Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VARTOS - NOČIOS TARPO PRŪSŲ PĖDSAKAI PDF Spausdinti El. paštas
Archeologine žinia.
Tarp 550 ir 400 m. pr. Kr. klajokliai skitai nuo Juodosios jūros srities skverbėsi į vidurinę Europą ir net siekė Vyslos žemupį. Jų antpuolius čiabuviai atlaikė konsoliduotomis jėgomis ir gerai įrengtomis tvirtovėmis. Tų tvirtovių viena buvo pastatyta ežero iškyšulyje iš visos eilės namų bei gatvių, mediniais palisadais, grioviais, bokštais sutvirtinta, vandens apsemta, ir todėl išlikusi ligi mūsų laikų su visu savo inventoriumi. Ši didžioji pietryčių (nuo D. ir M. Lietuvos tai yra pietvakariuose P. B.) Pabaltijo archeologijos atrakcija surasta Žnino aps. Biskupine, š. Lenkijoje. Joje rastasis inventorius priklauso vakarų baltų kultūrai, nors ir jos tyrinėtojai lenkų archeologai baltams jos pačios nepriskiria.

Sustabdžius skitų įsiveržimą, apie 400 m. pr. Kr. vakarų baltai pasistūmė į pietus pagal Vyslą ir V. Bugą (Vokiečių archeologai šią baltų ekspansiją sieja su rytų germanų arba bastardų ekspansija, bet archeologiniais duomenimis tai neįrodoma). Kitais šimtmečiais pr. Kr. prasidėjusi stipri keltų ekspansija į rytus iš vidurinės Europos baltus suspaudė senojoje teritorijoje, bet į tos teritorijos širdį neįsibrovė. Apie II a. pr. Kr. germanų kraustymasis į pietus užkliudė vakarinių baltų dalį (Liet. Enc. II t. 145 psl.).

Proistorinė vietovė
Prieš ketverius metus prieš Liet. Enc. II t. 1954 m. pasirodymą su ana archeologine Biskupino atkastosios tvirtovės žinia iš vokiečių štabi-nių žemėlapių man yra tekę j ieškoti baltų pėdsakų Vartos (Odros deš.-r. įt.) žemupio ir iš dalies vidurupio bei jos deš.-š. įtako Nočios tarpe. Tuokart užtikau ir Urstdtt vietovę, apie kurią jokių žinių neturėjau, tik mačiau, kad ta tokio vardo vietovė, kaip čia vėliau pamatysime, yra apsiausta baltiškųjų vietovardžių. Šiandien apie tą vietovę jau galima duoti šių žinių:

Urstdtt "proistorinė vietovė, pilis" arba yra lenk. Biskupin (nesenas vietovardis nelyginant "Vyskupynė" iš krikščionybės meto), arba greičiausiai tas Biskupin yra 2,5 km į pietryčius nuo Urstàtto vok. Gerlingen miesčiokas (Iš Lenkijos stambesnio žemėlapio, neturėdamas visiškai smulkaus, tikrai negalėjau nustatyti, — žodžiu, Urstàttas stovi ten pat.). Urstàttas yra Gonzavkos (Nočios augštupio kair.-p. įt. į pietvakarius nuo Bydgoszcz-Bromberg mst.) augštupio ištisines ežerų grandies vakarų šone, o tie ežerai plačiose šalies nemiškingose augštumose ir įsibrukę tarp iš vakarines pusės Velnos (Vartos deš.-r. įt.) augštupio ir iš rytines pusės Nočios augštupio maždaug 25 km. tarpe, arba tarp Wagrowiec - Wongrowitz ir Inowroclaw - Hohensalza miestų. Urstàttas prisiglaudęs vieno ežero pietvakarių šone, 18 km į pietus nuo Preussendorf (Gonzavkos deš.-r. šone) didelio kaimo, 12 km į pietvakarius nuo Lettow - Vorbeck (Nočios augštupio deš-r. šone) kaimo, 24 km į vakarus (piečiau) nuo Môlno (vs. vd.) vietoves ir ežero, per kurį teka Nočios augštupys, 7 km į pietus nuo savo apskritinio lenk. Žnin, vok. Dietfurt, mst., stovinčio tų ežerų grandines tarpe, 27 km į šiaurę (ryčiau) nuo Gniezno (vs. vd.) — Gnesen mst., 45 km. į pietvakarius nuo Vyslos didžiosios kilpos. Urstàttas miškais tegalimas prieiti tik nuo pietų pusės: nuo ryčiau Gniezno ežeringoje apylinkėje prasideda Velnos upė ir ties ja prasideda siauras miškų ruožas, nutįstas į žiemryčius Gonzavkos augštupin, ir 5 km ryčiau Urstàtto nueina į žiemryčius, pasibaigdamas nepasiekęs Nočios augštupio. Daugiau iš visų pusių augštumos ir vietos be miškų.

Jei, matėme, Biskupin yra palyginti naujas vietovardis ir lenkų darybos, o Urstdtt vietovardis tik tėra bendras vok. vardas proistorinei vietovei pažymėti, tai spręstina, kad ta vietove ("pilis") savo laikais visiškai kitą vardą yra turėjusi. Tas vardas arba jau yra užmirštas ir dingęs, arba gal kuriuose kituose žemėlapiuose ar knygose, raštuose jis ir tebėra. Gali būti, kad jis ir tyčia šių dienų slaviniuose ir vokietiniuose žemėlapiuose nebeskelbiamas, o tokių pavyzdžių iš baltų žemės net perdaug turime.

Plotas
Vartos—Nočios tarpo plotas yra šitoks: Šiaurėje Nočia (lenk. Noteč, vok.  Netze; Vartos, Odros žemupio deš.-r. įt., žemupio deš.-š.

it.) tarp Czarnk6w-Scharnikau mst. ir Vyslos didžiosios kilpos=110 km ilgio.

Pietuose Košcian - Kosten mst. i pietvakarius nuo Poznanės mst.—Varta į rytus ligi prie jos Konin mst. = 110 km ilgio.

Vakaruose Nočios—Vartos 20 km tarpas ir už Vartos i pietus ligi Košcian - Kosten mst.= iš viso 100 km. ilgio.

Rytuose Nočios augštupio deš.-r. šonas, einąs iš pietų j šiaurę: Konin mst.—Goplo (vs. vd.) ežero — Inowroclaw-Hohen Ansalza mst.— Vyslos didžiosios kilpos linija=100 km ilgio.

Administraciškai tai Lenkijos Poznanės vaivadija. Į pietus stovi Silezija, į vakarus Brandenburgo provincija, į rytus Kongresine Lenkija ("Kongresuvka"), o j šiaurę nuo Nočios yra Pomeranijos rytine dalis, arba vok. West-Preus-sen "Vakarų Prūsų" Vyslos kairė-vakarinė pusė, — baltų gyventasis kraštas. Persantė (Baltijos jūros rytinis įtakas ties Kolberg mst.) visa stovi į šiaurę nuo Nočios žemupio. Iš Vartos—Nočios tarpo pro Kujavų miškingą sritį ir tuoj pro Vyslos didžiosios kilpos Brombergo—Vogelsango—Torno—Dravantos (vok. Drewentz, lenk. Drweca; Vyslos deš.-š. įt.) žiotis į žiemryčius prasidėjo Vok. kryžiuočių naikinamojo karo žygis jau ir prieš Vyslos deš.-rytines pusės prūsus.

Prūso   vietovardžiai
Boruschin mstl. 10 km į pietryčius nuo Prusinowo (vs. vd.) k., 15 km į pietryčius nuo Czarnkow-Scharnikau (prie Nočios) mst., 44 km į žiemvakarius nuo Poznanės mst.

Prausche k. ir dv. 9 km. į pietvakarius nuo Košcian-Kosten mst., 50 km į pietvakarius nuo Poznanės mst. Šiauriau Prausės k. stovi Alt-Presse k. ir dv. ir Dtsch Presse k. ir dv.
Preisingen mstl. 17 km į vakarus (šiauriau) nuo Gniezno mst., 7 km į šiaurę nuo Lettberg bžk. prie ežero.

Preussendorf didelis kaimas 11 km. į žiemvakarius nuo Lettow-Vorbeck k., 18 km į šiaurę nuo Urstàtt vietovės, prie ežero, kuris jungiasi su kitais ežerais, nueinančiais Urstâtto vietovės linkan; 33 km į pietvakarius nuo Vyslos didžiosios kilpos; augštumose.

Preussenįelde k. 16 km į pietus nuo Preussenhof mstl., 26 km į žiemryčius nuo Poznanės mst.
Preussenhoj mstl. prie Velnos upės, 5 km į žiemryčius nuo Rogožno (vs. vd.) — Rogasen mst., 40 km į šiaurę nuo Poznanės mst., 34 km i pietus nuo Nočios upės. Preussenįelde k. 13 km i pietus nuo šio.

Prossen k. ir dv. vakariau Budzyh - Budsin mst., 11 km į pietus nuo Chodziež-Kolmar mst.. 13 km į pietus nuo Nočios upė?, 43 km į šiaure nuo Poznanės mst.

Prosna liet., lenk., vok., per 150 km ilg':o upė. prasidedanti 42 km į žiemvakarius nuo (enstakavos mst., 44 km į žiemryčius nuo vok. Ooneln — lenk. Opole (Odros deš.-r. krante, kur įteka vok. Malapane — lenk. Malapanew upė) mst.. tekanti į šiaurę ir yra Vartos kair.-p. įtakas žemiau Pyzdry - Peisern mst.. Brombergo—-Urstâtto—Gniezno šiaurinėje-piet'nėję linijoje.

Prusinowo k. 5 km į pietus nuo Czarnkôw-Scharnikau (Nočios kair.-p. krante) mst., 10 km į žiemvakarius nuo Boruschin mstl., 53 km į žiemvakarius nuo Poznanės mst.
 
Let - vietovardžiai
Čia prijungtini du šaknies Let- vietovardžiai bendrajai orientacijai:

Lettberg "Let+kalnis" k. 7 km į pietus nuo Preisingen mstl., 16 km į vakarus nuo Gniezno mst.
Lettow - Vorbeck "Let-av-" k. 17 km į žiemryčius nuo Urstàtto, 28 km į pietvakarius nuo Vyslos didžiosios kilpos, 16 km j žiemvakarius nuo Môlno (vs. vd.) k. prie ežero, per kurį Nočios augštupys teka, 11 km į pietryčius nuo Preussendorf k. Augštumose 5 km į rytus yra Kania k. Nuo jo į pietus Nočios augštupiu ligi Vartos upės per 70 km labiausiai randami vietovardžiai: Kowka, Kownaty, Kania, Kowo, Kownice, Kolno, Konary, Konin.

Tuose vietovardžiuose linkstu j ieškoti Leit-, dabar Liet.-, kur vok. lyties šaknis Lett-, Let-, plg. Liet-uv-a, liet-uv-is ir kt. ar mūsų Let-av-a, Leitė ir k. upėvardžius; taip pat šaknį Kaun-ir pan. ir Kaln- ir pan., plg. Kaun-as, Kaun-at-a ir kt.; šaknies Kal-n- vietovardžiai yra išsiblaškę per visą baltų žemę, kartais besimaišą su šaknimi Kal-v- (kalva, "kalnelis, kauburys, kūb-rys"). Toliau bejieškant, neužmirština ir šaknis Vil-n- (lenk. Vel-n-, vok. vietomis Vil-m-). Šaknys Veln- ir Vilm-, beartëdamos į Lietuvos pusę, pereina į šaknis Viln- ar stačiai VU- (pvz. kamienas Vil-ij-), ir pvz. Velna upe baltų žemėje yra neviena.

Prūso vardas
Prūsai šiandien kitų vadinami vok. Preus-sen "prausai, t. y. prūsai", lenkų ir rusų prusy (balsis u jų ilgai tariamas) "prūsai", o patys prūsai 1561 m. save vadino prūsiška tauta (en Prūsiskan tautan; čia vienaskaitos galininkas, o pr. -isk- yra mūsų -išk- priesaga). Dar anksčiau gal pirmą kartą juos mini IX a. bavarų geografo raštai kaip Bruzi, o vėliau ispanų žydas Ibra-him-ibn- Jakob savo 965 m. keliones po Vokietiją aprašyme kaip Brus, kur abu vardai pradedami skardžiuoju priebalsiu b, ne dusliuoju prieb. p, o šaknis yra vienbalsis u.'-"*Pirmą kartą lyties prūsas vardas patenka istorijos šaltiniuose 999 m. : an Pruzzorum fines adiret... ; Pruzziae deos et idola; Pruzzorum terris; Prute-nus quidam nobilis ex Pomeranis ( = iš Pomera-nio, Pomeranijos) . . . venit in Sambiam (=Sem-ba) terram Prusciae; 1073 m. Pruzzi (Šaltiniai imti iš K. Būgos Liet. k. žodyno 1924 m. LXXI § 1 ir P. Joniko Liet. k. istorijos 1952 m. 30 psl.), kur pradinis priebalsis visur tėra p, o šakninis vienbalsis irgi u.

Tuo būdu randame šias tautovardžio šaknis: Bruz-, Brus-, o bendroji Brus-; Pruzz- bus bendroji Prus- "Prūs-"; Prusk- lot. Prusciae),, kur pošaknis k bus atsiradęs vakarų slavų įtakoje; žr. kamieną Prūs-isk); Prūs-isk-, kur yra kamienas su prūsų kalbos priesaga -isk-, o lietuviškai -išk-; vok. Preuss- "Praus-, kur liet. yra Prūs-"; lenkų ir rusų Prus- ir lietuvių Prūs-: prūsas, Prūsai, Prūsija, paprūsė, Prūsinė (pravardė), prūsiškas, -a, -ai, prūsinis ir kt.; taip pat šaknis Prut- (asmenvardis lot. Prutenus).

Iš tų tautovardinių šaknų būrio augščiau paskelbtuose Vartos—Nočios tarpo vietovardžiuose ir šiandien randame vok. Preuss- ir slavų Prus-, t. y. liet. Prūs- šaknis. Kitos šaknys šiokios:

Kamieno lenk. Bor-uš-in su dviem priesagomis -uš- ir -in- (dėl antrosios būdvardinės priesagos >plg. Prus-in-owo), jei šaknis nėra iš slavų beridrinio žodžio bor "miškelis", šaknis būtų galėjusi būti Bruš- iš Brus- (= Prus-"Prūs-"); tas vietovardis yra netoli (10 km) nuo lenkiškos lyties Prus-in-ow-o vtv., kuris priesagos -uš- neturi, o būdvardinė priesaga -in- eina tuoj po šaknies; jei tos priesagos nebūtų, tai priebalsis n virstų pošakniu; plg. Pros-n-a, Pros-n-ic-a.

Šaknis Praus- (Prauše vtv.) bus iš Praus-(plg. vok. šaknį Preuss) dėl šaknies galinio priebalsio sprendžiant iš ten pat esančių šaknies Près- dviejų vietovardžių Press-e ir kur šakninis vienbalsis e bus telikęs, greičiausiai, vokiečiams nusižiūrėjus visai į kitą kitos reikšmes, bet kiek tiek panašaus skambesio žodį. Praus-šaknies dvibalsis au randamas Pomeranijos rytinėje pavyslinėje Prūsų žemės dalyje: Praust, lenk. Pruszcz "Praustas", mstl. 10 km į pietus nuo Dancigo mst., 20 km į vakarus nuo paties Vyslos žemupio, o 2 km nuo jo į rytus yra Prausten "Prausčiai" kaimas, kurių abiejų vardai, be to, dar turi pošaknį t; su tuo pošakniu ten plačiai išsimėčiusių yra ir kitų prūso vardo vietovardžių: Brust k., Prust du miesteliai.

Šaknį Preis- (Preis-ing-en) tuo tarpu tegaliu gretinti su turinčia e i.... šaknimi vok. Peis-er-n mst. Vartos deš.-š. krante augščiau Prosnos žiočių, kuris yra lenk. Pyz-d-r-y ir kur šakninis y (kietasis) paprastai atliepia už save senesnį baltų ilgąjį balsį ū, randamą ir šaknyje prūs- (prūsas); vok. šaknis Preis- bus galinti būti ir iš šaknies vok. Preuss "Prūs-"; gal kituose žemėlapiouse čia yra Preuss-.

Būdingas šaknų Pros- (vok. Pross-e-n bus iš Pros-n-) ar Pros-n- atvejąs, kur pošaknis yra n. Šaknis Pros-n- kaitaliojasi su baltiška šaknimi Pers-: Pros-n-a upė (Vartos kair.-p. įt.) ir lenk. Pros-n-ic-a (mažybine lytis iš Pros-n-a), kuri pastaroji yra baltų Pers-ant-ë (ir vok. Per-sante; Baltijos jūros įtakas Pomeranijos viduryje; dėl priesagos -ant- plg. Dravantė, -a, Gau-santė, Kražantė, Kregždantė, Nemunaičia ir kt. mūsų upes, taip pat Kamantavas bžk., Pagramantis bžk., Salantai mstl., Šelmentas, vok. Gr. Selment-S., ežeras, Šelmenta upė, kurie bus buvę arba Silmint-, Šilmint- arba Salmant- Šalinant šaknų, ir kt.). Taigi, kaip vakarų slavai Persantė upėvardį (upę) yra pavertę Prosnica, taip ir Prosna upėvardis (upė) galėjo turėti ir kitą anai analogišką šaknies Pers- lytį. Toliau einant, galima spręsti, bent jieškoti, ar tik tautovardis prūsas (įvairių šakninių lyčių) nebus atsiradęs nuo žemėvaizdžio, gamtovaizdžio ir todėl pirmiausia bene bus reiškęs tą patį, kaip ir šaknis Pers-: P. Jonikas Liet. k. ist. 140 psl. rašo: Persantė turi šaknį pers-, kuri bus reiškusi "tikšti, purkšti" (plg. sen. indų pršat "lašas"; liet. su balsių kaita purslas, lat. pėrsla "sniego kristalas");  dar  žr.  R.  Trautmanno  Baltisch-Slavisches Wörterbuch 1923 m. 206-207 psl. Dėl šaknies su Pers-ant-ė upėvardžiu būtų galima gretinti ir Perš-ek-ė lenk.-vok. Pierszajka; Nemuno kair.-v. įt. ties Balbieriškio mstl. Lietuvos Sūduvoje), Perš-uok-šn-a upė, Perš-uok-šn-as ežeras ir kt., taip pat Latvijos Šėlos šiaurės Pers-ė, lat. Perse, kuri yra Dauguvos deš.-š. įtakas ties Kuoknesės mst. ir prie kurios žemupio stovi Balbieri "Balbieriai" vietovė, nelyginant kaip prie mūsų Peršekės stovi Balbieriškis; priesagą -išk- vietų vardams mėgsta lietuviai ir prūsai, o XIII-XIV a. ji visai nerandama Kuršo, Šėlos, Žiemgalos ir Latvos (Latgalos) žemės vardyne (K. Būga Liet. k. žod. CXXX § 177); ji vartota ir jotvingų žemėje. Tolimoji vakarinių prūsų žemė vietovardinėmis šaknimis Pers- ir Prūs- (įvairių variantų), atrodo, syji su šaknų Pers- ir Perš- vietovardžiais rytinių baltų žemėje.

Baiga
Vartos—Nočios tarpe rastųjų vietovardžių čia teimtos ypač dvi šaknys: Prūs- ir Let- "Liet-". Šykščiai, betgi yra ir kitokių šaknų baltiškų vietovardžių. Šiaipjau kokių griežtesnių išvadų neapsiimu skelbti: tegalima pasvarstyti. Pvz. šaknies prūs- vietovardžių kiti čia bus galėję atsirasti ir kaip iš Prūsų žemės ištremtųjų ir čia apgyvendintųjų prūsų sodybų vardai, nors tai ir mažiausiai patikima, nes atrodo, kad tok;ems vietovardžiams atsirasti būtų buvę permaža laiko; juo labiau dėl šaknies Let vietovardžių. Turint galvoje archeologines žinias, šiuos ir kitus čia besimaišančius baltiškus vietovardžius, taip pat ir tai, kad baltai į savo dabartinę žemę yra atkeliavę iš Europos, tikriausiai, pietvakarių, telieka spręsti, kad Vartos — Nočios tarpas baltų taip pat bus perkeliautas, tuo būdu ten palikus ir savų vietovardžių. Be to, būsimuose tyrinėjimuose, kol paaiškėtų, atrodo, iš akių neišleisti-nas Prosnos upynas; čia ir tautovardis prūsas dar nėra galutinai ištirtas ir išaiškintas. Jei šiam reikalui nepakanka šykščių istorijos šaltinių, tikriausiai ilgainiui padės tai išaiškinti vietovardynas, taip pat ir galutiniaus nužymėti kad ir prūsų pietvakarines bei vakarines toliausias ribas.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai