Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ARTIMO MEILES ŽYGYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Andriekus   
Šiemet Bendrasis Amerikos Lietuvių Fondas — Balfas — mini savo darbo 10 metų sukaktį. Tas įvykis gausesnėse mūsų kolonijose atžymimas iškilmėmis — koncertais bei susirinkimais, skatinančiais visuomenę tęsti karitatyvinę veiklą.
Ši organizacija savo 10 metų kelyje apsireiškia keliais atžvilgiais, kurie neišsitenka eilinės šalpos ribose tiek savo istorine raida, tiek plačia apimtimi, tiek reikšme.

Metant istorinį žvilgsnį, Balfą tenka laikyti dideliu krikščioniškos artimo meilės išsiskleidimu, turinčiu savo šaknis religinėje dirvoje ir įgimtame lietuvių užuojautos bei svetingumo pajautime. Ant šių pagrindų atsistojęs, mūsų žemės žmogus ir svetimose padangėse išliko nuoširdus ir naudingas savo tautai. Ypatingai Šiaurės Amerikoje, kur ekonominio gyvenimo lygmuo yra augš-tesnis, kaip kitur, susidarė palankios aplinkybės išsiskleisti karitatyvinei veiklai. Jau bemaž prieš 100 metų, vos tik sušilęs kojas šiame kontinente, lietuvis siuntė savo artimiesiems pagalbos. Bundant tautinei sąmonei ir augant nepriklausomybės vilčiai, visos mūsų atsistatymo pastangos medžiagiškai ir morališkai buvo palaikytos Amerikos lietuvių. Ta pagalba dar labiau sustiprėjo atsikuriant Lietuvai ir pirmaisiais nepriklausomo gyvenimo metais. Užmaryje įsitvirtinęs mūsų tautos trečdalis nežvelgė abejingai į pirmo pasaulinio karo nualintą gimtąją žemę. Tuo metu, o taipgi visą nepriklausomybės laikotarpį, klestėjo bendra ir individuali šalpa. Nuo senų laikų emigracijoje gyvenančią tautos dalį su gimtąja žeme saistė krikščioniškos meilės ryšys, daug tvirtesnis už visus propagandinius šūkius, už susiartinimo iškilmes ir politinius susi-grupavimus.

Jis nenusilpo ir tada, kai Lietuvą ištiko antrasis pasaulinis karas, o tūkstančiai jos žmonių buvo nublokšti į svetimas žemes. Tokioje padėtyje susidarė puikios sąlygos iš naujo pasireikšti Amerikos lietuvių karitatyvinei   darbuotei.   Juk   ir tremtyje retai kas iš amerikiečių neturėjo giminių bei pažįstamų, kurie nemažiau buvo reikalingi pagalbos, kaip anais karo ir pokario metais Lietuvoje. Švenčiant Balfo dešimtmetį, malonu pasidžiaugti, kad tos pagalbos ir dabar netrūko. Aptilus patrankų ir bombų sprogimams, tuojau pradėjo iš užmario į Europą eiti individuali parama. Bet jinai be tvirto organizacinio ryšio negalėjo būti nei sėkminga, nei pakankama. Po tokios didelės katastrofos reikėjo išjudinti visą lietuvių visuomenę į šalpos žygį, palenkti Amerikos vyriausybės nuomonę tremtinių labui.

Tuo tikslu 1943 m. rudenį pradėta organizuotis į Bendrąjį Amerikos Lietuvių Fondą. Čia minėtina lietuvių dvasiškija, ėmusis iniciatyvos, vadovaujant kan. dr. Juozapui Končiui. Kokius sunkius dirvonus reikėjo išplėšti prieš 10 metų Vašingtone, rodo ir šis atsitikimas, jog 1943 m. rudenį, lankantis lietuvių delegacijai National War Fund būstinėje ir prašant leidimo Balfui įeiti į šią organizaciją nariu, sekretorius Fox at-sispyręs reikalavo, jog į Balfą būtų įsileisti ir lietuviai komunistai. Lietuvių padėtį išgelbėjo NCWC užtarimas, ir jie buvo įregistruoti. Latvių dėl tos priežasties visiškai nepriėmė. (Prel. Jonas Balkūnas, "Amerikos lietuvių katalikų akcija", Metraštis, 1950 m., 147 psl.). Paskui jau nuotaikos keitėsi, tremtiniai buvo pripažinti komunistinio žiaurumo aukomis ir jiems atvertos durys į Amerką. Bet kiek tai atsiėjo pastangų.

Čia neįmanoma suminėti visų Balfo žygių, ginant lietuvius tremtinius Vašingtone, išgaunant jiems lengvatų, pravedant imigracijos įstatymus. Apie visą tai greit pasiskaitysime šios organizacijos dešimtmečio proga leidžiamoje knygoje — "Karo audroms siaučiant". Tuo tarpu mums įdomu, kad Balfas šalpos darban įtraukė visas lietuvių politines sroves ir išjudino visą mūsų patrijotinę visuomenę. Tada krikščioniškos artimo meilės ryšys naujai sujungė dvi svetimoj žemėj atsiradusias lietuvių tautos skeveldras — vieną Amerikoje, antrą Europos tremtyje. Ir taip nuo 1943 m. jos glaudžiai suartėjo. Mūsų išeivijos JAV karitatyviniai sentimentai, tarpininkaujant Balfui, visiškai pasikreipė į Europoje skurstančius brolius bei seseris, ir viso to vaisiai yra dideli ir gražūs. Niekad nebus įmanoma suvokti, kiek paramos buvo pasiųsta privačiai. Viešai pasiųstųjų ir įregistruotųjų gėrybių skaičiai yra imponuojantys.

Juos šio dešimtmečio proga miela paminėti. Balfo šalpa apėmė apie 80,000 tremties žmonių. Grynais pinigais lietuviai suaukojo 563,832.70 dol. Be to, Balfas gavo maisto, drabužių, vaistų; iš lietuvių — 1,463,348 svarus; iš svetimtaučių lietuvių pastangomis — 1,118,088 svarus. Viso šios rūšies gėrybių yra 2,581,436 svarai, įkainuoti 2,437,782.16 dol. Taigi per 10 metų Balfas šalpai sutelkė — 3,907,790.51 dol. Visas tas turtas, atskaičius būtiniausias tarnautojų, administracijos ir persiuntimo išlaidas, buvo nukreiptas į tremtį ir išdalytas. Lukštenant šiuos didelius skaičius, pasirodo Balfo buklumas prieiti prie amerikietiškų įstaigų bei asmenų. Iš tikrųjų, jeigu ne tie artimi ryšiai su valdžios labdaringosiomis organizacijomis ir su NCWC, nebūtų taip sėkmingai klostęsi imigraciniai reikalai. Balfas dėkingai mini ir Church World Service, Lutheran Refugee Service, International Rescue Committee.

Kitas Balfo nuopelnas, imant jau daugiau visuomeniniu požvilgiu, liečia Amerikos lietuvių vienybę. Čia anksčau buvo įsisiūbavusios pasaulėžiūrinės kovos, kaikada privesdamos prie skaudžių karštutinumų. Tiesa, organizuojantis Balfui, šio krašto lietuvių politinės srovės jau buvo sutekėjusios į Amerikos Lietuvių Tarybą, arba Altą. Tačiau ir Balfas, savo keliu sujungdamas jas bendram artimo meilės darbui ir 10 metų išlaikydamas, žymiai prisidėjo prie tautinės vienybės ugdymo. Pagal anuometines nuotaikas jo valdybos sudėtis atsirėmė politinėmis partijomis. Tokia ji tebėra ir šiandien. Praktiškai Balfas labiausiai laikosi lietuviškomis parapijomis. Jame atstovaujamos srovės aukų telkime paskirai nesireiškė. Aukos buvo sukeliamos daugiausia parapijinio veikimo rėmuose arba privačių asmenų tiesiog atsiunčiamos į Balfo sandėlius. Bet įvairių srovių atstovavimas padarė Balfo veiklą visuotinesnę tiek lietuvių, tiek svetimtaučių akyse ir padėjo išvengti nereikalingo tryni-mosi, sunkiai apeinamo tokiame darbe. Balfo veikla 10 metų tėkmėje plaukė sklandžiai. Tiesa, ir čia iš partijų pusės tai viena, tai kita pro-


Balfo pirm. kan. Dr. J. B. Končius lankosi vienoje tremties mokykloje.

ga spaudoje buvo pakelta klegesio, bet greitai vėl nutilta. Palyginus nuolatinius nesutarimus, ypač dabar pasiekusius stebėtino aštrumo politikos lauke, Balfo veikla apsireiškia darni, sklandi, vieninga. Artimo meilės jausmas, paskatinęs j labdaros žygį skirtingų galvosenų žmones, prigesino partinį įkarštį.

Švenčiant tokį reikšmingą dešimtmetį, pagaliau prisieina pažymėti, jog Bendrasis Amerikos Lietuvių Fondas nėra iš tų organizacijų, kurios dėl kokių nors aplinkybių mūsų gyvenime jau merdėtų arba su savo darbais bei nuopelnais būtų nužygiavusios į istoriją. Balfas mūsų išeivijoje yra gyvas, reikšmingas, būtinas. Nepaisant, kad didžiausioji lietuvių tremtinių dalis jau atvyko į Ameriką ir nebereikalauja pagalbos, darbo Balfui yra labai daug.

Pirmiausia — Europoje skursta apie 10,000 lietuvių, pačių vargingiausių, kuriems kaip tik dėl to ir neatsivėrė durys į kitus kraštus. Jų tarpe yra senelių, amžiaus gale patyrusių skaudžius bėgimus ir karo sūkuriuose praradusius viską; yra ligonių, dažnai laikomų našta artimiesiems ir tolimiesiems; yra vaikų, negalinčių iš savo vargdienių tėvų laukti tinkamos globos ir išmokslinimo. Jiems visiems reikalinga pagalba iš šalies, kuri ir ateina per Balfą.   Amerikos  lietuvių  didžiulėje bendruomenėj centrinė labdaros organizacija yra ir bus reikalinga. Nekalbant apie anoj pusėj paliktuosius, ir čia maloniai sutinkama pagalbai ištiesta ranka. Užmarį pasiekusieji imigrantai didesnėse nelaimėse geba atsišaukti į Balfą. Jo labdaros sritis yra neužmatoma.

Mes tikime į greitą Lietuvos išsivadavimą iš komunistų priespaudos. Grįš mūsų tautos sūnūs išbadėję iš Rusijos vergų stovyklų, rinksis paliegę iš kalėjimų, kraštas bus sovietų kruvinai apiplėštas. Iškils nauji emigraciniai klausimai, kai Lietuva pasiges savo ištremtų vaikų, įsikūrusių už Atlanto. Balfui prasidės nauja darbymetė, gal daug didesnė už aną, kuri dešimtmečio laikotarpy neleido prisnūsti.
Laikant prieš akis tą didelį ateities žygį ir dabarties labdaros uždavinius, tenka glausti gretas bendram darbui. Balfas ir ateity tegul būna lietuvių krikščioniškosios meilės, vienybės ir susiklausymo simboliu.
L. Andriekus
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai