Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VISUOMENĖS DĖMESIO TAŠKAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. B.   

Dėmesys tų, kurie rūpinasi visuomeniniais reikalais, labiausiai sutelktas į Lietuvos laisvinimą ir lietuvybės išlaikymą bei į veiklą tų organizacijų, kurios šioms sritims vadovauja.

Lietuvos laisvinimo srityje šiemetinių pastangų stebėtojas negalės daug užregistruoti. Labiausiai minėtini jau du, kurių iniciatyva priklauso ALTui: vienas — Vasario 16 proga gausi propaganda tarp kongreso narių ir spaudoje; antras — vizitas pas prezidentą Eisenhowerį, kuriam buvo pareikšti du konkretūs norai: patvirtinti genocido konvenciją, ištirti Lietuvos aneksijos bylą. Dėmesio vertas ypačiai antrasis, nes jis konkretus, įmanomas vykdyti ir derinasi į eilę kitų panašių bylų, kaip, sakysim, Katyno žudynės ir vergų darbas Sovietų Sąjungoje. Gaila, kad tas reikalas nebuvo pakankamai permestas į svetimąją spaudą. Lietuvos propagandos reikalui savo duoklę atidavė rūpestingai visa eilė bendruomenių ir atskirų asmenų, kurių individualios pastangos kartais pralenkia net organizuotąsias.

VLIKo dėmesys tebėra sutelktas vis dar   į    organizacinius    reikalus,    į savęs stiprinimą. Dėl įvairių priežasčių susilpus veiklai ir susiaurėjus visuomeninei bazei, buvo gyvai svarstoma spaudoje, visuomenėje ir pačiame VLIKe daug projektų padėčiai gerinti. Bet jų eilė atkrito. Atkrito projektas kelti VLIKą į Prancūziją, nors ten jau ir butas dvejiems metams buvo išnuomotas. Nustumta paties VT pirmininko iniciatyva kelti VLIKą į Jungt. Valstybes, nors idėja dar nėra palaidota. Pastaruoju Jfaiku iškilo projektas keltis VLIKui j Ispaniją. Spaudoje ir pačiame VLIKe kelta mintis organizuoti egzilinę vyriausybę, bet ji VLIKe pritarimo nėra radusi. Sau stiprybės siekė VLIKas pastangomis išlyginti santykius su S. Lozoraičiu, šis reikalas buvo visų dėmesio centre ir daug pastangų daryta. Tuo tarpu konkrečių laimėjimų čia negalima konstatuoti. Tik pažymėtina, kad vienai pusei reiškiant didesnes nuolaidas, antroji pusė savo kainą kilstelia.

Kitas dėmesio taškas, kurį visuomenė gyviau seka, yra VLIKo visuomeninės bazės praplėtimas. Šalia VLIKo stovėjo sąjūdis, kuris anksčiau  vadinosi  Nacionalistų   Partija,

paskui pasivadino Lietuvos Atgimimo Sąjūdžiu. Stovėjo šalia kiek paskiau susiformavusi L. Rezistencinė Santarvė. Pernai šalia VLIKo atsidūrė dar Lietuvių Frontas ir L. Vienybės Sąjūdis. Daug dėmesio buvo skirta šiai susiaurėjusiai VLIKo bazei praplėsti. Spaudoje buvo iš naujo gaivinamas reikalas įjungti į VLIKą M. Lietuvos Tarybos atstovą. Tik tos pačios spaudos žiniomis, M. L. Taryba dabar nerodo tuo reikalu susidomėjimo. Pirmu kartu iškelta mintis įjungti į VLIKą ir bendruomenių atstovus, pradedant nuo Vokietijos ir Britanijos. Iškeltas jau seniau reikalas priimti L. Rezistencinės Santarvės žmones į VLIKą. Tuo reikalu jau tarėsi ir VT pirmininkas Londone. Tatai remia ir Lozoraitis. Taip pat buvo daug svarstomas bazės praplėtimas grąžinant L. Vienybės Sąjūdį. Bet šalia noro bazę praplėsti reiškėsi ir noras ją siaurinti. Dėl to Vienybės grįžimo klausimas užkliuvo. Formaliai buvo rasta, kad buvęs Vienybės atstovas, išeidamas iš VLIKo, veikė jam duotų įgaliojimų ribose, ir dabar organizacijos noras grįžti turėtų būti svarstomas kaip noras iš naujo įeiti į VLIKą. Faktiškai šitokia padėtis duoda gerą pagrindą grupiniams interesams ginti ir jieškoti kompromiso, svarstant drauge visų pretendentų įjungimą į VLIKą.

Tie susiorganizavimo klausimai liko dar atviri ir tenka stebėti tolimesnę jų raidą. Tačiau negalima nutylėti, kad tokia padėtis atsiliepia ne tik tarpusavio santykiams, bet ir tarp svetimųjų. Sakysim, Bonnos vyriausybei jau spėjo prisistatyti net trijų institucijų atstovai. O tuo tarpu Bonnos vyriausybės prašymą VLIKui pateikti medžiagos apie Lietuvos teisinę tarptautinę padėtį nebuvo galima patenkinti, nors prašyta buvo 1952 metų vasarą. Netenka stebėtojui registruoti nė pastangų tęsti pradėtus santykius su kitų kraštų vyriausybėmis (Bonna, Madridu, Lisabona).

Politinės veiklos taškai labiau patraukia visuomenės dėmesį, labiau intriguoja nei antroji didžioji visuomeninio darbo sritis — lietuvybės išlaikymas. Ir čia rūpesčiai prasidėjo nuo organizacijos. Puiki ir didinga bendruomenės idėja po didelių pastangų buvo įvykdyta Kanadoje, Britanijoje, Australijoje, Pietų Amerikoje. Pasitaiko ir ten trynimosi. Kur be jo. Tačiau Jung. Valstybėse kliūčių sutiko daugiausia. Ten, kur daugiausia lietuvių, ten daugiausia ir kliūčių. Bet teisingai imta organizuoti iš apačios, steigiant pirma bendruomenės apylinkes. Dar vis kovojant dėl pačios organizacijos, jau imama aliarmuoti dėl pačios bendruomenės turinio, dėl darbo, kurį ji turi nud'r'oti pirmoj eilėj dėl jaunimo išlaikymo lietuviško. Pažymėtina, kad šiui reikalu sutarė visų krypčių spauda. Atrodytų paradoksas — sunkiai ėjosi susikalbėti dėl organizacijos, o gana vieningai kalbama dėl konkretaus darbo lietuvybei išlaikyti. Bet tas pats reiškinys buvo anksčiau pastebėtas ir politinėje srityje; ir ten daugiau tarpusavio kovos dėl organizacijos. .. Pastangos gelbėti jaunimą vis labiau patraukia dėmesį ir jau kuriami specialūs tam reikalui organai susidariusios bendruomenės ribose. Darbas tiems organams nebus lengvas, nes jis trejus metus pavėlintas. Jiems reikės nugalėti didesnį susidomėjimą politine veikla negu kultūrine ir jį išlyginti abiem sritim reika'in-gu kiekiu; teks nugalėti augantį visuomenės abuojumą, atšalimą visuomeniniams reikalams. O tatai jau labai juodas taškas. Jis pastebimas ir suvažiavimuose, ir meniniuose pobūviuose, ir net pasikalbėjimuose.

Pijaus XII pastebėtas didysis šių dienų pavojus, kurį jis pavadino teisiųjų pavargimu, stovi ir prieš mus tiek laisvinimo politinėje, tiek lietuvybės kultūrinėje srityje. Tas pavargimas sukliudo pažangos tempą, kurį padėtis diktuoja.    J. B.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai