Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
APIE MUZIKĄ MARIJAI PDF Spausdinti El. paštas
Kaip visa muzikinė kūryba, taip ir Marijai skirtoji atsiremia j pirmąjį krikščioniškosios eros muzikinį stilių — gregorinį choralą. Čia turime jieškoti pačių seniausių muzikinių Marijos veikalų, ir iš tikrųjų, čia randame jų labai įvairiomis formomis.

Bene pačia seniausia giesme — canticle — laikytina Magnificat — "Garbink, mano siela, Viešpatį". Tai švento Luko evangelijos žodžiui. Dėi to ir giesmė vadinama evange'iškąja. Šiandien Magnificat giedama visuose mišparuose, šios giesmės muzikinė struktūra yra antikinė. Be to, ji giedama net aštuoniais tonais ir dar, pagal dienos bei švenčių pamaldų reikalavime, keičiama jos pradžia ir . Labausiai iškilmingumu pasižymi antrojo, septintojo ir aštuntojo tono pradžia. Kaip psalmėse, taip ir Magnificat ryški sinagoginio žydų giedojimo įtaka.

Psalmė į gregorinį giedojimą yra tiesiogiai perėjusi iš Senojo Testamento. Psalmės turiniui paryškinti, jam sutrauktai nusakyti bei iškelti, būdingiausias psalmės dvieilis būdavo giedamas jos pradžioje skirtinga melodija. Toksai psalmės preliudas yra vadinamas antifona. Antifonai vėliau vartotos įvairios švento Rašto sentencijos. Ji giedama taip pat ir psalmes pabaigoje, lyg koks postliūdas. Psalmė ir antifona laikytina viena iš seniausių gregorinio stiliaus formų.

Antifonos giedamos skirtingos pigal švenčių ir paprastų dienų pamaldas. Marijos šventėms skiriama daugiau kaip šimtas antifonų. Jų senumo laipsniui nustatyti reikėtų įsigilinti į gregorinio choralo studijas. Bet pažymėtina, kad tarp antifonų rasime seniausių gregorinio giedojimo pavyzdžių.

Ypatingai reikia iškelti keturias didžiąsias, vadinamąsias Marijos antifonas. Tai "Alma Redemptoris Mater", "Salve Regina", "Ave Regina Coelorum" ir "Regina Coeli". Jos giedamos pagal metų laikotarpius— pirmoji nuo Advento iki Marijos Įvedimo šventės vasario 2 dieną, antroji — nuo vasario 2 d. iki Didžiojo Ketvirtadienio, trečioji — nuo Didžiojo Šeštadienio iki Sekminių, o paskutinioji — likusiam laikotarpiui iki Advento.

Pradžioje šios antifonos buvo giedamos kartu su psalmėmis, kaip ir kitos, bet ilgainiui jos pradėjo atsiskirti. Popiežiaus Grigaliaus DC (1239) patvarkymu, jos giedamos visai atskirai pamaldų pabaigoje.

"Alma Redemptoris" ir "Salve Regina" sudarė Marijos Apreiškimo šventės liturgijos dalį XIII šimtmetyje St. Galio vienuolyne, o taip pat buvo Dangun Ėmimo šventės liturgijoje Paryžiuje XII amžiuie, "Regina Coeli" rasta šv. Petro bazilikoje Romoje iš XII amžiaus išlikusiame antifonariume. Tai viena iš gražiausių gregorinio giedojimo melodini, šie jau rašyti dokumentai rodo Marijos antifonų autentinį senumo laipsnį.

šalia antifonų, savo senumu atsistota ir responsorium, kuriuos gieda vienuolynuose vadinamomis valandomis.

Apie dešimt jų yra liturginiu Marijos himnų. Vienas iš seniausiujių yra "Ave Maris Stella", pradžioje priskiriamas šv. Bernardui. Vėliau buvo rastas St. Galio vienuolyne rankraštis iš DC amžiaus. Tai leidžia ü priskirti šv. Venanciiui Fortūnatui, gyvenusiam VI amžiaus pabaigoje ir septinto pradžioje.

Kaip atskira forma tenka paminėti sekvenciia "Stabat Mater", priskiriama pranciškonui Jacopone da To-di (1228-1306).

Tolau tektų kalbėti apie Marijos mišias. Kaip žinoma, mišių g'edamos dalys yra pastovios ir kintamos. Pastovios yra vadinamos Ordiną rium Missae ir jas sudaro Kyrie, Gloria. Credo. Sanctus, Benedictus ir Agnus De;. Kintamos mišių dalys vadinamos Missa Propria. čia randame In-troitus. Gradúale. Alleluia, kartais Tractus. Offertorium ir Komunija.

Missa Propria siekia penktą amžių, gi Ordinarium Missae atsiranda tik 1200-1300 metais. Marijos šventėms skirtų yra apie dešimt Missa Propria, tarp kurių randame tikrų gregorinio giedojimo perlų. Ypatingai gražių yra Alléluia ir Offertorium. Jų išgirsti šiandieną vis rečiau tenka, kadangi pilna gregorinio giedojimo liturgija vartojama tik kai kuriuose vienuolynuose ir didesnėse katedrose. Paprastų parapijų pamaldose Missa Propria beveik niekur negiedama, o jei vartojama, tai tik paprasto recitavimo būdu, bet ne gregoriniu choralu, Del tos priežasties pačių seniausių gregorinio giedojimo formų žmones beveik negirdi ir nuo jų atpranta.

Palyginti daugiau yra žinoma Ordinarium Missae. Marijos garbei turime dvejas gregorines mišias. Vienos jų pavadintos "Con jubilo", kitos — "Alma Pater". Labai giminingos savo tematika, abejos mišios pasižymi nepaprastu grožiu. Iš jų "Con jubilo" laikytinos vėlesnėmis dėl jų labiau išplėtotos melodikos.

Antroji stambi muzikine epocha — tai religine polifonija. Išaugusi palaipsniui iš to paties gregorinio choralo, perėjusi ilgą evoliuciją, besikilnodama iš vieno kultūros centro i kitą, religine polifonija pavartoja tuos pačius liturginius tekstus, arba dažniausiai tik jų dalis. Pasižymėdama labai turtingomis muzikinėmis priemonėmis, polifonija dažnai negali sunaudoti viso teksto. Čia užtenka tik pradinio posmo, kartais poros sakinių, išvystyti didžiules formos veikalui. Šito stiliaus epochoje Marijos garbei sukurta daugybe veikalų.

Palestrina vien Magnificat paskelbė du leidinius, aštuoniais tonais kiekvienas, o rankraščiuose paliko dar daugiau. Miuncheno Karališkoji Biblioteka turi Orlando di Lasso penkiasdešimt leidinių, o iš tradicijos jam priskiriama dar daugiau. O kiek rašyta kitais Marijos liturgijos tekstais! Palestrina, Orlando di Lasso, Josquin des Près, Morales, Gou-dimal, Animuccia, Gabrielli, Suriano ir daug kitų polifonines epochos atstovų paliko vertingų vokalinių veikalų MarijGs temomis.

Tolimesnėje muzikos raidoje išauga nauja stambi forma — oratorija. Senobinė sekvencija "Stabat Mater" paveikia oratorijos vystymąsi ta prasme, kad išugdo atskirą oratorijos formą tuo pačiu pavadinimu — "Stabat Mater", ši oratorija raudona gija eina nuo savo atsiradimo per visą muzikinę kūrybą iki šių dienų.

Marijos skausmai Kalvarijos kalne jaudina žmoniją savo tragedijos didumu. Geriausi genijai savo kūryboje stengiasi tai pavaizduoti. Josąuin des Prės ir Palestrina, vėliau Astorga, Clari, Steffani, Al. Scarlatti, Caldara, Pergolesi ir Haydn, Schubertas, italų Rossini ir Verdi, čekų Dvorak, pagaliau airių Stanford (1907) ir lenkų Szymanowskis (op. 53) — visi jie paliko sukūrę įspūdingų meno paminklų Marijos kančioms atžymėti.

Su homofoninės muzikos stiliaus atsiradimu mariologinėje muzikos literatūroje pasirodo daug veikalų jau ne su liturginiais tekstais. Pasaulinė poezija apie Mariją randa platų atgarsį muzikoje. Brahms rašo Ma-rienlieder (op. 22), Max Reger aštuonias Marienlieder (op. 61d), Hin-demith sukuria didžiulį veikalą "Das Marienleben" Rilkės poezijai. Beje, ir Bachas sukūrė Marijos kantatą. Su tuo nauju judėjimu tačiau nenutrūksta tolimesnis kūrimas pagal liturginius tekstus. Prancūzų Cesar Franck sukuria net 63 Magnificat, Bruckner du Ave Maria, ir daug kitų.
Čia negalime suminėti daugybės įvairių Marijos motetų, sukurtų tradiciniu bažnytiniu stiliumi, vadinamosios Cicilijos mokyklos kompozitorių.

ši apžvalga nebūtų pilna, jei nepaminėtume Marijai giedamų liaudies giesmių. Kiekviena katalikiška tauta turi daugybę savų giesmių. Ispanija ir Portugalija, Italija ir Prancūzija, Vengrija ir Austrija, Lenkija, Vokietija ir Airija turi specifinių tiek folklorinių, tiek komponuotų Marijos giesmių. Kiekviena tauta savo tautine ir muzikine kalba sudėjo Marijai gražiausių melodijų.

Neatsiliko nuo jų ir lietuvių tauta. Ir Lietuva turi savų Marijos giesmių, liaudinio pobūdžio. Nebuvo Lietuvoje parapijos, kur jų nebūtų giedama. Ir dažniausiai kiekvienoje apylinkėje giedojo vis skirtingas giesmes, tik tos parapijos žmonėms težinomas.

Ligi Šiol mes turime tik mažą dalelytę, sakyčiau, "centralizuotų", daugiausia Naujalio surinktų, suharmonizuotų ir paskelbtų, šitosios giesmės plačiai žinomos. Tokios yra "Skaisčiausioji gražiausioji", "Marijos Vardas", "Marija, Marija", "Sveika Marija, Dangaus Lelija", "švenčiausia Pana", "Mieliausioji Ponia mano". Bet, be šitų, mes turime dar šimtus kitų, išbarstytų po visą mūsų liaudį. Užtenka tik kreiptis į kurią nors senutę ir tuoj pat turėsi keletą visai negirdėtų būdingų lietuviškų Marijos giesmių. Koks įdomus būtų  mūsų išeivijos uždavinys ne tik surinkti, bet ir paskelbti visas tas giesmes, kuriomis lietuvių tauta garbino ir tebegarbina savo Motiną Mariją.

Šalia liaudies giesmių turime komponuotų Marijos giesmių bei įvairių motetų. Individualiosios kūrybos paliko tas pats Naujalis, Sasnauskas, Brazys. Ištisą rinkinį skiria Marijai Seirijų Juozas. To rinkinio "Prie Aušros Vartų", "Sveika, Malonės pilnoji", "Gelbėki, Marija", "Iš dangiškojo sosto", "Apie Šv. P. Marijos vardą" ir "Labanakt Marijai" dėl savo folklorinių įtakų yra vertos didesnio dėmesio ir galėtų būti daugiau giedamos.

Didesnių motetų yra sukūrę: Naujalis "Šventoji Marija", Brazys "Graži tu, Marija", Gaubas "Ave Maria", Strolia "Aušros Vartų Marijai", Budriūnas "Sveika Marija", "Marija Motina malonės", Aleksandravičius "Sveika, Marija", autoriaus vėliau pritaikyta smuikui su vargonais, Gaidelio "Skaisčiausioji Marija", "Sveika, Marija".

Ši trumpa apžvalga, padaryta iš paskubom surinktų duomenų, tepatarnauja didesniam Marijos kultui,— tiek plačiuose visuomenės sluogsniuose Marijos giesmes giedant, tiek kompozitoriams dar daug naujų sukuriant.

*    *   *

•    Prof. Adomo Galdiko paroda, sausio 7 d. atidaryta Feigl galerijoje New Yorke, pasižymėjo augštu meniniu lygiu, vieningumu ir spalvingumu. Visą laiką ją gausiai lankė lietuviai ir svetimtaučiai meno mylėtojai. Parodoje buvo išstatyta 23 paveikslai, visi vaizduoją gamtą, piešti aliejumi ir tempera. New Yorko spauda šią A. Galdiko parodą įvertino labai teigiamai. Tai jau antroji, surengta šiame didmiestyje. Apie ją plačiau bus ateinančiame "Aidų" numeryje.

•    "Draugo" premiją 1000 dol. laimėjo Birutė Pūkelevičiūtė, gyvenanti Montrealyje (Kanadoje), už romaną "Aštuoni lapai".

•    "Aidų" meninės dalies prižiūrėtojas dail. Telesforas Valius sausio 4 d. išvyko į Europą. Ilgiau sustos Paryžiuje. Lankys Ispaniją, Italiją, Belgiją ir kitus kraštus. Kelionėje mano išbūti 2 mėnesius. Per tą laiką visiškai atsiduos menui.

•    Lietuviu muzikos vardyną leidžia laikraštis Muzikos Žiniom.

•    "Aidų" koncertas — literatūros vakaras šiemet ruošiamas Toronte Prisikėlimo parapijos salėje balandžio 15 d. Per koncertą bus įteikta ir 500 dol. premija už literatūros veikalą.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai