviai apytikrį skaitytojų nusistatymą į mūsų žurnalą. O šis nustatymas yra toks:

1. Ar esate patenkinti dabartiniu "Aidų" lygiu? Pageidautumėte jų populiaresnių ar akademiškesnių ? Pirmąją klausimo dalį 90 skaitytojų atsakė teigiamai. Bet leidžiantis nuo šio bendresnio klausimo į antrąją specialesnę klausimo dalį, skaitytojų nuomonės truputį išsiskyrė. Pusė skaitytojų pasisakė esą pilnai patenkinti dabartiniu "Aidų" lygiu: kaip vienas skaitytojų pasisakė, ir norima "Aidų" maždaug tokių, kokie yra". Tačiau antroji pusė skaitytojų aiškiai išsiskyrė savo pažiūra. 25 atsakytojai sugestionavo padaryti "Aidus" populiaresnius. Bet lygiai toks pat skaičius atsakytojų įsakmiai perspėjo, kad leisdamiesi į didesnį populiarumą "Aidai" nusižengtų savajai kultūros žurnalo paskirčiai. Pirmieji operavo šiuo argumentu: jei "Aidai" dar populiarėtų, jie laimėtų daugiau skaitytojų. Antrieji atsakė: "su dar didesniu "Aidų" populiarinimu būtų sužlugdyta paskutinioji galimybė pasireikšti lietuvių katalikų ir net nekatalikų kūrybinei dvasiai" (C. S.). Jei pirmieji norėtų "Aiduose" rasti keliuotinę "Naująją Romuvą", tai antrieji norėtų "Aidus" laikyti "židinio" tradicijų tęsėju.

Šitų atsakymų akivaizdoje redakcinis kolektyvas jaučiasi paskatintas ir toliau stengtis išlaikyti dabartinį "Aidų" lygį. Visi žurnalo straipsniai jau yra populiarūs ta prasme, kad kiekvienas autorius stengiasi taip rašyti, kad savo srities kūrybiniais laimėjimais   jis galėtų   supažindinti visus skaitytojus, turinčius akademinį išsilavinimą. Gi populiarizacija plačiąja šio žodžio prasme (perteikimas mokslinių žinių tokia forma, kad jos būtų šiek tiek perduotos ir tam, kuris teturi pradžaimokslinį išsilavinimą) nėra kultūros žurnalo paskirtis. Todėl, mūsų nuomone, ir tenka sutikti su J. A. pažiūra: "Populiaresnio jo (žurnalo) nenorėčiau dėl dviejų priežasčių: a. jis ir taip gana populiarus; b. du dienraščiai turi savaitinius literatūros, meno, mokslo priedus, tai populiarios medžiagos nestingame". Todėl ir lieka tas pats vidurio kelias, kuriuo lig-šiol ėjome ir kurį mūsų skaitytojas A. G. šiaip išreiškė: "Norint juos ("Aidus") populiaresniais padaryti, tektų sutikti su lygio sumenkėjimu, gi dar akademiškesni "Aidai" greit turėtų peržengti kultūros žurnalui statomus reikalavimus, nebegalėtų apimt visų kultūrinių sričių ir turėtų virsti arba literatūros ir meno arba mokslo žurnalu, ko mūsų sąlygose nebeįmanoma ištesėti".

2. Ar norite, kad žurnalas apsiribotų tik akademiniais klausimais, ar drauge pageidautumėte, kad pasisakytų ir aktualesniais klausimais? Beveik vienbalsiškai visi atsakiusieji pageidavo žurnale pasisakymo ir aktualiaisiais klausimais, kad žurnalas neliktų, kaip vienas išsireiškė, "tik archyvinių dalykų rinkinių". "Nuodėmė tenkintis abstrakcijomis, kai pasaulio rūmas yra, o mūsų tauta vergijoje", perspėjo skaitytojus G. G., išreikšdamas beveik visų skaitytojų pageidavimą. Kiek tačiau beveik visi atsakiusieji pageidavo iš "Aidų" pasisakymo ir aktualiaisiais klausimais, tiek betgi nevienas drauge perspėjo, kad ir aktualių klausimų sprendimas liktų akademiškai rimtas bei objektyvus. Net ir tie negausūs atsakytojai, kurie pasisakė prieš aktualiųjų klausimų lietimą, baiminosi ne pačių šių klausimų, o tam tikro (partiškai nekultūringo) svarstymo būdo. "Jei šiuo vardu (aktualieji klausimai) vadinama partinė politika, tai nereikia, nes tai chaltūra, o ne kultūra", atsakė vienas skaitytojų.

Respektuodama absoliučios atsakiusiųjų daugumos nuomonę, redakcija yra pasiryžusi plačiau žurnalo skiltis atskleisti ir aktualiųjų klausimų svarstymui. Jau nuo šių metų pradžios atitinkamai praplėstas visuomeninės apžvalgos skyrius. Savaime suprantama, niekas negali būti nuomonės, kad aktualiųjų klausimų svarstymui nebegaliotų tas pats objektyvumo bei kultūringumo kriterijus, kuris galioja visam gyvenimui. Jei labai dažnai stokojama šių savybių tiek kasdieninėje spaudoje, tiek organizaciniame gyvenime,   tai tėra ženklas, kaip svarbu parodyti, kad ir visus aktualiai liečia klausimai gali (ir turi) būti džentelmeniškai svarstomi, žurnalo redakcija jaustųsi laiminga, jei pasisektų jai praskinti kelią į kitą lygį ir pačiose aktualiųjų klausimų diskusijose. Tenka pavartoti šį žodį (diskusijas), nes kaip tik aktualiuosius klausimus charakterizuoja tai, kad jais labai dažnai nuomonės išsiskiria. Todėl iš anksto aišku, kad ne kiekviena nuomonė, kurią mes atstovaujame, galės patenkinti visus mūsų skaitytojus. Bet kiek mes patys stengsimės būti tiesūs, tiek prašysime ir pačių skaitytojų lojaliai mus suprasti t. y, ne kiekvieną skirtingą nuomonę jau tuo pačiu apšaukti ir neobjektyvia. Gi kas liečia patį aktualiųjų klausimų turinį, iš anksto pasisakome, kad šiais klausimais visų pirma suprantame bendruosius visuomeninius, o ne specialiai partinius klausimus. Kaip tik esame nuomonės, kad šiuo metu specialiai partiniai klausimai yra mažiausiai aktualūs. Vienintelis aktualusai klausimas — tai pačios lietuvybės išsaugojimas.

3.    Kurios srities straipsnių labiausiai pageidaujate: lituanistiškai istorinių, pasaulėžiūriškai filosofinių bei religinių, gamtos mokslų temomis, visuomeniniais klausimais? Nemaža dalis atsakiusiųjų pasitenkino bendru įvairumo pageidavimu. "Principas: tokių, kokių negalime rasti kituose, ne lietuvių žurnaluose, ir antra, savų autorių" (L. D.). "Man visai nesvarbu, kokiu klausimu rašoma, bet svarbu, kaip rašoma" (J. A.). Gi imant atsakymus tų, kurie pasisakė, kurios rūšies straipsnių jie labiausiai nori, šie atsakymai šiaip pasiskirstė: daugiausiai buvo pageidauta pasaulėžiūriškai filosofinių bei religinių straipsnių (nors buvo atsakymų, pageidavusių ir mažiau grynai religinių bei specifiškai bažnytinių straipsnių); toliau sekė lituanistiniai straipsniai su visuomeniniais; mažiausiai buvo pageidauta straipsnių gamtos mokslų temomis. Kiek atrodo, šia linkme žurnalas ir yra ėjęs.

4.    Ar patenkina dabartinė apžvalga: norėtumėte platesnės ar siauresnės? Ligšiol skiriama proporcija apžvalgoms dauguma skaitytojų patenkinti, bet kai kurie norėtų gyvesnės bei įvairesnės apžvalgos. Specialiai kai kurie atsakiusiųjų pageidavo, kad būtų duodama ir kronika mūsų kultūrinio gyvenimo svarbesnių įvykių, kaip ji buvo duodama ir "židinyje". Kaip skaitytojai mato, šis pageidavimas jau imamas patenkinti šių metų žurnale.

5.    Ar patenkina dabartinis knygų skyrius-recenzijos?    Nors   apskritai dauguma atsakiusiųjų nereiškė nepasitenkinimo nė šiuo skyriumi, bet palyginti šis skyrius susilaukė aštresnės kritikos, negu bet kuris kitas dalykas. Vieni atsakiusiųjų norėjo platesnio šio skyriaus, bet ir drauge konstatavo, "jei permaža pasirodo naujų knygų, tai iš kur imsis ir recenzijos". Antri gi iš viso dabartines recenzijas rado "skystomis bei šališkomis", ir užtat pageidavo "rimtesnių recenzijų bei objektyvesnių recenzijų". Redakcinis kolektyvas tikisi, kad su naujų kritikų (visų pirma L. Miškino) įtraukimu senieji priekaištai didele dalimi galės atkristi.

6.    Ar pageidautumėte daugiau grožinės literatūros: poezijos, beletristikos, dramų? Dauguma skaitytojų randa, kad grožinės literatūros pakankamai teikiama, nes, vieno žodžiais, jos kultūros žurnalui reikia tiek, kiek druskos. Gi iš antros pusės, jei kai kurie skaitytojai norėtų dar daugiau grožinės literatūros ("du kartu taip"), tai vienam skaitytojų atrodė jau esama tiek daug grožinės literatūros bei apskritai literatūrinių straipsnių, kad jam piršosi išvada, ar bene nereikės jau "Ateičiai" perimti kultūros žurnalo vaidmenį, nes "Aidai" bereikalingai konkuruoją "Lietuvių Dienas", kurios taip pat esančios literatūros bei meno žurnalas. Gal būt, t ai buvo pats subjektyviausias klausimas, ir užtat pačiu būdingiausiu atsakymu tektų laikyti tą, kuriame šis klausimas buvo šiaip atsakytas: "žmona— taip, aš—ne".

7.    Kurių autorių, iš jau buvusių žurnale, dažniau pageidautumėte? Kurių autorių, dar nepasirodžiusių žurnale, norėtumėte rasti? Dalis skaitytojų paprastai atsakė: "svarbu ne autoriaus vardas, bet kūrinio kokybė", nes "buvo atspausta žinomų autorių menki kūriniai ir mažai žinomų gana geri". Kiti gi skaitytojai nominališkai išvardino tuos autorius, kuriuos jie norėtų žurnale ypačiai dažnai matyti. Pagal šį "plebiscitą" skaitytojų prielankumu ypačiai džiaugiasi ši autorių eilė: Maceina, Pakštas, Girnius, Aistis, Grinius, Ivinskis, Yla, Šilkarskis ir kiti, o iš rašytojų — Vaičiulaitis, Aistis, Brazdžionis, Niliūnas, Jankus, Katiliškis, Baronas ir kiti. Kaip matyti, tai tie patys vardai, kurie ri yra mūsų žurnale ypačiai dažnai sutinkami.

8.    Kuriomis temomis norėtumėte sulaukti žurnale straipsnių?
Šį klausimą atsakė tik nedaugelis skaitytojų, pageidaudami straipsnių jaunimo, fizinio auklėjimo, masonų, politikos ir kitomis temomis.

9. Ką apskritai galite pasakyti dėl "Aiduose" pasirodžiusių dalykų?
Šis klausimas davė progos pasisakyti apskritai dėl daugelio dalykų. Svarbiausiai iškeltini du pasisakymai. Pirmasai: pageidavimas, kad žurnalui pasisektų gausiai sutelkti bendradarbių ne tik iš katalikų, bet ir iš kitų pažiūrų žmonių. Įdomu, kad šis pageidavimas buvo lygiai gyvai reiškiamas ir tų skaitytojų, kurie katalikai, ir tų skaitytojų, kurie nesiima šio vardo. Skaitytojas A. G. rašo: "Nors "Aidai" turi aiškų krikčioniškos pasaulėžiūros veidą, tačiau, manau, nereiktų vengti ir kitos pasaulėžiūros autorių su jų kūryba ar pasisakymais, žinoma, jei jų "Aidams skiriami straipsniai neprieštarauja krikščioniškajai pasaulėžiūrai". Visiškai tos pačios nuomonės buvome bei esame ir mes. Kiek aiškiai savo žurnale atstovaujame krikščioniškąją pasaulėžiūrą, tiek betgi norime likti atviri visai lietuviškajai kūrybai. Ir užtat, jei pasaulėžiūriniams straipsniams savaime suprantamai apsiriboja krikščioniškosios pasaulėžiūros autoriais, tai bendraisiais lietuviškaisiais bei moksliškaisiais straipsniais rašyti kviečiame visas mūsų kūrybines pajėgas. Tokio nusistatymo laikėmės ligšiol, tokio pat nusistatymo laikysimės ir ateityje. Džiugu mums šia proga tik konstatuoti, kad jau ir dabar turime savo nuoširdžių bendradarbių tarpe daugelį ir tokių mūsų kultūrininkų, kuriems krikščioniškoji pasaulėžiūra yra svetima, bet kuriems yra artimas mūsų tautinės kultūros ugdymo rūpestis.

Jei visiškai sutikome ir sutinkame su mūsų skaitytojų pageidavimu sutelkti žurnale ir jo pasaulėžiūrinei linijai svetimesnių autorių, tai betgi negalime lygiai patenkinti tuos mūsų skaitytojus, kurie šios anketos proga pageidavo "pašalinti iš rimto žurnalo degeneruotą meną".. Tai vadinamojo moderninio meno klausimas. Niekada nesijautėme atstovaują "degeneruotą" meną. Bet daugeliui tokiu atrodė visa dabarties meno linkmė. Sunku būtų sutikti, kad pvz. Rouault Kristus tebuvo "balvonas". Pasipiktinimo kėlė ir Čiurlionis, kol su juo suaugome. Taip yra ir apskritai su kiekviena nauja menine pastanga (ir pagaliau su kiekviena nauja kūrybine apraiška). Nenorime tik specialiai modernųjį meną atstovauti. Bet negalime jo ignoruoti. Ir ypačiai negalime tai dėl to, kad šiuo atveju tektų ignoruoti ir mus save pačius — mūsų pačių meninę kūrybą, nes ir ji Šiandien negali būti kitokia, kaip moderniška. Klausimas eina visų pirma apie atskiro kūrinio meninį vertingumą, o ne "moderniškumą" ar "nemoderniškumą". Ne visa jau vertinga, kas "moderniška", bet lygiai ne visa jau tik "nešvarių linijų rezginys", kas iš karto pasirodo.

Šalia šių klausimų buvo iškelti ir kiti labiau technikiniai klausimai. Buvo pageidauta duoti žurnalui knyginį formatą, kad būtų lengviau įrišti ir kad žurnalas pakeliui nesusilankstytų, šį klausimą tektų svarstyti. Buvo skundžiamasi blogu popierių bei bloga spaustuves technika. Stengiamasi šiuos aiškius trūkumus pašalinti. Pagaliau buvo suteikta eile administracinių patarimų, kaip žurnalą plačiau paskleisti.
Baigdamas šią santraukinę anketos davinių analizę, redakcinis kolektyvas nuoširdžiai dėkoja visiems skaitytojams, kurie savo kritiškomis pastabomis iškėlė daugelį dalykų, kurie bus naudingi žurnalo tolesniam tobulėjimui..

Sukurta: Kretingos pranciškonai