Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Į ARTIMĄJĄ PRAEITĮ ŽVELGIANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Mockus   
1. Veiklos galimybes
Kasdieninis gyvenimas rirda savo keliu. Jo eigoi lyg ir nepastebime, kad nuo tragiškųjų mūsų šalie i pavergimo dienų jau eina penk'olikti metai, kad nebedaug metų betrūksta ligi to, kai naujojo pavergimo metų skaičius pasieks Nepriklausomybės metų skaičių. Deja, šiuo laiku galime kalbėti tik apie emigracijoj esančios tautos dalies visuomeninį gyvenimą, nes krašte likusios tautos dalies reiškimasis vyksta visiškos priespaudos aplinkybėse ir mums apie jį kalbėti sunku.

Pats visuomeninis veikimas svetur turi reikštis labai skirtingose aplinkybėse, negu tai buvo savame krašte. Jeigu vyresnioji emigraciios karta tai mažiau juto, nes paliko kraštą vos bundantį naujam gyvenimui, tai naujausioji emigracija tai ypač aštriai junta, nes paliko kraštą su pražystančia kultūra ir dideliu noru laisvai gyventi. Esminis skirtumas tarp veiklos savo krašte ir emigracijoj glūdi supratime, kad ten savaime susidaro kolektyvinė kūrybos nuotaika ir su tuo sur'šta visuomeninio pareigingumo dvasia, o čia viskas eina vis didėjančio išsibarstymo keliu ir bet koks veikimas rem'a-si atskirų individų geros valios pasireiškimu. Laimingesnės yra tos tautos, kurios pajėgė įkurdinti vienoje vietoje didesnį skaičių savo emigrantų. Tačiau ir ten laikas atneša savaime suprantamą visokeriopą nutolimą nuo tėvų krašto. Ogi mums niekada nepasisekė sukurti vienoj vietoj didesnės emigrantų kolonijos. Išimtį sudaro gal viena kita mažesnė vietovė JAV ar kitur, tačiau laikas ir čia atneša savaime suprantamą sumaišymą. Kalbos apie naujaus:os grynai politinės emigracros kompaktinio įkurdinimo galimybes ir liko tik kalbomis. Vargu ar ir buvo įma~o-ma ką labai konkretaus pasiekti. Nieko ypatingo nepasiekė ir kitų tautų panašaus likimo žmonės — visi yra išstatyti greitos asimiliacijos pavojui. Betgi mūsuose apie kompaktinę emigraciją buvo atsakinsrų žmonių daug kalbama, lygiai kaip daug buvo tik kalbama ir apie kitus dalykus. Turint galvoj, kad jėgų nėra daug, kad asimiliacijos pavojai yra dideli ir ateina greitai, iš esmės turime mesti tuščio nerealaus planavimo metodus ir pereiti į labai konkrečios bei kiek galima stipresnės veiklos perijodą, apjungdami tam tikslui visas gyvąsias jėgas.

Yra praėję jau keletas metų — apie penketas — nuo to laiko, kai didesnis skaičius nuo bolševikinio siaubo Tėvynę palikusių žmonių iš vargingų stovyklų Vokietijoj pasipylė po visą pasaulį gyventi nauju neįprastu gyvenimu. Didesnė dalis mūsų tokio likimo tautiečių pasiekė JAV ir čia vienaip ar kitaip įsikūrė. Ten, kur iš seno buvo platesnė mūsų emigracija, ta proga atsirado kalba apie naują kraują ir apie jo tinkamiausią panaudojimą. Gi ten, kur senosios emigracijos mažiau būta, naujai atvykusiems teko viską organizuoti nuo pradžios. Dabar jau galime ramiai kalbėti apie tų naujų ateivių panaujintą lietuviškąjį gyvenimą. Tuose kraštuose, kur senoji emigracija buvo ypač stipri skaičiumi ir kur savo laiku gyvenimas ėjo tikrai labai gyvai, bet emigracijos sunkumai jau jį buvo gerokai prislopinę, gana aštriai iškilo senųjų ir naujųjų santykių klausimas. Būta aštrokų susidūrimų, kurie nėra visai aprimę, tačiau palengva blėsta. Tų kraštų prieky stovi JAV, kuriose lietuviškoji emigracija skaičiais tikrai siekia pusę milijono. Iš to pusmilijo-nio tik keliasdešimt tūkstančių buvo apjungta įvairių organizacijų. Tik parapijos turi didesnius skaičius, tačiau parapijos saitai labai skirtingi nuo kitų orgnizacijų saitų. Visa vyresnioji veikėjų karta jau pasiekė ne jauno amžiaus — jaunesnių kaip 60 m. mažai begalima rasti. Juos kiek papildė, pastiprino nedidelis skaičius Lietuvoj augusių, bet svetur gimusių asmenų, kurie suaugę grižo kaip sąmoningi lietuviai į emigracinius kraštus. Laikas geriau kaip kas kitas parodė visiems, kad nauji pastiprinimai mūsų lietuviškam gyvenimui buvo labai reikalingi ir atėjo laiku. Iš kitos pusės visiems taip pat jau paaiškėjo, kad ir naujausioji emigracija nebuvo atrenkama, kad atvyJ ko visokių nuotaikų ir visokio plauko žmonių, ir kad toli gražu ne visų pasireiškimu galima džiaugtis. Laikas taip pat parodė, kad ir turintiems gerų norų naujose aplinkybėse žymiai sunkiau reikštis. Dideli atstumai, neįprasto darbo nuovargis, laiko stoka, vis didėjantis daugelio abejingumas, rodos, visų pripažintiems šventiems idealams gerokai pakerta net ir pasiryžėlius. Galime pasidžiaugti ir pasididžiuoti, kad tokių pasiryžėlių vistiek dar daug esama ir kad jų pasiryžimu remiasi visas mūsų visuomeninis gyvenimas. Yra daug tokių pasiryžėlių likę via retėjančiose senosios emigracijos eilėse, yra jų žymiai mažiau, bet tikrai yra ir emigracijoj išaugusioj kari toj. Juos visus tenka papildyti naujausiąją emigracijos karta. Jų visų suburtos jėgos ir pateisina mūsų artimiausią praeitį bei duoda gerų vilčių ateičiai.

Visa visuomeninė veikla reiškėsį ir reiškiasi dviem pagrindinėm kryptim — politine ir kultūrine. Kulturinis dabarties gyvenimas yra daugiau šakotas ir jam savaime norime skirti daugiau dėmesio. Tačiau jis, sunkiai atjungiamas nuo politinių nuotaikų ir todėl tenka ir jas paliesti.

Politinės nuotaikos
Nenorime čia liesti tarptautinėsi konjunktūros, tik trumpai užsiminti mūsų lietuviškąjį politinį gyvenimą svetur. Neturime esminių nuomonių skirtumų Tėvynės laisvinimo klausimais. Neturime taip pat daug nuomonių skirtumų ir dėl reikalo tureti vieningą laisvinimo vadovybę. Nėra taip pat politinės grupės, kuri nevertintų diplomatinių atstovybių vaidmens ar neigtų jų reikalingumą. Sunkumai atsiranda, kai reikia praktiškai vieningai dirbti vyriausiojoj laisvinimo institucijoj ir kai tenka, rasti būdus suderinti visų institucijų, veiklą. Turime apgailestauti, kad tarp Vyr. Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir Lietuvos diplomatų dal;es pastaraisiais metais santykiai gerokai paaštrėjo ir kartais pasiekė nepateisinamų ribų. Šita prasme reikia, linkėti ateičiai daugiau abipusės geros valios ir gyvesnio viešos atsakomybės supratimo. Šalia VLIKo, likusio su susilpnintomis jėgomis Europoje, JAV susidarė jo antrininkas,, kurio tikslai ir amžius gal greitai labiau paaiškės, nes ligi šiol visuomenei per mažai apie tai žinoma. Atrodo, kad daugiausia svorio tame antrininke turi amerikiečių sudaryto Liet. Laisvės Komiteto nariai, kurie ir ima reikštis jau lyg ir kaip trečias vadinamasis veiksnys mūsų politiniam gyvenime.

Pati Lietuvos byla tarptautinėj arenoj lyg ir randa daugiau dėmesio didžiuosiuose politikos centruose, tačiau ji, kaip ir daugelio panašaus likimo kitų tautų bylos, deja, dar tebėra giliai diplomatų stalčiuose, jeigu iš viso jos ten tikrai yra. Konkrečiai per pastaruosius metus gal daugiausia pasiekta, stiprinant kontaktą su kitų pavergtų tautų veikėjais ir plečiant rašytinę bei žodinę propagandą.

Iš Lietuvos išsivežtų politinių grupių skaičius nerodė tendencijos mažėti, o jų tarpusavio santykiai nekelia džiaugsmo. Turint galvoj, kad emigracijoj beveik neturime srovinių klausimų, šį grupių tampymąsi reikia labai apgailėti ir jieškoti būdų švelninti situaciją.

Amerikos lietuvių gyvenime svarbią vietą užėmė Amerikos Lietuvių Taryba, savo žygiais pasitarnavusi ne tik savo, bet ir kitų pavergtų tautų interesams. Tačiau tarybos darbuose reiškėsi palyginant nedidelis skaičius žmonių, ir tai daugiau tik centre. Tarybos skyriai yra negausūs ir jų veikla daugiau reiškiasi tik Vasario 16 minėjimų rengimu ir lėšų kaupimu. Atskirose vietose politinė akcija prilkauso ALTo iniciatyvai ir ji turėtų būti suintensyvinta. Buvusio Čikagoj kongreso proga pasinešta įtraukti po vieną asmenį nuo kiekvienos srovės iš naujųjų ateivių. Pačių į ALTo įeinančių grupių viduj naujieji ateiviai reiškiasi vis stipriau. LRK Federacijai jau vadovauja naujosios imigracijos žmonės. Senieji, didelę istoriją turį susivienijimai tenkinosi daugiau draudimine veikla. Įvairios kitos sudaromos komisijos vargu ar iš viso praktiškai ką daro, lygiai kaip ir kuopos atskirose vietose daugiau pasitenkina tik duoklės išrinkimu. Susivienijimai tebėra gausios organizacijos, gavusios nemaža pastiprinimą nariais ir iš naujausios imigracijos. Būtų gera, kad jų svoris ryškiau reikštųsi ir praktiška veikla kultūrinėj bei politinėj srity. ALT kol kas ir sudaro tik keturios srovės plius du susivienijimai. Ateity gyvenimas gali iškelti reikalą įtraukti daugiau žmonių bei daugiau organizacijų į politinę mūsų veiklą JAV.

Kituose kraštuose mūsų politinė akcija daugiau rėmėsi bendruomenės padaliniais ir atskirų žmonių iniciatyva.

Bendruomenes veikla
Bendruomenės veikla visur reiškėsi daugiau kultūrinėj srity. Lengviau buvo įkūnyti bendruomenės idėją tuose kraštuose, kur yra palygnant nedaug mūsų žmonių. Gi kur jų yra tūkstančiai, tai net ir tokioj Kanadoj, kur vyrauja naujoji imigracija, bendruomenės veikloj reiškėsi palyginant nedidelis procentas žmonių. Didžiausius sunkumus sutiko ir sutinka bendruomenės veikla Jungt. Amerikos Valstybėse. Čia toji idėja rado gana daug aktyvių priešininkų ir sulaukė per maža aktyvių darbuotojų. Jeigu iš karto būtų buvę imtasi perkelti bendruomenės veiklą iš vienos Atlanto pusės į kitą, gal pasekmės būtų didesnės. Laukimas tikintis, kad pasiseks reikalą išsiaiškinti su vyresne imigracija, nebuvo sėkmingas. Neperdėsime pasakę, kad bendruomenei kol kas nepasisekė JAV atsistoti mūsų kultūrinio gyvenimo prieky. Bendruomenės idėja yra VLIKo ugdyta. Kadangi tarp VLIKo ir ALTo yra glaudūs santykiai, atrodo, kad šis klausimas turėjo būti sutvarkytas, tom dviem institucijom susitarus. ALT pasitenkino stebėtojo ar pasyvaus pritarėjo vaidmeniu, kai kuriems jo nariams aktyviai veikiant prieš. Šiuo metu iš vienos pusės pasiryžėlių organizatorių su dideliais sunkumais mėginama pravesti pirmuosius linkimus į vyriausius organus, iš kitos pusės keliama įvairių sumanymų kitaip prie to paties reikalo prieiti. Jeigu situacija liks tokia, kokia yra, iš tikrųjų teks galvoti, ar nepereiti nuo bendruomenės prie sąjungos idėjos, stengiantis apjungti kuo praktiškiausiu keliu visus JAV gyvuosius lietuvius.

švietimas
Atskirų kraštų su mažesniu mūsų žmonių skaičiumi bendruomenių vadovybės turi savo švietimo centrus. Tačiau nei senajai emigracijai, nei naujiesiems ateiviams nepasisekė sukurti efektyvų švietimo centrą JAV. čia iš seno vadovaujamasi atskirų žmonių nuotaikomis. Be jokio realaus centro ir be jokios bendros programos bei efektyvios priežiūros iš seno veikė ir tebeveikia parapijų mokyklos. Daugelio jų laikytojai rodė ir teberodo daug gerų norų ir pastangų. Jeigu būtų galima pasiekti, kad visos tos mokyklos turėtų bendrą lituanistinę programą ir kad jų mokytojai bei laikytojai tą programą vykdytų kietoj kokio organo priežiūroj, nėr abejonės, kad rezultatai būtų didesni ir pats darbas eitų tvarkingiau. Tokioj situacijoj, kokią turime, kiti dalykai nustumia ar net visai išstumia lituanistiką iš mokyklų, kurios steigtos su intencija tąją lituanistiką palaikyti.

Naujosios imigracijos pastangos berit šeštadieniais vykdyti lituanistinį švietimą, deja, taip pat rėmėsi ir remiasi daugiau tik atskirų asmenų, daugiausia vaikų tėvų ir mokytojų, pasiaukojimu. Yra gyvas reikalas turėti instituciją, kuri pajėgtų pastatyti švietimo dalykus visuotiniu mastu. Gerai, kad tais klausimais pradeda domėtis VLIKo vadovybe, gal pradės kada domėtis ir kitos vadovybės. Tuo tarpu apie lietuvybės išlaikymą, kaip ir apie kitus svarbius dalykus, daugiau tik kalbama, o gyvenimas nuostabiu tempu neša mūsų jaunimą tolyn nuo gyvybinių mūsų interesų.

Vasario 16 gimnazija Vokietijoj yra vienas iš pragiedrulių, kuris pastaruoju laiku taip pat jaučia pavoju gyvybei. Panaikinę esamus nesusipratimus, nesunkiai galime šią svarbią instituciją išlaikyti, lypiai kaip galime paremti saleziečių pastangas Italijoj ir panašias pastangas kituose kraštuose.

Spauda
Lietuviškas spausdintas žodis kasmet randa mažiau susidomėjimo. Tai graudus, bet tikras faktas. Vis dėlto dar turime nemaža perijodinių leidinių, nemažai ir knygų pasirodo. Visur, kur atsirado didesnis lietuvių skaičius, išdygo ir lietuviški laikraščiai Australijoj, Anglijoj, net Kolumbijoj. Iš seniau jie ėjo ir tebeina Argentinoj, Brazilijoj, Vokietijoj. Didžiausias kiekis, be abejo, pasirodo JAV. Spaudoj gal daugiau kaip kurioj kitoj srity jaučiasi naujosios imigracijos įtaka. Ir laikraščių bei žurnalų redakcijos, ir prenumeratorių skaičiai buvo žymiai papildyti pastaraisiais metais. Daugumas laik-račių padarė nuostabią pažangą žurnalistiniu atžvilgiu. Sakysim, iliustruoto magazino tokio lygio, kaip dabar, net Lietuvoj gerais laikais neturėjome. Labiausiai konservatyvūs pasirodė susivienijimų organai, kurių leidėjai, matyt, pasitikėdami privaloma narių prenumerata, neranda prievolės gerinti. Kažin ar ateity neiškils sumanymas susivienijimams beleisti tik apyskaitinius biuletenius, o kitas išlaidas, skiriamas jų spaudai, pervesti kuriam kitam tikram laikraščiui pastiprinti. Atsikūrė liet. žurnalistų organizacija ir rodo tam tikros gyvybės, tik ja nesidomi daugumas iš seniau svetur lietuviškos spaudos darbą dirbančių žmonių.

Profesinės organizacijos
Jos atsirado didesne dalimi tik atvykus naujai imigrantų bangai iš Europos. Visų jų centrai ir veikla daugiausia reiškiasi JAV. Kai kurių veikla minėtina su tikra pagarba.
 
Lietuviai inžinieriai, tvirčiau ir greičiau už daugelį kitų profesijų įsikibę naujose aplinkybėse, nuostabiai daug veiklos parodo ir skiria bendriems lietuviškiems reikalams nemažą savo pajamų dalį. Tuo tarpu apie lietuvius gydytojus, kurie, turbūt, geriau ir už inžinierius įsikūrė, mažiau girdime. Savo veikla reiškiasi miškininkai, teisininkai, gail. seserys, mokytojai ir kiti. Kiek įmanoma, tos organizacijos traukia į savo eiles ir šiame krašte išaugusius profesionalus. Tai vis gražūs reiškiniai.

Jaunimo organizacijos
Iš seniau turėjome stiprią jaunimo organizaciją JAV. Tai Lietuvos Vyčiai. Toji organizacija savo laiškais įtakingiems Amerikos pareigūnams padaro gražų patarnavimą tėvų kraštui, tačiau savo praktiška veikla ji kiek per atokiai laikosi nuo viso kito lietuviško gyvenimo. Yra reikalas šią organizaciją prisitraukti arčiau prie bendro lietuviško kūno. Iš tremties atvežtos dvi jaunimo organizacijos — ateitininkai ir skautai — kol kas rodo patenkinamos gyvybės, lygiai kaip gana gyvai reiškiasi ir įvairios studentų organizacijos. Tačiau laiko dvasia į visas tas organizacijas gali įnešti greičiau nepageidaujamų vėjų, negu kad manome. Jaunimo organizacijos labai reikalingos pasišventusių veikėjų. Jų reikia nemaža, o jų stoka jau dabar jaučiama. Toms organizacijoms savo tarpe linkėtina kuo geriausio sugyvenimo. Visokie netaktai smerktini ir vengtini.

Lietuviškas teatras
Nors turime nemaža labai talentingų aktorių ir teatro organizatorių, tačiau ypatingos gyvenimo sąlygos, dideli atstumai tarp lietuviškų kolonijų ir nemaža doza nesutarimų daro jų veiklą labai sunkią. Tačiau teatras yra labai svarbi kultūrinio gyvenimo sritis. Teatras yra atlikęs nepaprastą vaidmenį tautos atgimimo metais, jis turi atlikti tą vaidmenį ir dabar. Visuomenė rodo teatro veiklai nemaža susidomėjimo. Vaidinimų salės būna dažnai perpildytos, tik tie vaidintojai bei organizatoriai nevisada pajėgia savo naštą panešti.

Linkėkime teatralams ištverti, o visuomenei daugiau realios paramos teatro veiklai.

Įvairios ūkinės organizacijos
Jos yra paplitusios visur, kur yra lietuvių. Daugiausia jų yra JAV. Tai lietuvių piliečių klubai, suorganizuoti   koperatyviniais   pagrindais, įvairios komercinės draugijos, prekybos rūmai ir pan. Tų draugijų veikloj dar stipriai tebesireiškia skaičiumi pranešesnė senoji imigracija ir net jos prieauglis. Visur, kur yra didesnis ūkinis interesas, sunkiau yra pasireikšti naujesniems ateiviams. Iš viso prieš ūkinių organizacijų ar atskirų asmenų komercinę veiklą nieko negalime turėti. Galime tik linkėti joms pasisekimo. Tačiau lietuvišku požiūriu jų veikla bus pateisinta tik tada, kai kasmet iš jų apyskaitų prideramas procentas eis gyvybiniams lietuviškiems reikalams. Kai, sakysim, organizacija, daranti šimtais tūkstančių apyvartą per metus, sugeba metų gale skirti lietuviškiems reikalams dešimt ar dvidešimt dolerių, jos veikla lietuvišku požiūriu nėra pateisinama.

Karitatyvinė veikla
Nesame toj srity nuvertę kalnų, tačiau galime džiaugtis, kad turime bendrinę savišalpos organizaciją, kuri eilę metų neša pagalbą vargstantiems tautiečiams. Tos organizacijos veikla bus dar ilgai reikalinga. Ji bus dar reikalingesnė, atsidarius vartams į Lietuvą. Tad jos veiklos stiprinimu ir tobulinimu visi turime domėtis bei reikšti padėkos žmonėms, kurie savo sumanumu ir darbu yra įstate organizaciją į reikiamus rėmus. Bendras Amerikos Lietuvių Fondas yra didelės pagarbos ir meilės verta organizacija, sektina kitų kraštų lietuviams.

Žvilgsnis į ateitį žvelgdami į artimiausią ateitį, turime vis labiau suprasti, kad niekas kitas mūsų lietuviškais reikalais nepasirūpins, kad jais turime sielotis mes patys ir kad tiems reikalams turime skirti kiekvienas savo auką, nelaukdami jokio kito atpildo, kaip tik žinojimą, kad bent maža dalele prisidėjome prie savo tautos ateitiesužtikrinimo.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai