Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KRIKŠČIONIŠKOJI DEMOKRATIJA AKCIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. VI. Viliamas   
Prof. Kazys Pakštas kalba Vidurio Europos Krikščionių Demokratų Sąjungos Tarptautiniame Kongrese.

Ryšium su Vidurio Europos Krikščionių Demokratų Sąjungos pirmuoju tarptautiniu kongresu, įvykusiu šių metų kovo 13-15 dienomis New Yorke ir praėjusiu su dideliu pasisekimu ir gausia propaganda Sovietų Sąjungos pavergtiems kraštams, — įvyko susidomėjimo vertos diskusijos krikščioniškos demokratijos aktualiausiais klausimais. Šiais klausimais pasisakė ne tik žymūs europiečiai, bet ir pasižymėję amerikiečiai. Net pačių diskusijų vedėjas buvo garsios ir gausios Hunter kolegijos prezidentas prof. G. N. Schusteris. Ir bent pusę diskusijų dalyvių, kurių buvo per 400, sudarė amerikiečiai, New Yorko ir apylinkių universitetų ir kolegijų profesoriai ir studentai.

Kaip pabrėžė Chicagos universiteto profesorius McMahcn, filosofas ir eilės knygų autorius, amerikiečiuose yra dar jaučiamas krikščioniškos demokratijos prigimties nesupratimas. Tačiau turint galvoje, kad pokariniame laikotarpy Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kituose kraštuose gyvai reiškiasi stiprios krikščioniškos demokratijos partijos, — krikščionišku demokratišku judėjimu susidomėjimas ir Jungtinėse Valstybėse auga.

Krikščioniškos demokratijos idealai yra aiškūs ir griežtai formuluoti. Jų pritaikymas gyvenime yra jau kita sritis. Krikščioniškoji demokratija turi užbaigtą demokratinę programą tiek socialiniame, tiek ekonominiame, tiek politiniame gyvenime. Ji griežtai atmeta bet kokią diktatūrinę santvarką, ar ji ateitų iš kaires ar dešinės. Iš kitos pusės, krikščioniškoji demokratija nėra nei konfesinis, nei religinis sąjūdis; ji apima ne vien katalikus, bet ir protestantus ir visus tikinčiuosius,  ypač  visus  krikščionis.
Konstruktyvų ir esminį krikščionis, kos demokratijos apibūdinimą davė plačiai žinomas Pietų Amerikoje filosofas brazilas prof. Alceu Amoroso Lima.

Jis išdėstė griežtai ir aiškiai formuluotus argumentus, kodėl katalikiškos partijos, ypač katalikiškuose kraštuose, neturėtų būti organizuojamos: jcs sudaro pavojų, kad katalikų partijos lengvai gali būti suidentifikuojamos su Bažnyčia, yra neišvengiamame pavojuje virsti klerikalinėmis partijomis ir sukelti tiek Bažnyčiai, tiek politikai žalingą klerikalizmą. Antra vertus, jis ypač pabrėžė krikščioniškų demokratiškų partijų reikalą, ir svarbiausia dėl to, kad fatališka atjungti politiką nuo principų ir pirmoje eilėje nuo religinių principų. Filosofinė indiferencija politikoje neišvengiamai veda į determinizmą, pragmatizmą ir sąmoningą ar nesąmoningą totalitarizmą, — žodžiu, klaidingą politinę filosofiją. Krikščioniškų demokratiškų partijų buvimas ypač yra pravartus -katalikiškuose kraštuose, nes jų buvimas yra geriausias laidas išvengti: katalikų politinio susiskirstymo, katalikų akcijos suplakimo su politika, Bažnyčios tiesioginės intervencijos j grynai politikos ir partijų reikalus.

Wallace C. Speers, protestantas ir pirmininkas Laymen's Movement for a Christian World, pabrėžė gyvą reikalą bendradarbiauti protestantams su katalikais ir apjungti visas dinamines tikinčiųjų jėgas kovai prieš komunizmą.

Prof. Dr. Bela Kovrig, žymus sociologas ir buvęs Vengrijoje universiteto rektorius, dabar sociologijos profesorius Marquette universitete, Dr. Ivo Duchaček, čekų žymus parlamentaras, dabar City College profesorius New Yorke; Dr. Miha Krek, buvęs Jugoslavijos vicepremjeras ir slovėnų krikščionių demokratų partijos pirmininkas; Zbigniew Ossowski, lenkas, pasakė kalbas krikščioniškos demokratijos klausimais, įsakmiau sustodami pas krikščioniškos demokratijos kairįjį, dešinįjį ir vidurio vadinamuosius sparnus, laikydami tai daugiau tik metodo ir susidėjusių paskiruose kraštuose politinių aplinkybių reikalu, bet paneigdami, kad tai yra esminio pobūdžio skirtumai. Krikščioniškoji demokratija yra viena ir vienalyte. Anksčiau išskirstymas iš esmės būtų tik klaidinantis.

Konstruktyvią ir svarbią kalbą pasakė prof. dr. K. Pakštas. Jis apibūdino zoną tarp Rusijos ir Vokietijos, apimančią daugiau kaip 160 mil. gyventojų, kaip labai svarbią, pavojingą ir su labai permainingu gyvenimu regioną. Tai yra didžiųjų tragedijų ir kruvinų susirėmimų zona su graudulinga praeitimi bei dabartimi ir netikra ateitimi. Tai krikščioniškos civilizacijos kraštai, pasižymį dideliu vitališkumu ir kūrybiniu genijum. Už kilnias žmoniškumo idėjas tos tautos generacijomis kovojo ir mirė. Ir dabartiniu laiku šitie kraštai duoda didžiausią skaičių kovotojų ir partizanų prieš tamsiausią barbariją.

Tie kraštai daugiausia yra pamiršti ir nepajėgūs patys apsiginti, bet jie turi suprasti ir savo misiją. Tų kraštų generacijos turėjo ir turi suprasti, kad tarp Rusijos ir Vokietijos gyvenančios tautos gali patikrinti savo ateitį, tik gyvendamos vieningai ir sudarydamos glaudžią Vidurinės Europos federaciją, pagrįstą tautinėmis nepriklausomybėmis ir lygybe visoms tautoms. Toks apsijungimas yra nepaprastai aktualus, reikalingas — ir tai yra tų tautų kategorinis imperatyvas.

Visos diskusijos, kurių tema: "Krikščioniškoji demokratija akcijoje", praėjo pakilioje ir didelio susidomėjimo nuotaikoje, ištisai buvo įrašytas plokštelėse ir keliaus po įvairius JAV universitetus ir kolegijas.
Dr. VI. Viliamas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai