Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
DIEVO DAINA
I
Bėga.
Bėga visi ieškoti pamestos Prarastos
Dainos,
Kažkur girdėtos po klevais.
Bėkim visi.
Kur?
Prieš vėją, prieš vėją —
Pavėjuj
Dainos aido nenugirsim,
Tik prieš vėją
Atplauks ji skaidriai,
Ir gal nugirsim jos baltą meilę,
Jei bėgsime
Prieš vėją.

II
As sapnavau,
Kad po klevais dainavo
Dievas.
Bet kadangi nebuvo kam klausytis
Jo dainos,
Ji buvo nebylė —
Ant vėjo suposi tyli
Kaip šiltas klevo lapas.
(Sako,
Jog garsas uždainuoja
Tiktai palietęs mūsų ausį).

III
Kur vėjas?
Kur daina?
Jų daug (vėjų — dainų),
Bet prieš kurį gi bėgt?
Kurios klausyt?
O kas, jei dvi patiktų dainos?

IV
Klausyk.
Sako Dievas.
Kai nugirsi Mano
Dainą —
Atpažinsi.
Visi kiti balsai
Suplūs vienon harmonijon.
Ir bus tiktai viena:
Mano
Daina.
 
GITARA
Nei linksma,
Nei liūdna
Mano gili širdis —
Plati.
Tyliai besiklausanti.
Belaukianti,
Jausmui ateinant.
Pravira.

Bet O! —
Nuo prisilietimo
Užgieda stygos —
Suvirpa, svaidi,
Suaimanuoja!

Lyg kraujo plakimas smilkiniuos
Aidi, liejasi —
Liejasi širdin
Iš širdies —
Iš mano pličios, gilios,
Atviros širdies
Kyla Tavim sutverta
Mano daina.

NAKTIS
Kai pamažu užgęsta žemės triukšmas
Ir po sutinusiu dangum
Neramus miegas užglemžia miestų šviesas —
Tarp akmeninių sienų nenorom
Pasislepia nuo vienas kito žmonės,
Bijodami surasti Tylą savo kambary.
Bet ji ateina sienomis —
Ateina baisi Kasandros akimis,
Ir atsistoja prieš bejėgius,
Užsislėpusius tamsoj.

Tada iš tūkstančio kalėjimų
Prasiveržia atodūsis
Per dieną skrupulingai saugotas —
Tada išslysta ilgesys ir ašaros,
Ir šiltos srovės jausmo,
Ir šauksmas dar nepripažinto troškulio . ..

Bet štai aušra ištraukia miestą
Purvinon švieson,
Jos palydovai perveria su durklais tylą.
Subruzdę žmonės vėl atranda vienas kitą,
Su gėda užtrenkia širdies duris
Ir skuba įsiliet į plačią srovę
akmeninio savo miesto.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai