Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KULTŪROS KONGRESĄ PASITINKANT PDF Spausdinti El. paštas


JAV ir Kanados lietuvių III kultūros kongresas šaukiamas Čikagoj lapkričio 24-26. Nors, šias eilutes rašant, visai nedaug laiko ligi jo beliko, tačiau dar vos pradeda spaudoj rodytis žinutės, kas bus jo programoj. O kol kongreso programa nebuvo paskelbta, tol negalėjo būti nė didesnio juo susidomėjimo. Galima tik spręsti, kad jo rengimas nėra lengvas. Gal būt, net skausmingas.

Dėl kongresų pas mus yra prisikaupę nemaža skepticizmo. Gausiai suvažiuojama, gražiai viskas praeina ir — išsiskirstoma, lyg po kokios puotos. O kasdieninėj tikrovėj lieka tie patys rūpesčiai, gulą ant tų pačių pečių, kurie tą puotą ruošė. Be abejo, visokie suvažiavimai visų pirma reikšmingi ne tomis iškilmių dienomis, o savo poveikiu kasdieninei tikrovei. Gi to poveikio dažnai ir tenka pasigesti. Daug kas iš pirmojo kultūros kongreso (1956) liko tik tyruose šaukiančiu balsu. O antrojo kongreso (1962) reikšmę sunaikino prieš jį ir po jo vykęs aitrus erzelis. Tikime, kad šiemetinis kongresas bus laimingesnis.

Kaip dar šių metų pradžioj V. Trumpa (Naujienos, 1967.11.25) pastebėjo, visą šio kongreso rengimą ir pravedimą "turėtų lydėti tikrai kultūringa dvasia", kurios pagrindą sudaro "platus žvilgsnis, tolerancija ir gili pagarba kūrėjui ir kultūros darbininkui". To paties V. Trumpos žodžiais, "jeigu kartais tokios dvasios mes nemokame parodyti mūsų politiniuose ėjimuose, tai būtų tiesiog eontradietio in adjecto, jeigu tokios dvasios mums trūktų Kultūros kongresą ruošiant".

Nors ir kokio būtų pagrindo skepticizmui dėl kongresų praktinės reikšmės ir nors kokia būtų grėsmė tą reikšmę sunaikinti "kultūringos dvasios" stoka, vis vien šaukiamąjį III kultūros kongresą laikome prasmingu. Bent dviem atžvilgiais jis gali būti tikrai reikšmingas.

Pirma. Svarbu šiandien kiek galint blaiviau pažvelgti į nelemtai besiklostančią mūsų padėtį. Prieš daug rūpesčių stovime, norėdami dar bent šiek tiek ilgiau užtikrinti savo tautinę gyvybę. Nors tie rūpesčiai yra visiems matomi, bet daugelis jų lyg nemato, tikrovę dengdami iliuzijomis. O kultūrininkai negali jų nematyti, būdami patys liečiami. Todėl ir reikia, kad jie šiuos rūpesčius visiems atskleistų kiek galint realiau ir kiek galint konkrečiau.

Antra. Nors tam tikru atžvilgiu ir galima skirti "kultūrą" ir "politiką" kaip skirtingas sritis, tačiau tikrovėj jos siejasi. Yra klausimų, kurių realus sprendimas reikalauja ne tik. "politinio", bet ir "kultūrinio" žvilgio. Tų klausimų atveju ir kultūrininkai sudaro "veiksnį", kurio negalima nepaisyti.

Sveikindami III kultūros kongresą, linkime, kad jis visuose pagilintų kultūrinį interesą, solidariau sutelktų kultūriniam darbui ir aštriau iškeltų kultūrininkų atsakomybę šio meto klausimuose.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai