Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ALRK FEDERACIJOS KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
1956 m. spalio 12, 13, 14 d.d. Bostone įvyko Amerikos lietuvių gyvenime labai reikšmingos organizacijos — ALRK Federacijos — jubiliejinis kongresas, skirtas paminėti 50 m. veiklos sukakčiai. Šis auksinio jubiliejaus kongresas pasižymėjo dalyvių gausumu ir nuotaikų gyvumu. 50 m. išgyvenusi organizacija atrodė pagyvėjusi, gavusi naujų jėgų ir turinti aiškių planų ateičiai.

Toji organizacija Amerikos lietuviams reiškia tą patį, ką Lietuvos katalikams reiškė Katalikų Veikimo Centras. Tik jos organizacinė struktūra turėjo ir tebeturi paties gyvenimo išugdytų skirtingumų. 1906 m., kai Amerikos lietuviai katalikai nusprendė sujungti visas savo jėgas j vieną federaciją, Lietuvoje dar gyventa caro okupacijos metus ir organizacinis gyvenimas negalėjo būti taip išplėtotas, kaip tai būtų buvę reikalinga. Didžiosios Lietuvos katalikų organizacijos, kaip ateitininkai, pavasarininkai, moterų draugija ir kitos, susikūrė prieš pat pirmąjį pasaulinį karą ir išplėtė veiklą valstybės atstatymo metais. Amerikos lietuviai turėjo daugiau laisvės organizuotis, tačiau organizaciniam darbui buvo ir kliūčių. Lietuvių imigrantų išsibarstymas negausiomis kolonijomis ir vadų stoka buvo pagrindinės kliūtys. Tačiau kas metai daryta pažangos. Plečiantis lietuvių katalikų parapijų tinklui, plėtėsi ir Federacijos veikla. Federacija apjungė visokias lietuvių katalikų draugijas — bažnytines brolijas, pašalpines organizacijas, vienuolynus, socialinio pobūdžio draugijas ir visuomeninio-kultūrinio pobūdžio organizacijas. Federacijos veikla prasidėjo tada, kai dar nebuvo oficialiai suformuluoti katalikų akcijos nuostatai ir kai pats visų Amerikos katalikų visuomeninis gyvenimas vyko be bendrinės organizacijos. Federacijos veikla vyko dviem pagrindinėm kryptim — kova prieš lietuvių išeivių tarpe stipriai besiplečiančią bedievybę ir parama atsikuriančiai Lietuvai.

Kai Lietuva iš naujo pateko į raudonųjų okupaciją, Federacijos veikėjai stojo į pirmąsias gretas kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo. Jaunosios kartos didelės dalies nutolimas nuo lietuviškojo gyvenimo ir vyresniųjų veikėjų amžiaus padiktuotas nuovargis gerokai atsiliepė pastaraisiais metais į tos organizacijos veiklą. Tėvynės nelaimės atbloškė į šį kraštą keliasdešimt tūkstančių naujų ateivių, jų tarpe daug uolių katalikų veikėjų. Išgyvenus pirmuosius išsiaiškinimo ir susipažinimo metus, jubiliejiniais metais jau galime konstatuoti pasiektą nemažą darnumą senųjų veikėjų, šiame krašte išaugusio prieauglio ir nauiosios imigracijos žmonių. Buvęs jubiliejinis kongresas jau ir buvo to naujo darnumo ryški demonstracija.

Posūkis į veiklos sutikslinimą
Katalikų akcija siekia apimti visokio amžiaus ir visokio išsilavinimo katalikus. Pačiame Amerikos katalikų gyvenime taip pat jau pasukta veiklos subendrinimo linkme pagal popiežiaus Pijaus XI susiformuluotus nuostatus. Taigi ir Amerikos lietuviams katalikams iškilo aiškus reikalas labiau suderinti ir deramai išplėsti organizacijos rėmus. Pačiame jubiliejiniame kongrese šalia bendrųjų posėdžių jau buvo atskiri vyrų, moterų ir jaunimo posėdžiai. Tai davė daug gyvumo pačiam kongresui ir gražių vilčių ateičiai. Gausus ir labai gyvas jaunimo posėdis davė naujo akstino siekti dviejų tikslų — suderinti skirtingose aplinkybėse išaugusių jaunimo organizacijų veiklą ir tų organizacijų veikėjus stipriau įjungti į federacijos eiles, gerai suprantant, kad, neturint prieauglio, kiekvienos organizacijos amžius yra ribotas. Jubiliejinis kongresas nutarė steigti prie centro valdybos vyrų, moterų ir jaunimo sek-retariatus ir imtis plačiu mastu organizuoti lietuvių katalikų vaikų organizaciją. Naujoji centro valdyba turės savo pirmaeile pareiga įvykdyti tuos nutarimus. Kongreso metu pasireiškęs senosios imigracijos atstovų, šiame krašte išaugusių veikėjų ir naujosios imigracijos darbuotojų bendradarbiavimas turės būti plačiamas ir skatinamas. Atrodo, jog naujai atvykusiems veikėjams jau paaiškėjo, kad jeigu neįmanoma palaikyti visų pavienių gausių organizacijų egzistencijos, tai yra būtina atgaivinti ir plėtoti pagrindines didžiąsias organizacijas, kurių centre kaip tik stovi Federacija. Nuosekliai tuo keliu einant, bus galima greitai pastebėti nemažų rezultatų. Laukti daugiau nėra ko. Kongrese vyravo darbo, ne laukimo nuotaikos.

Federacija yra katalikų akcijos organizacija ir todėl ji nesprendžia politini j klausimų. Tai buvo labai aiškiai pastebima visoje kongresą eigoje ir tai malonu pabrėžti. Pravestas savos organizacijos vardu ir jos tikslų rėmuose, jis turėjo gražaus atgarsio tarp savų ir tarp svetimų ir nesukėlė jokių kontroversijų. Kongresas pagerbė eilę senųjų veikėjų, kurie yra įdėję labai daug širdies ir energijos į tos organizacijos darbą.

Katalikų Bažnyčia ir Lietuvos reikalai
Kovojanti Bažnyčia, ginanti amžinuosius principus, neleidžianti tironijai pajungti žmonių bei tautų sąžinių, yra didelis ramstis mūsų tautos dabartinėje situacijoje. Visur pasaulyje mes, kaip katalikiška tauta, randame Bažnyčios paguodą ir paramą mūsų siekimams. Tai buvo labai ryšku ir praėjusiame kongrese. Labai populiaraus ir įtakingo arkivyskupo R. J. Cushingo aktyvus dalyvavimas kongreso darbuose atkreipė šio krašto viešosios nuomonės dėmesį į Lietuvos reikalą. Už Lietuvą meldėsi tūkstančiai žmonių Bostono katedroje, Lietuvos re'kalas ta proga buvo minimas didžiojoje spaudoje. Arkivyskupo Cushingo simbolinis sulyginimas dabartinės Lietuvos su pirmųjų krikščionybės amžių kankine, žiūrinčia pro kalėjimo celės langą ir ten matančią vilties žvaigždes, buvo tikrai jaudinantis dabarties tikrovės priminimas ir realus paskatinimas mums visiems neprarasti vilties žva'gždės ir nepasimesti kovoj dėl krašto laisvės.

Kongresas ir toliau pavedė savo vadams dalyvauti tose bendrinėje lietuvių organizacijose, kurios rūpinasi Lietuvos laisvinimu, lietuvių šelpimu ir lietuvybės išlaikymu. Tai ALT, BALF, Bendruomenė. Kongresas kvietė katalikus veikėjus remti Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto darbą, siekiant lietuviškų jėgų apjungimo kovoje dėl krašto išvadavimo.

Malonu pažymėti, kad kongresui dėmesio parodė ir to miesto valdž'a. Bostono miestas yra didele dalimi katalikų apgyventas. Miesto valdžios pryšakyje stovi ta'p pat katalikai. Jų surengti oficialūs kongreso atstovams pagerbti pusryčiai buvo viešas pademonstravimas tų ryšių, kuriuos mes turime su š'uo kraštu ir jo įtakingais žmonėmis.

Pagal  Dievo paveikslą
Kongrese buvo stipriai akcentuotas reikalas patiems katalikų veikėjams stiprinti krikščioniškąją dvasią savyje. Jeigu katalikas veikėjas savo viešojoje veikloje nepajėgia priminti Dievo paveikslo, jeigu jo elgesys nėra natūraliai krikščioniškas, jeigu jo darbai nesiderina su skelbiamomis idėjomis, negalima laukti didesnio veiklos pasisekimo. Yra reikalas vis iš naujo kiekvienam save reviduoti, nepaliaujamai siekti kilimo. Yra reikalas su krikščion'ška įtaka siekti ten, kur jos visai nėra arba kur ji yra apgailėtinai sumažėjusi. Tam ir yra pasauliečių apaštalavimas, kuris, suderintas su dvasininkų veikla, turi padėti atnaujinti žmonijos veidą pagal Kristaus nurodymus. Tas siekimas veda katalikų veikėjus į plačią nukrikščionėjusią visuomenę. Arkivyskupas Cushing nurodė, kad vien Jungt. Amerikos Valstybėse yra 75 milijonai žmonių, neturinčių ryšio su jokia religine bendruomene. Tokių žmonių esama ir tarp lietuvių. Apaštalavimas tarp jų yra tiesioginė katalikų akcijos misija. Prisikelsiančioji laisvam gyvenimui Lietuva taip pat bus reikalinga pasišventusių veikėjų. Užtat yra didelis reikalas palaikyti ir ugdyti idealistines nuotaikas mūsų veikėjų tarpe.

Linkėkime, kad ALRK Federacija antrojo savo veiklos penkiasdešimtmečio pradžioje sėkmingai vykdytų iškeltus šūkius; jų įvykdymas bus palaimingas visai mūsų katalikų visuomenei ir kenčiančiai tautai.

Krikščioniškoji veikla pradedama ir baigiama malda. Kongresas buvo nuoseklus, kai, baigdamas savo darbus, priėmė mūsų Mėlynosios Armijos veikėjų pasiūlymą kreiptis į viso pasaulio katalikus vyskupus bei valdžios galvas, prašant melstis už Lietuvos ir viso pavergto pasaulio išvadavimą.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai