Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
BENDRUOMENĖS TARYBA PDF Spausdinti El. paštas
Penktosios Bendruomenės Tarybos rinkimai
Pagal JAV LB įstatus (34 str.), bendruomenės taryba yra vyriausias bendruomenės organas, trejiems metams renkamas visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu. JAV LB I taryba buvo išrinkta 1955, II — 1958, m — 1961, IV — 1964, V — 1967. I ir II tarybos buvo renkamos visų 18 metų sukakusių JAV lietuvių iš vieno bendro kandidatų sąrašo. III, IV ir V tarybos buvo renkamos apygardomis: Amerika buvo padalyta į 5 rinkimų apygardas, kurių kiekviena statė ir balsavo savo apygardos kandidatus, o vyr. rinkimų komisija, sudėjusi visų apygardų balsus ir juos padalijusi iš nustatyto tarybos narių skaičiaus, nustatė vienam tarybos nariui išrinkti reikalingą balsų skaičių ir pagal jį nustatė kiekvienai apygardai tekusių atstovų skaičių. Pvz. IV tarybos rinkimuose balsavo 7566, ir tarybos nario renkamasis skaičius buvo 244 (7566:31). V tarybos rinkimuose dalyvavo 9124, ir tarybos nario renkamasis skaičius buvo 246 (9124:37). Pagal įstatus, naujos tarybos narių skaičių nustato veikiančioji taryba. IV taryba 1966. IV.30 nustatė V tarybai 37 narius (buvo 31). 1964 į IV Tarybą buvo pastatyti visose 5 rinkimų apygardose 105 kandidatai, šiemet į V tarybą — 118. Pirmoj rinkimų apygardoj (Los Angeles) balsavo 368 lietuviai, ir jai teko 1 atstovas (buvo 3); antroj apygardoj (Čikagos) balsavo 3792, ir gavo 15 atstovų (buvo 13); trečioj apygardoj (Detroito - Clevelando) balsavo 2105 ir pravedė 9 atstovus (turėjo 5); ketvirtojoj (Bostono) balsavo 1166 ir gavo 5 atstovus (turėjo 4); penktojoj (New Yorko) balsavo 1693, ir praėjo 7 atstovai (buvo 6). Pagal profesijas į penktąją LB tarybą pateko 10 med. ir vet. gydytojų, 7 inžinieriai ir architektai, 6 kunigai, 6 mokslininkai, 4 verslininkai, 2 žurnalistai, 1 tarnautojas, 1 ekonomistas.

Palyginę V tarybos rinkimų duomenis su buvusių keturių tarybų rinkimų duomenimis, matome, kad keičiasi ne tik atskirų apylinkių balsuotojų skaičiai, bet ir pačios rinkimų apylinkės!
Kaip matome, V tarybos rinkimuose nebedalyvavo 3 apylinkės, dalyvavę IV tarybos rinkimuose. O iš viso per visų 5 tarybų rinkimus yra nubyrėjusios 19 rinkiminių apylinkių. Tiesa, kiekvienais rinkimais pribuvo naujų apylinkių: 1958 — 5, 1961 — 6, 1964 — 12, 1967 — 3. Jei 19 nebūtų nutrupėjusios, tai V tarybos rinkimuose jau turėtume ne 65, o 84 rinkimines apylinkes.

Tarybai rinkti taisykles nustato valdyba. 1966.XI.11 valdybos priimtos V tarybai rinkti taisyklės nelabai nusisekusios. Kai taryba nustatė rinkimus apygardomis, taisyklės privalo nustatyti kiekvienai apygardai tenkantį atstovų skaičių, kad būtų pagrindas nustatyti, kiek vienas sąrašas gali siūlyti kandidatų ir kiek kandidatų gali vienas balsuotojas balsuoti. Bet taisyklės to nepadarė ir todėl "iš lubų" nustatė, kad vienu sąrašu galima siūlyti ne daugiau kaip 7 kandidatus (kodėl ne 5 ar 9?) ir balsuotojas gali balsuoti už pusę apygardoje pastatytų kandidatų, tik ne daugiau kaip už 37. Kas iš tokių taisyklių praktiškai išeina, rodo patys balsavimai. Pvz. antroji apygarda turėjo 46 kandidatus ir balsavo už 23, o faktiškai atstovų turi 15. Taigi 8 kandidatai buvo balsuojami daugiau negu reikia. Gi pirmojoj apygardoj buvo balsuojama už 10 kandidatų, o apygarda teturi 1 atstovą! Arba, pvz., taisyklės nustatė, kad galima siūlyti ne daugiau kaip 7 kandidatus vienu sąrašu, bet čia pat reikalauja, kad apygardoje turi būti pastatyta ne mažiau kaip 10 kandidatų. Kur logika? Leidžia statyti 7, o minimum nustato 10. Tokios taisyklės labiau primena "abstraktų" piešinį, kuriame tesimato įvairių plėmų, o parašas skelbia, kad tai žuvų daina.

Penktosios tarybos pirmoji sesija
Nors taryba išrinkta gegužės pradžioje, savo pirmos sesijos susirinko tik rugsėjo 23. Toks ilgas interregnumas nepateisinamas, juoba, kai LB įstatai (46 str.) nustato, kad ir "LB Centro Valdyba sudaroma LB Tarybos kadencijos nutui". Tad gegužės mėnesį pasibaigė ne tik LB IV tarybos, bot lr jos sudarytos centro valdybos kadencija. Jei dabartiniai LB įstatnl nenumato, tai jie reikia papildyti nuostatu, kad naujai išrinkta LB taryba pirmos sesijos renkasi M vėliau kaip per 30 dienų rinkimams įsiteisėjus. Per ilgas interregnu-numas kelia įtarimą, kad savo kadenciją baigusi valdyba tyčia kliudo LB organų normalų veikimą.

Buv. centro valdybos žmonės ir jų šalininkai reiškia pasipiktinimą V tarybos dauguma, kam ji nepatenkino valdybos pretenzijos gauti kadencijos pratęsimą, nepaisant, kad 5 mėnesius "valdė" be jokio pratęsimo. Mat, nuo to priklauso valdybos privilegijos.

šiuo klausimu dėmesio verti garbės teismo pasisakymai. Garbės teismo (garbės teisėjai V. Sidzikauskas, J. Jankus ir dr. B. Matulionis) nutarime skaitome:

"Pagal bendrą demokratines sąrangos principą parlamentinė funkcija negali būt suplakama su egzekutyvine funkcija. Jei LB organizacinę sąrangą laikome demokratine ir jei LB Tarybai skiriame parlamentines funkcijos analogiją, o LB Centro Valdybai — egzekutyvinė.s funkcijos analogiją, tai bus visai suprantama, kodėl nei Vliko 1949 priimtuose rekomendaciniuose PLB santvarkos nuostatuose, nei JAV LB Laikinojo Organizacinio Komiteto 1952.III.6 priimtuose Laik. JAV LB įstatuose LB egzekutyviniam organui nebuvo pripažintas balsas LB taryboje. Ir JAV LB Tarybos Įstatų Komisijos peržiūrėtų įstatų projektas, pateiktas JAV LB Tarybai 1960.IX. 23, įstatų 34 str. buvo net įsakmiai pažymėjęs: "Centro Valdybos nariai. . . ir kitų ALB centrinių institucijų pirmininkai ALB Tarybos posėdžiuose dalyvauja patariamuoju balsu". Tik JAV LB Centro Valdybos 1960.VIII.31 pastabose dėl įstatų pakeitimo randame pastabą prie 34 str.: "Pridetinas str. LB Taryboj sprendžiamuoju balsu taip pat dalyvauja LB Centro Valdybos nariai", šioks egzekutyvinio organo brovimasis į parlamentinių funkcijų sritį yra suprantamas ir tiek visuomeniniame, tiek valstybiniame gyvenime plačiai pastebimas reiškinys. Tai animus governandl išdava. Faktas, kad JAV LB Taryba 1960.IX.23-2<1 sesijoje minėtai Centro Valdybos pastabai pritarė ir LB Įstatų 34 itl gavo naują pastraipą: "Taryboje sprendžiamuoju balsu taip pat dalyvauja: LB Centro Valdybos nariai, LB apygardų pirmininkai arba jų atstovai po 1 nuo kiekvienos apygardos, LB Centrinių institucijų pirmininkai". Tai yra sui generis nuostatas, mechaniškai prikergtas prie 34 str., ne organiškai jį papildas, nes 34 str. pirma pastraipa nustato, kad "LB Taryba yra vyriausias LB organas, trejiems metams renkamas visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu". Iš esmės tad 34 str. 3 pastraipa yra sprendžiamąjį balsą taryboje gavusiųjų išimtinis, privilegijinis nuostatas. O tokio pobūdžio nuostatai visad interpretuotini, kai interpretacija reikalinga, ne praplečiamąja, o siaurinamąja prasme. Tatai eina ir iš Garbės Teismo 1961. LK.23 nuomonės".



O ta nuomonė 34 str. 3 pastraipą taip paaiškino:

"LB Tarybos 1961.DC.4 posėdyje, renkant naujos kadencijos Centro Valdybos pirmininką, kadenciją baigiančios Centro Valdybos nariai balsavo teisėtai, nes LB Taryba pirmame savo posėdyje rugsėjo 3 dieną pavedė kadenciją baigiančiai Centro Valdybai eiti pareigas" (garbės teisėjai: J. Šlepetys, dr. B. Nemickas, S. Dzikas).

Remdamasis šia nuomone ir savo minėtais argumentais, Garbės Teismas 1967.IX.14- nutarė:
"JAV LB Įstatų 34 str. 3 pastraipos nuostatą, kiek jis liečia JAV LB Centro Valdybą ir centrinius organus, laikyti taikintiną tik minėtų organų kadencijos metu, nebent naujoji taryba specialiu savo nutarimu senajai centro valdybai pareigų ėjimą pratęstų".

Ketvirtosios tarybos centro valdyba, kadenciją baigusi gegužės mėnesį, po 5 mėnesių ėmė spausti penktąją tarybą, kad dar pratęstų jos pareigų ėjimą. Teisininkai tokias egzekutyvo pastangas vadina noru "taisyti" balsavimo duomenis. Penktosios tarybos dauguma pasirodė nelinkusi buv. valdybos palikti naujai kadencijai, bet ta dauguma būtų "pataisyta", jei senoji valdyba ir po savo kadencijos galėtų naudotis sprendžiamojo balso privilegija, kuria naudojasi savo kadencijos metu. Logiškas ir teisingas buvo naujosios tarybos daugumos nusistatymas tokios rinkimų duomenų "pataisos" neprileisti. Įvyko dvejopų nusistatymų susikirtimas. Kol buvo prieitas sprendimas, truko pora valandų.

Ryšium su tuo iškilo kai kurie dėmesio verti šalutiniai reiškiniai.

Pvz., negalima neapgailestauti kažkurio tarybos nario pareiškimo, kad tarybai garbės teismo nutarimas neprivalomas, arba pareiškimo, kad, nepratęsus buv. valdybai balsavimo privilegijos, kažin ar ji pateiks tarybai savo veiklos apyskaitą. Negalima neapgailestauti ir pralaimėjusios "partijos" posesinių priekaištų tarybos daugumai, esą ji, nepratęsdama senajai valdybai balsavimo privilegijos, pažeminusi tuos valdybos narius, nuvertinusi jų darbą ir vis tai esą dėl savo partiškumo. Priekaištai absoliučiai neteisingi. Negalima taip pat neapgailestauti ir kai kurių visuomenininkų bei žurnalistų pasipiktinimo, pasak juos, LB tarybos balaganu, nors faktiškai tai buvo tik demokratinio metodo natūralus delsumas ir pastangos pavartoti visus įtikinėjimo motyvus savo nusistatymui pravesti. Kas išpažįsta demokratinį metodą, turi prisiimti ir jo "silpnybes". Joks demokratas JAV kongreso nepravardžiuoja balaganu dėl "filibusterių". Kalbant dėl susikirtusių nusistatymų esmės, manding, reikia pripažinti, kad buv. valdybos pretenzijos nulemti taryboje naujos valdybos parinkimą, siekiant savo paties byloje būti teisėju, labai įsakmiai skatina tarybą iš viso panaikinti 1960 valdybos privilegiją sprendžiamuoju balsu dalyvauti taryboje. Garbės teismo motyvai ta prasme labai verti dėmesio. Praverstų taip pat LB įstatus papildyti nuostatu, panašiu į JAV konstitucijos nuostatą dėl prezidento, kad tas pats asmuo valdybos pirmininku negali būti renkamas daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. To paties asmens įsisenėjimas renkamame poste paprastai baigiasi ne tik asmenine skleroze, bet ir tam postui tenkančių visuomeninių  funkcijų  susklerozinimu.

Po V tarybos rinkimų kai kas pagrįstai pradžiugo, kad į LB organus aktyviai jungiasi jaunesnioji karta. Tai tikrai patrauklu. Kas betgi mažiau patrauklu, tai kai kurių naujųjų tarybininkų, sakyčiau, žvilgio ribotumas, siekiant, pvz., LB organų uždavinius pagausinti šalpos sritimi, nors karitatyvinei funkcijai yra speciali Balfo organizacija. Nepasižymi, manding, bendruomenišku įžvalgumu ir tie tarybininkai, kurie laukia iš centro nurodymų LB apylinkių valdyboms, ką šios turi veikti, ncd velk kiekvienos kolonijos padėtis Ir galimybės yra savitos, ir bendras receptas visų LB apylinkių veiklai neįmanomas. Taip pat stinga be M d ruomeniško įžvalgumo ir tie tarybininkai, kurie yra įtikėję, kad LB organų veiklą lemia LB (statai, ne veikėjai. LB pagrindas yra gyvieji lietuviai, o įstatai — tai lik taisyklės, kaip "muzikantai" turi susėsti.

Savo ruožtu V tarybos pirmoji sesija atskleidė ir bendrą tarybininkų atitrūkimą nuo parlamentinės tvarkos tradicijų. Pvz. tradicinė amžiaus prezidiumo funkcija stačiai buvo sukarikatūrinta. Amžiaus prezidiumas (vyriausio amžiaus atstovas — pirmininkas, jauniausio amžiaus — sekretorius i jokių kitų funkcijų neturi, tik nuolatinio prezidiumo sudarymą O taryba iš amžiaus prezidiumo padarė visos sesijos darbo prezidiumą. Kažkas dar patarė amžiaus pirmininkui pasitelkti pade jėjus. LB įstatai ne tik amžiau prezidiumo, bet ir apskritai naujos tarybos sukvietimo tvarkos nenumato. Gal todėl V tarybą sukvietė sesijai savo kadenciją jau prieš 5 mėnesius baigęs IV tarybos prezidiumas. Šios LB tvarkos anomalijos reikia pašalinti, atitinkamai pataisant LB įstatus.

Nepaisant JAV LB penktosios tarybos pirmųjų žingsnių įtampos ir kai kurių nesusiorientavimų parlamentinių tradicijų praktikoje, jos pirmoji sesija, greta savo pagrindinio uždavinio — naujo JAV LB pirmininko išrinkimo, pasisakė lr dėl visos eilės kitų klausimų: (1) dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50-čio sukakties minėjimo ir jam lėšų telkimo; (2) dėl laisvųjų lietuvių bendravimo su okupuotąja Lietuva; (3) dėl senosios išeivijos aktyvaus įsijungimo į LB organus; (4) dėl informacijų centro; (5) dėl Lietuvių Fondo pagrindinio kapitalo didinimo; (6) dėl LB įstatų pataisymo; (7) dėl LB dėmesio ir paramos sportuojančiam lietuvių jaunimui; (8) dėl lietuviškų parapijų.

Šis paskutinis tarybos pasisakymas, atrodo, natūraliai pratęsia paskutinio Kunigų Vienybės seimo pradėtą su LB, dabar madingu žodžiu tariant, dialogą. Nevisi lala vieji lietuviai yra religingi ir palankūs parapijai,   tačiau   visiems aišku, kad lietuviška parapija yra didžiai pozityvus veiksnys lietuviškai bendruomenei ir kad lietuviškos parapijos ir LB organų savitarpinė talka stiprins jų abiejų padėtį.

Nevisi tarybos pasisakymai kaip reikiant apdailinti, nes įgudimas tik bedirbant įgyjamas. Gera jau tai, kad jaunesniosios kartos žmonės to darbo imasi.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai