|
JIEŠKANT TIKROSIOS PRIEŽASTIES |
 |
 |
 |
|
Parašė B. St.
|
Tezę, "kad komunizmą sukelia skurdas, kurį žemėj pašalinus, svarbiausia sąlyga komunizmui plisti išnyksianti", griauja ne tik įvairių tautų gyvenimo sąlygos. Kažinkas teisingai nurodo: "Kodėlgi čekai, viena ir turtingiausių ir geriausiai apsišvietusių tautų, davė didžiausią komunistų procentą, o atvirkščiai, airiai — tikri skurdo vaikai, pasirodė jam iš visų atspariausi".
Šito tikrai įdomaus klausimo nemanome čia spręsti. Mano tikslas nurodyti tikrai dėmesio vertą dalyką: kai kurie Amerikos gyvenimo reiškiniai visai prieštarauja minėtai tezei. Atrodo, kad tikrasis komunizmo ramstis šiame krašte yra ne darbo žmonės, kurių tarpe paprastai skurdas dažniau lankosi, bet vadinamieji intelektualai. Laikydami komunistais ne tik formalius partijos narius, bet visus aktyvius jo rėmėjus, daugiau ar mažiau jų eilėse rasime tam tikrą skaičių visų sričių mokslo žmonių, gerai apmokamų profesorių, menininkų, žurnalistų, Hollywoodo aktorių, ekonomistų ir politikų. Daugelis vardų šiandien visiems žinomi.
Savo laiku buvo smarkiau pajudinti Hollyvvoodo sluogsniai dėl daugelio asmenų dalyvavimo pagelbinių komunistinių organizacijų veikime. Kai kurie iš jų tikrai pasirodė tenai patekę dėl didelio naivumo ar žioplumo, kiti pasitraukė išsigandę skaudžių finansinių pasėkų. Bet komunizmo simpatikų, reikia spėti, pasiliko.
Kita labai svarbi infiltracijos sritis — mokykla. New Yorko srities mokyklų iššlavimas, šiek tiek pradėtas pereitą rudenį, buvo nemaža ad-ministratyvinė problema. To pasėka — tam tikras nedidelis skaičius demaskuotų ir pašalintų komunistų mokytojų, bandžiusių gintis teisinėmis priemonėmis, bet atkakliai išpažįstančių savo priklausomybę. Antra vertus — padidėjo atsargumas ir gal geriau užsimaskavo likusis daug didesnis skaičius. Nesant geros kontrolės, valstybės laikomose laicistinėse mokykose komunizmo dvasios skleidimas buvo radęs palankią dirvą. Tos dvasios skleidėjai rodo kelią ir į universitetus.
Reikia neužmiršti, kad netrūksta ir užtenkamo prieauglio studentų tarpe, čia statistikos pateikti nebūtų lengva, jeigu iš viso tai galima, todėl šioj vietoj ir nemėginame. Dar įdomus faktas — fizikos, chemijos ir ypatingai atomistikos specialistų tarpe tikrų komunistų ir jiems artimų procentas atrodo neproporcingai didelis. Ir šios žiemos "taikos kongrese" Vienoj pirmininkavo fizikas Joliot - Curie, prancūzų valdžios ne taip jau seniai išmestas iš atominės energijos komisijos pirmininko vietos.
Šitie faktai turėtų ne vieną paskatinti susimąstyti. Jokio sprendimo čia nebandome duoti. Tik noriu pastebėti, kad senoji tezė — mokslas visados veda į Dievą, atrodo perdėtai optimistiška. Antra, komunizmas jokiu būdu nėra tik socialinė, politinė ir karinė problema, bet labiausiai pasaulėžiūrinė ir religinė. Trečia, ar tikrai politinis ir karinis pasaulinio komunizmo apvaldymas jau deda galutinį brūkšnį po jo istorija?
B. St.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
