Aidai.eu Apžvalga

PRANCIŠKONŲ SPAUDOS CENTRO VAJUS

Parašė A. Z.

Jau dveji metai, kai mūsų žurnalas eina čia, Jungtinėse Valstybėse. Buvo iš pradžių didelio rūpesčio, ar pavyks į šią kietą dolerio šalį įugdyti tokią trapią gėlę, kokia yra akademinis kultūros žurnalas. Džiaugiamės šiandien visi, kad mūsų žurnalas ne tik išsilaiko, bet ir vis tobulėja. Tai visų mūsų bendrų pastangų vaisius. Susitelkę žurnalo skaitytojai liudija, kad ir naujose sunkiose sąlygose neišblėso mūsų šviesuomenėje ryžtis išlaikyti gyvą interesą kultūrinėms vertybėms. Dideliu dėkingumu tenka įvertinti visus mūsų žurnalo bičiulius-platintojus, kurie uoliai talkininkauja pasiekti mūsų žurnalui visus tuos, kurie ilgisi lietuviško kūrybinio žodžio. Bet ypačiai mūsų visų padėka priklauso tiems žmonėms, kurie ėmėsi pačios sunkiausios naštos — leidimo pareigos.

Iš tiesų, reikėjo didelės drąsos imtis "Aidų" leidimo, kai visos ligšiolinės pastangos išugdyti šioje šalyje bent kiek pakilesnio lygio žurnalą visada suduždavo į nenuveikiamas kliūtis. O ypačiai anuo metu buvo nepatogi padėtis ir pačių tų žmonių, kurie ryžosi perimti "Aidų" leidimą. Gyvendami Maine miškuose, Tėvai Pranciškonai buvo toli ne tik nuo didesnių lietuvių susitelkimo centrų, bet ir nuo bet kokios spaustuvės. Per šiuos dvejus metus, ačiū Dievui, dalykai pagerėjo. Po nesėkmingų pastangų įsikurti Bostone, kur teko sutikti kliūčių iš savų žmonių, buvo gautas leidimas persikelti į Brookly-ną, kur lietuviškas reikalas buvo nuoširdžiai suprastas. Ir šiandien, kaip žinome, mūsų žurnalas jau spausdinamas savoj spaustuvėj.

Jei tačiau iš vienos pusės "Aidų" leidėjai išsikovojo geresnę padėtį, tai iš antros pusės užsidėjo ir sunkesnes pareigas. Matydami katalikiškų savaitraščių išsisklaidymą po įvairias vietas, jie ėmėsi pastangų šiuos sutelkti į vienas rankas. Todėl ir galime jau šiandien džiaugtis, kad turime tokį pajėgų katalikų laikraštį, į kokį išaugo "Darbininkas". Be to, pas tuos pačius žmones randa prieglaudą ir mūsų katalikiškojo jaunimo laikraštis "Ateitis". Gi vėliau planuojama imtis ne tik laikraščių, bet ir knygų leidimo. Tai visa ir padaro pranciškonų vienuolyną Brooklyne tikru lietuviško žodžio centru.

Bet visa tai surišta ne tik su gera valia, bet ir su ūkiniu pajėgumu. Įsigydami naujus namus ir modernišką spaustuvę, mūsų žurnalo leidėjai užsitraukė milžinišką paskolą, kuri ilgam slėgs jų pečius. Todėl neseniai ir skaitėme kai kuriuose laikraščiuose pranciškonų provincijolo T. J. Vaškio atsišaukimą paremti aukomis jų kuriamą Spaudos Centrą. Norime į šį atsišaukimą atkreipti ir mūsų skaitytojų malonų dėmesį, pabrėždami tris dalykus.

Pirma. Visa, ko galime pasiekti, galime pasiekti tik bendromis mūsų visų pastangomis. Negalime iš nieko laukti stebuklų, ir niekas neturi aukso kalnų. Galime tik centais sudėti visus tuos dolerius, kurių reikalingas lietuviškas žodis. Pranciškonų visos pastangos galų gale priklausys tik nuo mūsų visų talkos. Tie žmonės skiria mūsų spaudai darbą. Bet piniginė parama turi ateiti iš mūsų visų. Normaliose sąlygose toks klausimas nekyla: laikraščio ar knygos leidėjas gauna iš skaitytojo tiek, kiek tas spaudinys kainuoja. Bet mums toli gražu ligi normalių sąlygų. Todėl imantis ko nors didesnio, ir tenka kreiptis į visuomenę atitinkamos paramos. Galime šiandien džiaugtis, kad "Aidų" spauda patobulėjo, kad reprodukcijos jau žmoniškos. Bet visa tai buvo galima pasiekti, tik savą spaustuvę įsigijus. Bet kaip tik jos įsigijimas ir pastatė "Aidų" leidėjus į tokią padėtį, kuri verčia juos prašyti visus mus pa-gelbos atitinkama auka.

Antra. Jei pranciškonai susilauktų iš mūsų visuomenės didesnės paramos, jie turi mintyje išugdyti ir didelę leidyklą. O šis klausimas ypačiai aktualus. Daug kas yra pasišovę į leidėjus. Bet paprastai vis pasitenkinama tik dailiąja literatūra ar dargi svetimais jos vertiniais, nes tik šiems tikimasi susilaukti palankesnio skaitytojų skaičiaus. Anaiptol nesu linkęs sutikti su anuo žurnalistu, kuris šaukė, kad šiandien reikalingi tik vadovėliai. Viskas mums reikalinga. Reikalingi vadovėliai — kas ginčys? Reikalinga ir dailioji literatūra — teginčijo tai anas žurnalistas. Bet lygiai reikalinga ir idėjinė knyga. O ligšiol jos padėtis buvo daugiau, negu sunki. Yra vilties, kad pranciškonai supras ir šį reikalą, kaip jie yra supratę panašų akademinio lygio kultūros žurnalo reikalą.

Trečia. Visos lietuviškos kilmės amerikiečių organizacijos mėgsta pabrėžti savo tarnybą lietuvybei. Pranciškonai yra ne "lietuviškos kilmės", bet tiesiai lietuviai. Tarnyba Viešpačiui nėra jiems kliūtis tarnauti savai tautai. Savo atsišaukime paremti Spaudos Centrą provincijolas T. J. Vaškys nedviprasmiškai išreiškia visų pranciškonų lietuvišką sąžinę: "Kaltintų mus už nutautėjimą istorijoje ir tautų Viešpaties akivaizdoje visas tas kraujas, kuriuo šiandien persisunkusi tėvų žemė" ("Tėviškės žiburiai", Nr. 43). Iš čia suprantamas ir šis reikšmingas provincijolo užtikrinimas: "Lietuvai atgijus ir atgavus laisvę, Spaudos Centras bus perkeltas į laisvą tėvynę ir prisidės prie nepriklausomo gyvenimo atkūrimo". Galime užtat būti tikri, kad kiekviena auka, kuria paremsime šio žurnalo leidėjus, tuo pačiu bus auka ir tikram lietuviško žodžio židiniui išlaikyti.
A. Z.

• Lapkričio viduryje New Yorke įvyko trys svarbūs lietuvių suvažiavimai.
Lapkričio 15 dieną posėdžiavo Amerikos Lietuvių Katalikų Federacijos taryba, apsvarsčiusi eilę organizacinių, kultūrinių, šalpos ir politinių klausimų. 1952 metų rudenį nutarta šaukti Federacijos seimą. Federacijos pirmininkas yra Stasys Pieža.

Lapkričio 16-17 dienomis New Yorke įvyko Amerikos Lietuvių Tarybos metinis suvažiavimas. Buvo svarstyti organizaciniai ir Lietuvos laisvinimo klausimai. Aptarti planai sukelti daugiau lėšų laisvinimo reikalams. Amerikos Lietuvių Tarybos Vykdomojo Komiteto pirmininkas yra Leonardas šimutis.
Galop lapkričio 18 dieną iškilmingai buvo įsteigta Amerikos Lietuvių Bendruomenė, kurios tikslas — rūpintis švietimo, kultūros ir lietuvybės išlaikymo reikalais. Atidaryme dalyvavo daug lietuviškosios visuomenės, atvykusios iš visų Amerikos vietų— nuo Pacifiko ligi Atlanto. Bendruomenės pirmininku išrinktas prel. Jonas Balkūnas.

Sukurta: Kretingos pranciškonai