Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Bernardas Brazdžionis   


DIENOS IŠ DANGAUS

Jūs ateinat, metai, iš beribes,
Jūs ateinat, dienos, iš dangaus,
Ir kaip žiburys, tamsoj sužibęs,
Neužsidegsite daugiaus.

Ir kai ant keliones tako krenta
Amžių ryto pirmas spindulys,
Tolumoj regiu, kaip saulę, krantą,
Atsiplėšt nuo žemės negalįs:

Gaila grįžt iš vidurio kelionės,
Gaila neregėtų valandų,
Gaila žemės vieškelių ir klonių,
Gaila žemės sodų ir žiedų...

žemės soduos ir žieduos paskendęs
Užmirštu jus, dienos iš dangaus,
O jūs bėgat, tartum upės vandens,
Ir nebesugrįšite daugiaus...

ATSIŠAUKĘS GANDAS

Tariau sugrįžęs iš vidudienio kelionės:
—    Antai, jau baigiasi viena dangaus diena,
Ateina vakaras baltais lelijų kloniais,
Ir šlama žingsniai jo kaip meilės dovana.

Ir renkas dainos, tartum paukščiai pabaidyti
Ir, lyg šaltinis sidabrinis širdyje,
Atsižėrėjusi žvaigždžių žarijom švyti
šventoji mudviejų gegužio gabija.

Tarei patiesus žalią kilimą po kojų:
—    Einu lyg tėviškės papievėmis basa ...
Ir atsišaukia gandas girių ir šilojų
Ir, tartum ašara, štai, supasi rasa

Ant tavo mojančių pavasarį blakstienų,
Ant lūpų, šaukiančių Žaliakalnio medžius,
Ir pro šilkinę seno sapno mėnesieną
Ji tik nuo mano pabučiavimų nudžius.

PALMĖS  Ž0DŽIAI

Kai namo sugrįžus tu palaistai palmę,
Vandeniu pagirdai trokštančius lapus,
Aš girdžiu tų lapų pilną meiles psalmę —
Jos kiekvienas žodis kaip gėlė trapus.

Jos kiekvienas žodis mano sieloj gimęs,
Be tavęs bemirštąs dulkėse dienos,
Kai palaistai grįžus, ilgesy nerimęs.
Jos kiekvienas žodis, miela, tau dainuos.

MOZAIKA

Kas, kad metai iš anų dienų mozaikos
Po brangiausią akmenį, kaip vagys, lupa, -
Mūsų priesaika ne mūro rėmuos laikos,
Mūsų priesaika nesenka, tartum upė.

Pro aną šaltos žiemos rarotų rytą
Skamba ji kaip muzika šviesi vargonų,
Skamba ji širdy kaip šiandien pasakyta,
Susipynus su vargonų antifona...

Ir pro gaudesį pabudusių žvaigždynų
Gieda gieda žvakių gintaro liepsna,
Su malda aušros vargonų susipynus
Gimsta meilės ir gyvenimo diena.
 
ATMINIMŲ  VARTAI

Tenai man žydi tavo ryto rožės,
Ten spindi man tavų akių dangus
Ir amžiais jaunas tavo sielos grožis —
šviesus ir šventas, retas ir brangus ...

Ir sunkios metų dulkės kai užkrinta
Blakstienų džiugesį, kaip vakaro migla,
Man visa tai, kas buvo miela, šventa,
Be žodžių kalba žvaigždės ir tyla.

Ir vėl kaip laumėms laimę lemiant — gera
Našlaitei širdžiai, vienišai, liūdnai,
Kai atminimų vartai atsidaro
Kur tu buvai, kur aš esu, — tenai.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai