Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DAILININKUI V. K. JONYNUI 60 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
V. K. Jonynas
Nuotr. V. Maželio

Dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas yra pasižymėjęs ne tik savo dailės kūrybos įnašu į mūsų tautos aruodus, bet ir subrandinęs nemažai naujos generacijos tapytojų, skulptorių bei grafikų, kurių nemažai jau pasiekė visų įvertinimo. Jo įtaka mūsų dailės gyvenime yra plati.

Vytautas Kazimieras Jonynas gimė 1907 kovo mėn. 16 Ūdrijoj, Alytaus aps. 1923-29 mokėsi Kauno meno mokykloje, vėliau studijavo grafiką, skulptūrą ir vidaus dekoravimą Paryžiuje — 1931-34 Conservatoire Nationale des Arts et Mėtiers, 1932-35 Ecole Boulle. 1935-40 Kauno meno mokykloje dėstė grafiką ir skulptūrą. 1941-44 buvo Kauno taikomosios dailės instituto direktorius ir dėstytojas. Drauge 1936-41 dirbo Kultūros paminklų apsaugos įstaigoj kaip konservatorius ir vėliau jos viršininkas. Vokietijoj Freiburge i. Br. jis suorganizavo Ecole des Arts et Mėtiers ir 1946-50 buvo jos direktorius ir dėstytojas. 1950-51 meno reikalų tarėjas prancūzų zonos Aukštajame komisariate ir svečio teisėmis docentas Mainzo meno ir statybos mokykloje. 1952-57 New Yorke dėstė Catan-Rose dailės institute, nuo 1956 dėsto Fordhamo universitete.

Jau pirmaisiais savo grafikos darbais V. K. Jonynas parodo savo didelį kūrybiškumą. Tačiau visą laiką , vis ieško naujos linijos bei formos savitam charakteriui išreikšti. Pirmieji jo medžio raižiniai, kaip "Mano tėvynė Lietuva", "šv. Pranciškus" ir kt., yra sukurti lietuvių liaudies meno įtakoje su kubistinės struktūros atspalviu. Jie yra giliai išjausti ir kompoziciškai bei formiškai su neabejotinu tikrumu sukurti. Vėlyvesniuose grafikos darbuose Jonyno linija laisvėja ir darosi vis rafinuotesnė. Tarp tonų pradeda skverbtis jautrūs niuansai. Tuo pačiu prisitaiko kompozicija bei forma. Technika įgauna nepaprasto meistriškumo. Tai Donelaičio "Metai", "Zapyškio bažnyčia", "Saulėleidis Nemune", P. Cvirkos "žemė maitintoja", Goethės "Jaunojo Verterlo kančios", P. Merimėe "Lokys". Pastaruosiuose kūriniuose nervingos linijos suvestos į ramesnes pustonių grupes ir, jautriausiai įplaukdamos į tamsiuosius tonus — šešėlius, skambėte skamba, pulsuoja lyg muzikinių harmonijų subtilūs niuansai. Išryškėja tapybinis aspektas, ypač P. Merimėe "Lokio" iliustracijose. Šekspyro "Hamleto", atlikto plunksna, linija pasidaro visiškai laisva, santykis tarp pustonių ir šešėlių daug kontrastin-gesnis, įgauna dekoratyvinį aspektą, įžiūrimas jau ir abstraktinis momentas. Po kiek laiko gimsta ištisa eilė abstraktinių litografijų, kurių daugumoje jau įvesta spalva. Bet ir čia jis nepameta savo "aš" — tai savitas, lengvai atpažįstamas Jonynas.

1954 pavasarį New Yorko Weyhe galerijoje V. K. Jonynas nustebino lankytojus savo akvarelėmis. Tai naujas pasaulis, bet pilnai prinokęs, pergyventas ir kūrybiškai perduotas. Tai savitas gamtos pažinimo pateikimas. Jonyno akvarelės lengvos, spalvingos ir įvairios; kai kur sutelkti intensyvūs, tamsūs plėmai, sudarą kūrinio branduolį, o tarp jų kur-ne-kur prasiskverbia stipriai kontrastingos šviesos, kurias švelnina lyriškai spalvingi pustoniai ir gyvybe dvelkiančios, nervuotai judančios linijos; kai kur medžių šakos grakščiai tiesiasi ritminiu įvairumu ir judėte juda aukltyn lyg prašytų daugiau gyvybės: šilti, šalti, nenuobodūs niuansai jautriai įjungti  grafinių linijų virpesį; kai kur gelsvų ir rausvų tonų ansamblis su vykusiai sudėtais šaltų tonų akcentais ir t. t. Jonyno peizažuose jaučiama gamtos gyvybė ir jos mistika.

Ir skulptūroje V. K. Jonynas nesvetimas. Jo skulptūros darbai monumentalūs, formos   dinamiškos. Šešėlių, šviesų santykiai puikiai apvaldyti ir originaliai, skoningai perduoti. Kaip Jonyno medžio raižiniai, akvarelės, taip ir skulptūros darbai pasižymi estetiškumu, elegancija, lyriškumu. Didesnes plokštumas jis meistriškai paįvairina grafiškomis gyvomis linijomis, nenustelbdamas skulptūriško monumentalumo.

Vitražuose V. K. Jonynas taip pat nepraranda savito braižo. Jis puikiai sugeba apvaldyti negyvą tvino liniją, kuri pilnai paklūsta kūrėjo dvasiniams polinkiams. Meistriškai įjungdamas savitą, turtingą koloritą bei grafinę liniją, jis suteikia vitražui meniškąją gyvybę ir nenusibostamą žaismingumą. Drauge su savo mokiniu D. Shepherd 1955 atidaręs vitražų studiją New Yorke, Jonynas išugdė ją į Amerikos pirmaujančių studijų eiles.

V. K. Jonyno kūrybos periodai keičiasi iš lėto ir palaipsniui. Jis nesiblaško, bet eina savo kūrybine vaga tikrais žingsniais, kurių pėdsakai, esu tikras, niekuomet neišdils. Jo kūryba yra originali. Darbuose jaučiama aukšta meninė inteligencija, estetinis apipavidalinimas. Jonyno darbai dvelkia rimtumu, būdingu didiesiems kūrėjams. Jo kūryba nekasdieniška — ji skirta ne tik mūsų laikui.

V. K. Jonynas yra technikos meistras. Kokią medžiagą jis paimtų, ją apvaldo iki kraštutinio subtilumo. Todėl ir susilaukė pripažinimo.

Pasaulinėje Paryžiaus parodoje 1937 jis gavo aukso medalius už grafiką ir plakatą ir garbės diplomą už vidaus dekoravimo projektus. 1938 Prancūzijos vyriausybė jį apdovanojo Garbės legiono ordinu. 1940 jis laimėjo Lietuvos valstybinę premiją už Donelaičio "Metų" iliustracijas. 1957 ir 1958 gavo Audubon Artists Medal of Honor and Purchase Prize akvarelių parodoje New Yorke ir kt.

Jo kūrinių turi įsigiję: Vytauto Didžiojo Kultūros muziejus Kaune, Lietuvos valstybinė biblioteka, Vilniaus dailės muziejus, Rygos ir Talino valstybiniai dailės muziejai, Weimaro Goethės muziejus, Hamburgo Kunsthalle, Antverpeno graviūrų kabinetas, Amsterdamo miesto miesto muziejus, New Yorko viešoji biblioteka, Kongreso biblioteka Vašingtone, Maine universitetas, Amerikos grafikų draugija, New Yorko Metropolitan muziejus. Jo mozaikos puošia ir Šiluvos Marijos koplyčią Vašingtono katalikų Nekalto Prasidėjimo šventovėje.

Nuo 1935 suruošta eilė jo individualių parodų: Zach galerijoje Paryžiuje, Meno galerijoje Rygoje, Augustiner muziejuje Freiburge, Kunstgebäude Tūbingene, Ariel galerijoje Paryžiuje, Weyhe galerijoje New Yorke, Fordham universitete New Yorke, Maine universitete Orono, Alverno kolegijoj Milwaukee. Jo darbų buvo išstatyta įvairiose keliaujančiose parodose JAV, Pietų Amerikoje ir Europoje.

Jonynas yra sukūręs ir daugiau kaip 137 pašto ženklų, kurie cirkuliavo įvairiuose Europos kraštuose, įskaitant ir Vatikaną.

Baigdamas noriu pacituoti dailininko V. K. Jonyno dažnai kartojamą mintį: "Kol lietuviai bus kūrybingi, tol jokia galybė mūsų tautos nesunaikins". Linkiu dailininkui Vytautui K. Jonynui daug daug kūrybingų metų!
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai